Vladimirui Putinui Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, ekspertai pastebi, kad šios šalies visuomenė nuo trečiadienio nebegali būti laikoma izoliuota nuo karo, kad ji įsivaizduotų, jog niekas nesikeičia. Dėl to, pasak jų, visuomenės susirūpinimas po šio sprendimo yra sunkiai prognozuojamas, o V. Putino išlikimo klausimas, prieš tai galbūt atrodęs ne toks realus, dabar tampa aktualesnis.
Kojala: agresija apsimestinėmis taikos sąlygomis baigėsi
Rytų Europos Studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala feisbuke rašė, kad bus šaukiami karinės patirties turintys rezervistai.
Politologas L. Kojala rašė, kad V. Putino kalbos pradžioje buvo išdėstytos jau įprastinės tezės apie „Vakarų keliamą grėsmę Rusijai, Ukrainos nacius, siekį apginti Donbaso gyventojus“.
„Galiausiai tiesmukiškai grasinama, kad, „jei kils grėsmė Rusijai“, bus naudojami visa turima ginkluotė, įskaitant branduolinį ginklą“, – teigė L. Kojala.
Politologas dar paminėjo, jog savo kalboje V. Putinas pridūrė, jog „neblefuoja“.
Pripažino, kad vyksta karas: Putino išlikimo klausimas tampa aktualesnis
„Jo laimėti Rusijai neįmanoma, remiantis vien tik profesionalia kariuomene. Vadinasi, visuomenė nebegali būti laikyta kažkur tai izoliuota nuo karo – tai, ką Rusijos propaganda stengėsi daryti visą tą pusmetį ir daugiau, jog visuomenė, bent jau informacine prasme, būtų izoliuota nuo karo, kad jie įsivaizduotų, jog gyvenimas nesikeičia, nepaisant kažkokių tai sunkumų“, – komentavo politologas.
Net ir dalinė mobilizacija, imant tik rezervistus, pasak T. Janeliūno, iš esmės visuomenei reiškia, kad gali būti pašauktas bet kuris vyras, tinkamo amžiaus, galbūt turintis šeimą, darbą, finansinių įsipareigojimų ir dėl to visiškai nenorintis eiti kariauti.
„Visuomenė tikrai bus įtraukta į karą gerokai didesniu mastu, bus daug didesnis tiesioginis prisilietimas prie karo, galbūt ir nepasitenkinimas. Aišku, galima įsivaizduoti, kad pradžioje bus kviečiami tikrai ne didmiesčių ar sostinės vyrai, bus tikriausiai renkama iš provincijų, bet tas rinkimas ir psichologinis susirūpinimas visuomenėje gali būti sunkiai prognozuojamas. Dėl to Putinas iki paskutinės minutės vengė kalbėti apie mobilizaciją“, – konstatavo VU TSPMI profesorius.
T. Janeliūnas sakė, kad sunku prognozuoti, ar dėl šio V. Putino sprendimo gali prasidėti masinis bėgimas iš Rusijos, tačiau teigė manantis, jog vengiančiųjų vykti į karą tikrai bus daug.
„Manau, kad bus bandoma vengti šaukimų paprastesniais būdais: elementaria korupcija, papirkimais, galbūt kažkokiais vengimais atvykti, ieškant kur pasislėpti toje pačioje šalyje – pas giminaičius ir panašiai. Manau, kad tokie primityvūs vengimai bus naudojami gana plačiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, blaškymasis Kremliuje gali reikšti nesutarimus dėl to, kokių žingsnių Rusijai reikia imtis toliau.
„Manau, kad jis kyla dėl vidinio nesutarimo. Turbūt Putinas sulaukė gana aiškių perspėjimų, ką tai reiškia jo paties režimo pripažinimui, legitimumui šalies viduje ir palaikymui iš visuomenės pusės. Gali būti, kad tas atidėliojimas susijęs su ginčais jau paties Putino viduje, nes greičiausiai tikrai niekas labai tiksliai negali nuspėti šio sprendimo pasekmių“, – sakė T. Janeliūnas.
