„Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai. Besikreipiančių Rusijos piliečių prašymai toliau bus vertinami įprasta tvarka, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir individualiai, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlaikyti atviras duris persekiojamiems pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams“, – nurodo URM.
Ministerija taip pat teigia, kad Lietuva toliau konsultuosis su regioniniais partneriais ir Europos Sąjungos (ES) lygiu dėl reagavimo būdų.
Beveik aštuonis mėnesius tęsiantis Kremliaus karui Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.
Pasak jo, Vakarai neva „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kyjivas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją.
Reaguodamas į tokius pareiškimus, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius „Twitter“ paskyroje pareiškė, kad mobilizacijos vengiantiems rusams Ryga neišduos humanitarinių vizų.
„Saugumo sumetimais Latvija neišduos humanitarinių ar kitų rūšių vizų Rusijos piliečiams, vengiantiems mobilizacijos, ir nepakeis nuo rugsėjo 19 dienos įvestų sienos kirtimo apribojimų Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas“, – rašė jis.
Latvijos diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad jo šalis konsultuosis su sąjungininkais ir partneriais dėl bendrų veiksmų, susijusių su Rusijos pradėta mobilizacija.
Pirmadienį Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių kontrolę, per ES išorinę sieną įleisdamos tik tam tikrus kriterijus atitinkančius rusus: diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius, tranzitu per Lietuvą traukiniais į Kaliningrado sritį ir iš jos vykstančius rusus.
Paskelbė dalinę mobilizaciją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Trečiadienį parodytas pirmasis jo kreipimasis į gyventojus nuo karo Ukrainoje pradžios. Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Dėl mūsų šalies apsaugos ir vientisumo manau, jog būtina imtis dalinės mobilizacijos“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – sakė jis.
„Kvietimą į karinę tarnybą kol kas gaus tik tiek piliečiai, kurie šiuo metu yra atsargoje, ir pirmiausia tie, kurie jau tarnavo Rusijos ginkluotose pajėgose, turi konkrečią karinę specializaciją ir atitinkamos patirties“, – kalbėjo V. Putinas.
Dalinė mobilizacija įsigalios jau šiandien, rugsėjo 21 d.
Sprendimą dėl dalinės mobilizacijos V. Putinas aiškino tuo, esą Vakarai „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kyjivas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją.
V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija panaudos visas turimas priemones savo teritorijai apsaugoti, ir apkaltino Vakarus siekiu „sunaikinti“ šalį.
„Jei kils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones. Tai nėra blefas“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą ir pridūrė, kad Vakarai siekia „susilpninti, suskaldyti ir galiausiai sunaikinti mūsų šalį“.
V. Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
V. Putinas vėl įžūliai melavo apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Jis sakė palaikysiantis savaitgalį numatomus pseudoreferendumus okupuotose teritorijose.
„Mes žinome, kad dauguma žmonių, gyvenančių nuo nacistų išlaisvintose teritorijose, o tai pirmiausia istorinės Novorosijos žemės, nebenori atsidurti neonacistinio režimo spąstuose. Zaporižioje, Chersono srityje, Luhanske ir Donecke žmonės matė ir toliau mato, kokius žiaurumus užimtose Chersono teritorijose sėja neonacistai. Banderovcų ir nacistų palikuonys žudo, kankina, kalina, žemina ir kitaip alina taikius žmones“, – kalbėjo V. Putinas.
V. Putino kreipimasis turėjo nuskambėti antradienio vakarą, tačiau kelis kartus tikslinus laiką, jis atidėtas iki trečiadienio ryto. V. Putino kalba nuskambėjo 9 val. ryto Lietuvos laiku.
Rusai bėga iš šalies
Po tokio V. Putino sprendimai rusai suskubo bėgti iš šalies.
Šiandien skrydžių bilietų kainos iš Maskvos į Stambulą ar Jerevaną šoktelėjo iki kelių tūkstančių eurų, o artimiausiomis dienomis laisvų vietų skrydžiuose iš Maskvos nebeliko.
Bilietai į rusų turistus priimančias šalis buvo išpirkti iškart po V. Putino kalbos.
Štai Turkijos oro linijų puslapyje matoma, kad artimiausias skrydis įmanomas po kelių dienų, o bilieto kaina siekia daugiau nei 170 tūkstančių rublių (daugiau nei 2800 eurų).
„Google Flights“ programėlėje nurodoma, kad šiuo metu bilietų kainos yra gerokai aukštesnės nei įprastai.
Šiomis dienomis užklausa „kaip išvažiuoti iš Rusijos“ tapo viena dažniausių frazių Rusijos piliečių naudojamose internetinėse paieškos sistemose. Remiantis „Google Trends“ sudarinėjama užklausų statistika, minėtai frazei tenka 100 balų, o šitai reiškia, kad ji yra pasiekusi maksimalų populiarumo lygmenį. Būtent tokį lygmenį ši užklausa buvo pasiekusi ir karinio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą momentu, rašoma dialog.ua.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
