Ar tai reali grėsmė ir kaip toliau vystysis karas Ukrainoje, su Seimo Nacionalinio saugumu ir gynybos komiteto (NSGK) nariu, politologu Raimundu Lopata ir Delfi korespondentu gynybos temomis Vaidu Saldžiūnu buvo kalbama penktadienį laidoje „Delfi tema“.
V. Putinas, trečiadienį skelbdamas apie dalinę mobilizaciją, dar kartą pagrasino Vakarams branduoliniu ginklu, akcentavęs tai žodžiais „aš neblefuoju“. R. Lopata teigė, kad tikruosius V. Putino ketinimus nuspėti nėra lengva, bet, pasak jo, Vakarų reakcija kol kas yra tvirta.
„Ji pakankamai griežta. Man atrodo, kad tai vertina kaip rimtus dalykus. Aš manau, kad jų siunčiami signalai yra kur kas stipresni nei Putino. Turime daug informacijos, kas vyksta jo aplinkoje, turime kai kuriuos vaizdus. Šiame pasaulyje visko gali būti, bet aš manau, kad čia yra daugiau blefo nei realaus galvojimo priimti tokį sprendimą“, – sakė NSGK narys.
V. Saldžiūnas akcentavo, kad visgi niekas nežino, ką realiai V. Putinas gali padaryti, tačiau priminė, kad dar vasario 23 dieną, invazijos išvakarėse, visi tik svarstė ir spėliojo, ar rusai gali veržtis į Ukrainą, ar jie gali pradėti karo veiksmus.
„Dabar: ar Putinas ir Rusija turi branduolinius ginklus? Taip, turi. Ar jie gali, turi galimybę panaudoti? Taip, gali. Ar tai padarys? Jei kas nors pasakytų, būtų galima sakyti, kad tas žmogus yra tiesiog pilna tos natūralios substancijos, kuria tręšiami laukai. Mes negalime užtvirtintai pasakyti, kas bus. Tiesiog tokia galimybė, grasinimas yra.
Logika diktuoja, kad, jei gresia Rusijos konvencinių pralaimėjimas, Rusija gali tai panaudoti pagal savo doktriną. Kai susiklostė tokios aplinkybės, kad tai gana rimtai svarstoma ir anapus Atlanto, tokia galimybė išlieka, bet galimybė nereiškia prognozės ar tikimybės“, – akcentavo Delfi korespondentas gynybos temomis.
Vakarų lyderiai diplomatiškai, bet yra pasakę, kad branduolinio ginklo panaudojimo atveju, atsakas būtų asimetrinis. JAV prezidentas Joe Bidenas CNN interviu metu, perduodamas žinutę V. Putinui, tris kartus pakartojo: „nebandykite.“
„Jūs pakeistumėte karo veidą taip, kaip niekas kitas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė J. Bidenas.
R. Lopatos vertinimu, Kremlius tikrai girdi tokius perspėjimus.
„Apie tai kalba ne tik amerikiečiai, bet ir viso NATO vardu. Galų gale, ir Macrono (Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono – aut.p.) vertinimai tapo gerokai griežtesnis. Aš pritarčiau Vaidui – yra galimybė, bet ta galimybė svarstoma tokiame kontekste, kad čia tiesiog bandymas priversti derėtis ir panašiai, bet tai, kad skubama surengti referendumus, irgi yra tas požymis, rodantis tai, ką jūs minėjote: bandymą pritempti prie Rusijos karinės doktrinos ir neva savos teritorijos užpuolimą“, – komentavo Seimo narys.
V. Saldžiūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV aukščiausi pareigūnai yra užsiminę, jog žinutė apie galimą atsaką į branduolinį veiksmą Kremliui yra pasiųsta ir privačiais kanalais.
