Nuo „Gulbių ežero“ prasidėjo 1991 metų Maskvos pučas. Tuomet žiūrovai beviltiškai junginėjo kanalus, o matė – tik balerinas. Kai Vladimiras Putinas antradienio vakarą nepasirodė, ne vienas tikėjosi baleto.
Bet Maskvoje perversmo nėra. O trečiadienį pasirodęs V. Putinas pranešė apie dalinę mobilizaciją.
Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, besibaigiant jau septintam karo Ukrainoje mėnesiui, tai pirmiausia rodo, kad Rusija neturi kitų galimybių laimėti trijų dienų karo.
Taip pat tai reiškia, kad karas Ukrainoje užsitęs.
„Tai matosi, kad karas, aišku, bus ilgas“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Putino grasinimus ragina vertinti rimtai
Paskelbęs apie dalinę mobilizaciją, V. Putinas pagrasino Vakaras, kad panaudos visas turimas priemones apsaugoti Rusiją ir šalies žmones. „Tai nėra blefas“, – sakė jis.
V. Rupšys ragina tokių Kremliaus pareiškimų neignoruoti ir rimtai įvertinti.
„Žiūrint iš patirties, dažnai jisai blefuoja, bet dažnai jo blefavimas tampa realybe. Kai jis blefavo, kad jisai eina nacių ukrainiečių vaduoti, tai čia blefas. Bet kai jis atėjo ir okupavo teritorijas, tai ne blefas. Visą laiką reikia vertinti jo pareiškimus rimtai“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Vadas neatmeta galimybės, kad Kremlius gali panaudoti ir masinio naikinimo ginklą.
„Rusijos doktrinos tai leidžia atitinkamomis sąlygomis. Bet Rusija yra tokia unikali šalis, kad kartais doktrinose rašo elgesį kitaip“, – kalbėjo jis.
Keliamas kariuomenės budrumo lygis
Kadangi dalinė mobilizacija veikiausiai apims visą Rusijos teritoriją, įskaitant ir Kaliningradą, reaguoja ir Lietuva. Pakeliamas mūsų kariuomenės budrumo lygis.
„Na, pavyzdžiui, greito reagavimo pajėgos turi būti kareivinėse, turi būti pasiruošę, per tam tikrą laiko vienetą reaguoti, jeigu reikės“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Anot ministro, tokia reakcija yra įprasta, jeigu kaimynystėje vyksta mobilizacija. Taip pat bus svarstoma papildoma Lietuvos parama Ukrainai. Ir ar aktyviajame rezerve esančius žmones kviesti į papildomus mokymus.
„Kad būtume pasiruošę, jeigu kažkas tokio įvyktų netikėto. Bet kažkokios papildomos grėsmės (nėra, aut. p.). Visa Rusijos veikla yra nukreipta į karą su Ukraina“, – tikino kariuomenės vadas.
Su 300 tūkst. papildomų žmonių, rusai bandys kamšyti skyles puolime. Sandėliuose šautuvų dar turi, bet sunaikintos technikos neužkamšysi.
„Nesakau, kad sunaikino ukrainiečiai viską, bet naudoja 80 procentų sausumos kariuomenės karinės technikos“, – sakė A. Anušauskas.
Ir nors rezervistai, tai ne profesionalai, kontraktininkai. Rezervistai, greičiausiai, bus nemotyvuoti.
„Aš bijau, kad nebūtų kaip II Pasaulinio karo metais – turi devynis karius, bet tik vieną šautuvą. Gal tokio momento nebus, bet kažkur link to einama pas juos“, – sakė kariuomenės vadas.
Svarstoma, kad iš esmės situacija fronte nepasikeis, bet gali leisti rusams situaciją stabilizuoti – neleisti Ukrainos pajėgoms judėti taip sparčiai, kaip jie norėtų.
„Ką tai reiškia Rusijai? Tai reiškia, kad dabar į karą įsitrauks vis daugiau žmonių. Nes reikės naujos patrankų mėsos. Tai bus žmonės, jaunuoliai, kurie nėra pasirengę“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Tad ką jie iš tikrųjų ten veiks, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas įvardija 4 žodžiais.
„Jie mirs už V. Putiną“, – sakė jis.
Žodis „dalinė“ veikiausiai yra skirta vidinei auditorijai, nes slaptą mobilizaciją V. Putinas jau ir taip vykdė. Bet dabartinis sprendimas paliečia ir tokius miestus kaip Maskva, Sankt Peterburgas, kur V. Putino palaikytojų mažiau.
„Tai yra tiesioginio, didžiulio karo Europoje eskalacija. Ir tai yra nauja karo fazė“, – sakė kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas baiminasi, kad ilgo karo nenorintys vakarų šalių lyderiai gali stumti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į derybas.
„Aš tik labai noriu išvengti scenarijaus, kad dabar atsirastų kažkoks kranelių užsukinėjimas tam, kad neva būtų vedamos derybos. Dabar turime duoti dar daugiau ginkluotės“, – aiškino jis.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą.
„Parama Ukrainai šiandien yra gyvybiškai svarbi“, – pabrėžė jis.
Dalis Rusijoje domisi, kaip iš šalies pabėgti ir mobilizacijos išvengti.
Baltijos šalys ir Lenkija sienas rusams nuo šio pirmadienio užvėrė. Paliko išimtį politiniams pabėgėliams.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad sienos turėtų likti uždarytos, nes tai nėra bėgimas nuo politinio persekiojimo. Latviai jau taip pat pareiškė, kad bėgantiems nuo mobilizacijos išimčių nebus.
„Aš labai norėčiau ir tikėčiausi, kad kai tu nenori karo, tai nebėgi iš Rusijos, bet eini į aikštę ir protestuoji. Aš tikiuosi, kad taip bus“, – sakė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
O ar tai bus, anot politologo Alvydo Medalinsko, priklausys nuo to, kas bus mobilizuoti.
„Jeigu ji bus vykdoma paliečiant labai plačius Rusijos visuomenės sluoksnius, tai taip, tai gali sukelti protestus, pasipriešinimą tokiems veiksmams“, – LNK sakė jis.
Rusijos visuomenės palaikymas karui Ukrainoje iš esmės buvo vertinamas visuotinis. Bet iki šiol tai sėdinčių prie televizoriaus ir besiklausančių V. Putino nelietė.
„Tikimės, kad dabar tai pasikeis“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
