Bet bent artimiausiais metais G. Railai įkalinimo įstaigos durys nebus atidarytos – nors ir yra laikomas griežčiausiomis kalinimo sąlygomis, tačiau nuteistasis Pravieniškių pataisos namuose buvo užkluptas neblaivus.
„Išgėriau savo pasigamintos duonos giros“, – šiandien teisinasi žudikas. Tai jis nurodė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nagrinėjo jo skundą dėl priimtos nepalankios nutarties, kuria buvo atsisakyta įkalinimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą – daugiau kaip 20 metų kalintys nuteistieji gali prašyti, kad būtų paleisti į laisvę.
Bet pasakojimas apie svaiginančią duonos girą neįtikino teisėjų – teisėjos Virginijos Liudvinavičienės vadovaujama kolegija paskelbė, kad tuo metu, kai G. Raila įkalinimo įstaigoje buvo užkluptas neblaivus, jis buvo prisipažinęs, jog svaiginosi ne gira, o alkoholiniu gėrimu. O tokie prieštaravimai, anot teismo, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis vis dar nėra sąžiningas ir siekia sumenkinti savo neteisėtus veiksmus.
„Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jo pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė teismas.
Teisėjų teigimu, tai nebuvo vienintelis kartas, kai G. Raila įkalinimo įstaigoje pareigūnams įkliuvo neblaivus – dėl piktnaudžiavimo svaigalais jis buvo baustas ir anksčiau.
Baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė G. Railai buvo skirta dar 1999 m. – tai jau buvo antrasis nuosprendis dėl tyčinio nužudymo.
Kaip nurodoma baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose, G. Raila su dviem bendrais dar 1995 m. liepą, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, sekė nuo Latvijos ir Rusijos pasienio Sebežo muitinės Buračkio posto į Maskvą važiuojantį vilkiką, o kai jis Maskvos srityje sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, jį užpuolė. Vairuotojui nusikaltėliai lipnia juosta surišo rankas, o vėliau G. Raila šį subadė peiliu – į nugarą buvo smogta 8 kartus, o į galvą – 4.
Nusikaltėliai paliko auką lauke, o iš jo pagrobė vilkiką ir priekabą-šaldytuvą, kuriame buvo daugiau kaip 21 tūkstantis kilogramų šokoladų „Snickers“. Tuo metu jie buvo verti apie 70 tūkst. Eur, dar daugiau kaip 30 tūkst. Eur buvo įvertintas vilkikas su priekaba-šaldytuvu.
Tai jau buvo antroji G. Railos įvykdyta žmogžudystė – 1994 m. lapkritį jis su savo bendrais Šiauliuose nutarė apiplėšti vieną verslininką. Nusikaltėliai neplanavo jo žudyti, bet G. Raila išėjo iš susitarimo ribų ir auką nušovė. Iš jo buvo pagrobta daugiau kaip 20 tūkst. Eur įvairia valiuta.
Už grotų G. Raila pateko 1996 m. liepos 5 d., iš pradžių jis bausmę buvo pasiųstas atlikti į Lukiškių kalėjimą, o 2008 m. vasarį perkeltas į Pravieniškių pataisos namus.
Po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimto sprendimo Lietuvoje buvo priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos, kuriomis asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, yra suteikta viltis išeiti į laisvę. G. Raila iš karto bandė jomis pasinaudoti, tačiau nesėkmingai – teisėjai jau ne pirmą kartą atsisako patenkinti įkalinimo įstaigos teikimą, kuriuo siūloma žudikui paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Bet su tokia pozicija G. Raila nesutinka – jis tikina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu kito teigiama linkme.
„Didžiąją dalį drausminių nuobaudų gavau per pirmuosius 10 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų, kadangi tuo metu laikiausi subkultūros nuostatų, o vėliau nusprendžiau keisti savo požiūrį ir elgesį, todėl per likusius 16 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų buvau baustas tik 3 kartus“, – aiškino nuteistasis.
