„Tai, ką pamatėme vasario 24 dieną, tai yra grįžimas į imperializmo, kolonializmo amžių. Prancūzija tai atmeta“, – Jungtinėse Tautose sakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas.
V. Putino ambicijos – grėsmė pasaulio taikai. Tokie daugelio pasaulio lyderių akcentai Jungtinėse Tautose (JT).
Vokietijos kancleris nustebino ir vokiečius. Nedažnai išgirsite tokį Olafą Scholzą, rašė „Der Spiegel“.
„Imperializmo grįžimas yra ne tik Europos nelaimė, tai nelaimė ir taikai pasaulyje. Labai svarbu, kad šioje salėje – 141 šalis, kategoriškai pasmerkė Rusijos karą, siekį okupuoti. Tačiau to neužtenka. V. Putinas atsisakys karo ir imperialistinių idėjų tik tada, kai supras, kad negali laimėti. Štai kodėl nepriimsime Rusijos diktuojamos taikos. Nepriimsime jokių pretenzingų referendumų“, – sakė Vokietijos kancleris.
Rusiją būtina sustabdyti, sako Japonijos premjeras Fumio Kishida.
„Labai svarbu, kad šalys remtųsi teisės viršenybe, o ne valdymu jėga, to mes absoliučiai negalime leisti“, – teigė jis.
„Dedame milžiniškas pastangas, siekdami užtikrinti, kad karas būtų baigtas. Kartą ir visiems laikams apsaugant Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo pasisakyme Jungtinėse Tautose ragino steigti karo tribunolą Rusijos nusikaltimams tirti.
„Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti visiškai atkurtas. Bet kokia kita baigtis reikštų tolesnius žiaurumus ir ilgalaikį nesaugumą“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda priminė, jog puolant Ukrainą, prisideda ir Baltarusijos režimas.
„Ji sudarė sąlygas svetimai valstybei vykdyti karinius antpuolius iš savo teritorijos. Baltarusijos režimas toliau remia puolimą prieš Ukrainą“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Rusijos pasmerkimas skambėjo ir iš Pietų Amerikos.
„Turime imtis visų būtinų veiksmų, o ne deklaracijų, kad būtų sustabdytas nesąžiningas Rusijos karas prieš Ukrainą. Ir baigtųsi galingųjų piktnaudžiavimas“, – teigė Čilės prezidentas Gabriel Boric.
Aptakiausi vertinimai skambėjo iš Afrikos, priklausomos nuo grūdų iš Rusijos ir Ukrainos.
„Afrika pakankamai kentėjo nuo istorijos naštos. Afrika nenori būti naujojo šaltojo karo vieta. Afrika nori būti pagrindu stabilumui ir galimybėms“, – teigė Afrikos sąjungos pirmininkas Macky Sall.
Anksčiau pusė Afrikos šalių nepasmerkė Rusijos karo.
„Noriu jums nuoširdžiai pasakyti – atsisakantys reikšti savo mintis klysta, daro istorinę klaidą“, – savo kalboje pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Buvo kelti ir klausimą dėl pačių Jungtinių Tautų. Ar jos dar gali padaryti kažką daugiau, nei susirinkti ir pakalbėti. Rusija – nuolatinė Saugumo tarybos narė, stabdo nepalankius siūlymus.
Nors ne vienas lyderis sako, kad užpuldama Ukrainą, Rusija sulaužė Jungtinių Tautų chartiją.
„Jungtinių Tautų narės turi imtis veiksmų, kad atkurtų šios organizacijos patikimumą“, – teigė Japonijos premjeras.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda sako prieštaringai vertinantis Jungtinių Tautų vadovo akcentuotas problemas pasaulyje.
„Skirtumai tarp išsivysčiųjų ir bevystančių šalių – tarp šiaurės ir pietų, tarp privilegijuotųjų ir likusiųjų kasdien darosi vis pavojingesni“, – sakė JT Generalinis sekretorius Antonio Guterres.
Šalies vadovas G. Nausėda sako, kad pasigedo Ukrainos klausimo aptarimo.
„Nepastebėti dramblio parduotuvėje turbūt irgi yra sudėtinga. Jeigu tai taps mūsų kasdienybe, tai pasaulio tvarka sugrius. Ir visi kiti klausimai, kurie yra nepaprastai svarbūs, taps antrinės reikšmės“, – sakė G. Nausėda.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