„Visuomenė palaikė karą tiek, kiek jis dar nebuvo tiesiogiai matomas visuomenėje ar tiesiogiai neveikė pačios visuomenės. Dabar jau šio barjero nebebus ir visuomenės nepasitenkinimas gali būti daug didesnis“, – akcentavo politologas.
Šis sprendimas, anot jo, sukelia grėsmę ir pačiam V. Putinui bei jo aplinkos žmonėms, kuriems reikia persvarstyti, kas iš tiesų vyksta šiame kare.
„Greičiausiai šis kreipimasis irgi rodo, kad pasirinkimo variantų Putinui lieka vis mažiau ir dabar pasirinkimas yra totalaus karo vykdymas. Tą totalų karą vienaip ar kitaip Putinui reikia laimėti. Jei kažkokią specialiąją operaciją dar buvo galima pateikti kaip nesėkmingą ar iš dalies sėkmingą, tai totalaus karo tu negali pralaimėti, nes pralaimėjimas reiškia tavo valstybės žlugimą ir tavo asmeninį visišką žlugimą. Šis žaidimas „va bank“ prasideda dabar, iš Rusijos valdžios pusės žiūrint ir statymai tampa kur kas didesni, o Putino išlikimo klausimas, kuris dar prieš kelis mėnesius neatrodė labai reikšmingas, dabar tampa vis aktualesnis“, – pridūrė T. Janeliūnas.
Laučius: Putinas duoda ginklus prieš save
RESC analitikas Vladimiras Laučius teigė, jog paskelbta dalinė mobilizacija – dar vienas savidestrukcijos žingsnis.
„Pirmas dalykas – Kremlius nuteiks prieš save tą visuomenės dalį, kuri norėjo, kad karas jų gyvenimuose užimtų tik televizorių, bet nepaliestų jų asmeninės komforto zonos. Antras dalykas – V. Putinas, kaip kadaise caras Nikolajus II, duoda ginklus tiems patiems patvorių mužikams, kurie 1917 m., pavargę nuo karo, atsuko ginklus pireš nuosavą valdžią ir ją nuvertė“, – socialiniame tinkle rašė jis.
RESC analitiko, V. Putino sprendimas suteikia puikią progą Ukrainos sąjungininkams liautis bijoti eskalacijos ir suteikti ginklų Ukrainai.
„Trečia – V. Putino sprendimas suteikia puikią progą Ukrainos sąjungininkams Amerikoje ir Europoje pagaliau liautis bijoti eskalacijos ir duoti Ukrainai ginklų, kurių ji vis dar prašo ir negauna. Sunku patikėti, kad JAV ir toliau spyriosis dėl ATACMS, oro gynybos sistemų, lėktuvų ir tankų, kai į frontą ims plūsti Strelkovo–Girkino taip ilgai laukti papildomi banderlogai“, – socialiniame tinkle rašė RESC analitikas V. Laučius.
Jurkonis: prasidės bėgimas iš Rusijos
V. Putino paskelbta mobilizacija, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus Vyčio Jurkonio vertinimu, nebus sėkminga. Toks žingsnis, pasak jo, rodo, kad Kremlius yra įspaustas į kampą ir „kelia statymus“.
Jei pastaruosius pusę metų nuo naujos karo fazės ne maža Rusijos dalis visuomenės galėjo užimti tam tikrą stručio poziciją, tai yra sukišti į galvą į smėlį ir tarsi viso to nematyti, tai daryti bus gerokai sunkiau. Dėl to matysime judėjimą iš Rusijos Federacijos, bandymus išvykti ne tik aktyvios visuomenės dalies: tos, kuri labai atvirai nepritaria karui, bet ir kitų, kurie galvojo, kad bus įmanoma kažkaip pralaukti, užmerkti akis“, - Delfi komentavo politologas.
„Dalis žmonių, vyrų, esančių Rusijos teritorijoje, ieškos visų įmanomų būdų išvykti. Išvykti į trečiąsias šalis, tie, kas turi vizas, - į Europos Sąjungos valstybes. Net ir tie, kurie neturi vizų, kai kurie bandys kirsti sieną ir nelegaliai vykti“, - pridūrė jis.
Ši dalinė mobilizacija, V. Jurkonio matymu, karą Ukrainoje priartina prie Rusijos žmonių, kurių daugeliui iki šiol karas buvo labai tolimas dalykas.