Jis tikino, kad „deda maksimalias pastangas resocializuojantis“ – dalyvauja visose resocializacijos ir elgesio korekcijos programose, įkalinimo įstaigos rengiamuose renginiuose, dirba, yra ne kartą skatintas, taip pat jau penkerius metu lankosi pas psichologą
„Esu įsitikinęs, kad nesu pavojingas visuomenei, sugebu vertinti savo elgesį ir pasirinkti teisingus problemų sprendimo būdus, pripažinti savo klaidas, aš vertina šeimą, darbą ir tikrąsias vertybes“, – teigė nuteistasis.
„Esu vedęs, turiu gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę susirasčiau darbą ir galėčiau greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą“, – G. Raila tikino, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai, kurie su juo bendrauja asmeniškai ir mato jo teigiamus elgesio pokyčius, pritaria, kad jis būtų paleistas į laisvę.
„O tai būna tik retais atvejais“, – pabrėžė dviejų žmonių žudikas.
Tuo metu teisėjų tokie G. Railos argumentai neįtikino – kol kas dar bausmės tikslai nėra pasiekti, negalima teigti, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio.
„Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasikeisti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis“, – teismas pabrėžė, kad išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.
Kaip nurodė teisėjos V. Liudvinavičienės pirmininkaujama kolegija, G. Railos pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika mažėja, tačiau nežymiai, be to, jam vis dar yra nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.
„Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ši rizika bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis G. Raila nėra pavojingas visuomenei“, – akcentavo teismas.
G. Railos elgesį bausmės atlikimo metu išanalizę teisėjai pabrėžė, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis buvo 31 kartą skatintas, 18 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 kartus buvo perkeltas į kameros tipo patalpas.
„Šiuo metu pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi, siekia išlikti neutralus, vengti konfliktinių situacijų bei kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais palaiko ryšius, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, nėra socialiai atsiskyręs ir su išskirtiniais emocinės gerovės sunkumais nesusiduria, – pabrėžė teisėjai. – Vis dėlto, toks nuteistojo gyvenimo stilius ir emocinė gerovė buvo ne visą bausmės atlikimo laiką. Bausmės atlikimo pradžioje jis tarp nuteistųjų stengėsi užimti vadovaujančiojo vaidmenį, administracijos buvo apibūdinamas kaip ciniškas ir egoistiškas.“
Pasak teisėjų, pas G. Railą ne kartą buvo rasti draudžiami daiktai, taip pat ir „alkoholio kvapą skleidžiantys skysčiai“, be to, jis su administracijos pareigūnais bendraudavo įžūliai, vartodavo necenzūrinę leksiką.
Nuteistojo bylos duomenis įvertinę teisėjai taip pat pabrėžė, kad G. Railos piktnaudžiavimas alkoholiu yra vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, o tai tik patvirtina išvadą, jog jis nededa maksimalių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
„G. Raila teigia, kad 0,42 prom. neblaivumas buvo nustatytas jam karštą vasaros dieną pavartojus savadarbės duonos giros, tuo tarpu asmens byloje esančiame pasiaiškinime nuteistasis rašė, kad jis iš nevilties, esant problemoms šeimoje, išgėrė alkoholinio gėrimo – tokie prieštaravimai leidžia pagrįstai manyti, kad G. Raila vis dar nėra sąžiningas ir siekia sumenkinti savo neteisėtus veiksmus“, – teisėjų nuomone, šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jo pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
Be to, teisėjai atsižvelgė ir į tai, kad G. Raila yra teistas tris kartus, pirmasis teistumas – vos sulaukus 18 metų.
Teismas taip pat pabrėžė, kad G. Raila nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, tokios pozicijos ilgą laiką laikėsi ir įkalinimo įstaigoje, teigdamas, kad yra nubaustas per griežta bausme.
„Šiuo metu kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, stebimas gailesčio jausmas dėl tokio savo poelgio“, – teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką pilnai suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo.
Anot teisėjų, nors ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. Railai paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
„Nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, o jo pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog G. Raila yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti“, – pabrėžė teismas.