„Amerikiečiai viską stebi. Iš mūsų pusės iš tikrųjų kartais reikėtų suderintą tą poziciją. Jei nesusiderinti, laikyti liežuvį už dantų ir nekomentuoti. Tai galioja visiems valstybės pareigūnams tol, kol nėra vieningos, aiškios pozicijos“, – pastebėjo žurnalistas.
Jis akcentavo, kad Vakarai turi tam bet kokiu atveju būti pasiruošę – turėti planus, jei tai branduolinis ginklas visgi būtų panaudotas. Lietuva tokį planą, pasak V. Saldžiūno, taip pat turėtų turėti.
„Neaišku, kaip tai pakeistų karo vaizdą, apskritai pasaulį, bet tai priklauso nuo labai daug veiksnių: kur, koks ginklas panaudotas – kokios galios, kokiu metų laiku, prieš kokį objektą“, – atkreipė dėmesį laidos dalyvis.
Apie nuovargį dėl karo temų Europoje šią savaitę rašė ir „Politico“, kuris atkreipė dėmesį, kad ES tiesiog nebekalba apie naujas sankcijas. Visgi, pasak R. Lopatos, Vakarai nėra pavargę nuo karo Ukrainoje temos.
„Prieš gerą savaitę teko lankytis tiek europiniame Briuselyje, tiek NATO, tai politikų tarpe vyrauja visai kita tendencija: iki galo ir su Ukraina. Atsakant į klausimą, ar turi NATO scenarijus, tai negaliu jų pasakoti, bet turi“, – patikino Seimo NSGK narys.
V. Saldžiūnas teigė, kad raudonoji linija ir būtų atominio ginklo panaudojimas, tačiau atkreipė dėmesį, jog štai jau iki šiol vyko apšaudymai Zaporyžės atominėje elektrinėje, o iš Vakarų buvo reiškiamas tiesiog susirūpinimas.
„Strateginiai ginklai yra skirti naikinti didžiuosius miestus, pramonės objektus. Taktiniai yra taktinėms užduotims mūšio sąlygomis vykdyti prieš kažkokį objektą“, – sakė V. Saldžiūnas.
Jis paaiškino, kad šis ginklas gali būti panaudojamas įvairiai: vandenyje, po vandeniu, virš kažkokio objekto.
„Branduoliniai paskutiniai testai Sovietų Sąjungoje buvo vykdyti 1989-1990 metais, jei neklystu. Nuo to laiko jie to nedarė. Jei jie įvykdo testą? Ar tai kažkoks eskalacijos žingsnis? Mes nežinome. Jei jie susprogdina branduolinį ginklą virš Juodosios jūros – ar tai eskalacija? Tikėtina, galbūt. Jei kažkokioje negyvenamoje teritorijoje – ar tai yra eskalacija? Nežinome. Jei susprogdina kažkur stepėse, netoli Chersono, nedidelės galios?“, – klausimus kėlė V. Saldžiūnas.
„Branduolinių ginklų galia būna nuo 0,3 kilotonų. Mažiausias yra 300 tonų trotilo ekvivalento sprogmuo. Tie taktiniai yra 300-400 kilotonų. Palyginimui: Hirošimos galia buvo 16 kilotonų. Jei toks sprogimas įvyksta kažkur negyvenamoje teritorijoje, kur yra ukrainiečių dalinių, tai kas vyksta? Tai – raudona linija. Ką ta raudona linija reiškia? Kaip ponas Lopata sako – yra planas, tai yra gerai. Apie juos nekalbama tyčia“, – tęsė V. Saldžiūnas.
Visgi Vakarų atsakas, anot jo, negalėtų apsiriboti sankcijomis ar kažkokiais pagrūmojimais. R. Lopatos manymu, Vakarai tikrai reaguotų griežtai.
„Mes turime pavyzdžių, kad tikrai reaguoja. Pavyzdžiui, cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje atsako sulaukė. Yra ir kitų atvejų, kur atsakai būdavo įgyvendinami – tas, kas kalbama retoriškai. Nepamirškime dar vieno dalyko, kad taktiniai branduoliniai ginklai taip, kaip mes juos suprantame, yra dislokuoti Karaliaučiuje.