„Man atrodo, dabar turėti nešališką poziciją, ar pratylėti, darysis vis sunkiau“, - svarstė jis.
Kita vertus, Kremlius, skelbdamas apie mobilizaciją, neįvertino savo visuomenės nuotaikų – juk niekas į frontą nesiveržia.
Jo įsitikinimu, mobilizacija nebus sėkminga ne tik dėl to, kad Rusijos vyrai sieks jos išvengti, bet tai esą ir neturės kokio nors itin reikšmingo poveikio fronte – jis tiesiog bus užpildytas „karo mėsa“.
„Tai turės didesnį poveikį vidaus politikoje, negu vykdomam karui. Fronte, suprantama, šituo yra bandoma užkaišyti milžiniškas skyles ir galbūt kuriam laikui iš dalies tai pavyks, bet vėlgi didžiulių mirčių sąskaita.
Jie neturi tiek ginklų, žmonės nėra taip apmokyti ir visa tai užtruks. Jeigu mobilizacija būtų paskelbta šių metų pradžioje, gal būtų kitas reikalas, kitos perspektyvos. Dabar tai atrodo kaip pakankamai desperatiškas žingsnis, kuris turėtų išspręsti žiojėjančias problemas fronte, kur didesnis judesys yra Ukrainos pusėje <...>. Imti viską per masę neatrodo labai perspektyvus dalykas“, - svarstė V. Jurkonis.
Vertinant visą V. Putino pasisakymą, pasak jo, galima daryti išvadą, kad Kremlius yra susipainiojęs retorikoje – juk paskelbus apie mobilizaciją pripažįstama, kad Ukrainoje vyksta ne specialioji operacija, o karas.
„Akivaizdu, kad iš viso to, kas buvo pasakyta, tai nėra netgi kariniai sprendimai. Tai kažkokie siaurame rate veikiantys politikai ir komunikacijos ekspertai, kurie bando kažką transliuoti tarsi nėra viso to, kas buvo prikalbėta anksčiau. Galbūt propagandos kontekste, kai nėra nepriklausomos žiniasklaidos, yra įtikėjimas, kad ant viršaus užkalbėjus tai tampa tiesa, bet tai labai sunku pasiekti interneto, socialinių tinklų laikais. Ta pati nepriklausoma žiniasklaida vis tiek transliuoja <...>. Aš manau, kad mes matysime labai daug komentarų ir parodymų, kaip pats Kremlius painiojasi savo žodžiuose.
Visa ta 10 minučių intervencija parodė, kad Kremliuje yra absoliuti politinė degradacija. Visiškai nesusivokiama nei kas vyksta šalies viduje, nei užsienio politikoje <...>. Artėja Putino režimo pabaiga ir jis pats tam deda pamatus“, - kalbėjo V. Jurkonis.
NSGK pirmininkas: Rusijai paskelbus apie dalinę mobilizaciją, Putinui belieka nusišauti
Trečiadienį Vladimirui Putinui kreipusis į tautiečius ir paskelbus apie dalinę mobilizaciją, Rusija pripažino, kad „specialioji operacija yra nepavykusi“, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis mano, kad toks Kremliaus žingsnis gali paskatinti didžiųjų Rusijos miestų gyventojus išeiti į gatves.
„Dabar grės stoti į kariuomenės gretas ir Maskvos, ir Peterburgo jaunimui, o tai reiškia, kad gali vykti protestai, nes motyvacijos klausimas yra tokių žmonių labai ribotas. Akivaizdu, kad jie nesupras, kodėl jie turi važiuoti į tą karą. Tai gali prasidėti tam tikri neramumai ir vidinės suirutės – aš neatmesčiau šito scenarijaus“, – Eltai teigė parlamentaras.
„Reikia aiškiai pasakyti, kad daug daug karstų grįš į Rusiją arba dalis jų net nebegrįš“, – pridūrė jis.
Paklausus, kiek manevro laisvės lieka Maskvai ir ko dar gali imtis Kremlius po dalinės mobilizacijos paskelbimo, parlamentaras nedaugžodžiavo: „Dabar nieko nebelieka – lieka nusišauti Putinui arba kažkuriame etape siūlyti derybas“.
Jis pakartojo, kad Kremlius gali siūlyti Kyjivui ir Vakarams derėtis dėl taikos. Visgi, NSGK pirmininko teigimu, dalinė mobilizacija esmingai karo eigos nepakeis – anot L. Kasčiūno, fronte yra svarbu ne tik žmogiškasis faktorius, bet ir ginkluotės gausa ir modernumas.
„Faktas, kad jie (kariai – ELTA) gali virsti gyva mėsa. Klausimas, kaip tai dera su technologiniu pasirengimu Rusijos ir galimybėmis toliau kariauti. Senos ginkluotės yra, modernios jau daug mažiau. Karas dabar vyksta ugnies galios kontekste. Žmogus, aišku, svarbu, bet kaip jisai paremtas visa ta ginkluotės jėga? Tai čia atviras klausimas“, – samprotavo politikas.
Anušauskas: vadinasi, padėtis visai prasta
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šį V. Putino pareiškimą taip pat įvertino feisbuke.
A. Anušauskas teigė, jog ši V. Putino paskelbta dalinė mobilizacija leis apsirūpinti nauja „patrankų mėsą“.
„Dalinė mobilizacija, kurią Putinas paskelbia nuo šios dienos, leis apsirūpinti nauja „patrankų mėsa“, naujomis bangomis siųsti į atakas menkai apmokytus kareivius su senais tankais. Mėgins išlaikyti Ukrainos pajėgų spaudimą ir sudarys sąlygas mobilizuotiesiems išbandyti HIMARS'us savo kailiu“, – ironizavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, jog atsakas iš Ukrainą remiančių šalių turi būti vieningas.
„Šiuolaikinės karinės technikos nenutrūkstantis srautas nuo genocido besiginančiai tautai“, – feisbuke trečiadienį rašė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Vilpišauskas: tai pačiam Putinui labai rizikingas sprendimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Ramūnas Vilpišauskas Delfi sakė, kad jau anksčiau buvo prognozuojama, jog spartinami pseudoreferendumai gali būti pasiruošimas visuotinei ar dalinei mobilizacijai, siekiant dar labiau sustiprinti Vakarų puolimo prieš Rusiją įspūdį.
„Kartu tai rodo, kad Kremliui jau yra gana sudėtinga rasti, kas toliau galėtų šiame kare kovoti. Nes net ir dalinė mobilizacija, mano nuomone, politiškai rizikingas sprendimas“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, dalis Rusijos gyventojų greičiausiai ir toliau tikės oficialia propaganda, kad taip Rusija ginasi nuo NATO, kuris ukrainiečių rankomis kovoja prieš Rusiją, bet kai žuvusių bus vis daugiau, tai gali kelti dalies visuomenės nepasitenkinimą.
Jo teigimu, net ir dalinė mobilizacija, kai kviečiami rezervistai, gali sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos. Ji gali paskatinti emigracijos iš Rusijos bangą.
„Sakyčiau, kad tai sprendimas, kuris yra arti desperatiško, jis rizikingas politine prasme pačiam V. Putinui. Bet jis kurį laiką rizikuoja ir kovodamas gamtinių dujų karą su Europa“, – teigė R. Vilpišauskas.
Maldeikis: greitai tai nesuveiks
Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Matas Maldeikis feisbuke rašė, kad dalinė mobilizacija trumpesniu laikotarpiu esmės nieko nekeičia.
„Mobilizuotą žmogų paversti bent kiek naudingu kariu šiuolaikinėje kariuomenėje reikia mėnesių. Mėsos rusai ir taip turi. Dar reikia turėti kuo jį apginkluoti. Tuo labiau, kaip parodė šis karas, didžioji Rusijos kariuomenės problema yra logistika ir žvalgyba“, – pabrėžė jis.
Parlamentaras teigė, jog įvardijo ir reikalingą vakarų atsaką į šias naujienas.
„Dabar Vakarų atsakas – daugiau ir toliau siekiantys ginklai. Žmonių turi ir Ukraina, šiems reikia su kuo ginti savo šalį“, – feisbuke rašė M. Maldeikis.