Nėra Putinas kvailys, kaip mes čia visi galvojame dažniausiai. Kol stovi jo jachta Karaliaučiaus srityje, tol mes tikrai galime būti ramūs“, – pabrėžė R. Lopata.
„Visi jo artimiausi, tiesa, pabėgę į Vakarus, buvę patarėjai ir perspėja, kad viskas ten įvyksta su logika. Kad būna įtampų, ieškant tikrosios logikos, tai taip, bet viskas yra daroma ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad kažkoks pamišėlis ten sėdi“, – akcentavo politologas.
JAV gyvenantis KGB veteranas Jurijus Švecas teigia, kad Putinas naudoja specialiųjų tarnybų metodą, kurio tikslas – apgaulingas manevras. Esą dalinė mobilizacija tėra priedanga, skirta nukreipti dėmesį nuo pagrindinio tikslo – branduolinio šantažo, o viskas dėl to, kad V. Putinas pateko į akligatvį.
„Tam tikras akligatvis buvo balandžio-gegužės mėnesiais, kai buvo galima skelbti tą dalinę mobilizaciją. Mobilizaciją skelbi ne tada, kai tau jau visai blogai, o kai tau iš tikrųjų reikia, kai planuoji ateitį. Akivaizdu, kad buvo prastas planas pačioje pradžioje. Prasti planai buvo ir B, C, D – vasaros metu. Dabar nieko nebelieka, kadangi frontas trūkinėja, trūksta karių, reikia skelbti tą neva dalinę mobilizaciją, o iš tikrųjų semia visus, ką tik gali“, – komentavo V. Saldžiūnas.
Ar tai bus esminis lūžis, pasak žurnalisto, bus galima įvertinti vėliau, kai pasimatys, kiek Rusija realiai vyrų sugebėjo mobilizuoti, parengti ir permesti į karą.
R. Lopata teigė manantis, kad visi keliai esminėms deryboms šiuo metu yra užkirsti.
„Derybos būna ir per tarpininkus, įvairių formų – vyko derybos dėl belaisvių. Dėl perspėjimo sistemos, tai mes prieš karą, vasario 16 dieną buvome Kyjive, turėjome kartu su Rada bendrus posėdžius. Mes jau žinojome, kad tas karas bus. Amerikiečių žvalgyba tikrai sudirbo, perspėjimai tikrai buvo“, – akcentavo parlamentaras.
V. Saldžiūno teigimu, Vakaruose yra šalių, kurie nuolat ir budriai stebi karo eigą bei daro reikalingus veiksmus.
„Amerikiečių lendlizas veikia ir veiks – juo labiau, ateityje. Ne veltui yra rengiamos konferencijos, kai žiūrima į ateitį, kaip ir kuo apginkluoti ukrainiečius, nes ateina žiema, kiti metai. Karas, tikėtina, nesibaigs. Tas kontrpuolimas yra veiksmas, kuris daro tam tikrą pažangą, jo dabar yra daugiau inercijos. (…) Mobilizacija lygiai taip pat taip greit nesuveikia. Jei tu susodini tuos vyrus į autobusus, duodi išgerti, tai nereiškia, kad jie fronte pakeis kažkokį esminį lūžį. Prireiks laiko, tai mes dar matysime kruviną žiemą iki kažkokių tai lūžių“, – sakė pašnekovas.
R. Lopata taip pat pakomentavo klausimą, kaip karo eiga gali atrodyti toliau.
„Galiu atsiremti į savo pokalbius su aukščiausiais NATO vadovais, kurie kalbėjo apie pavasarį. Apie sėkmę pavasarį. Visi scenarijai modeliuojami, bet, jų įsitikinimu, pavasarį“, – pridūrė jis.
