„Politico“ paskelbus minėtą publikaciją, Delfi teiravosi Lietuvos europarlamentarų, kaip jie apibūdintų nuotaikas ES ir pakomentuotų tolesnę europinių sankcijų politiką. Per šias kelias savaites ES sutarė dėl aštuntojo sankcijų Rusijai paketo. Tiesa, politikai jį vertina skirtingai.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, naujasis sankcijų paketas yra silpnokas, bet geresnis, nei jokio.
„Įvertinti reikia taip, kaip yra: stiprių paketų laikas jau praėjęs. Skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių, negu pačių sankcijų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.
„Bet vis tiek turiu pasidžiaugti dėl to, kad tai – geriau, negu nieko, geriau, nei jokio paketo: yra tolesnė Rusijos izoliacija, diskutuojama apie asmenys, kurie negalės keliauti ES (...). Silpnokai, bet judame į priekį“, – pastebėjo ministras.
O štai prezidentas Gitanas Nausėda paketą įvertino kaip „žingsnį į priekį“, kurio mastą bus galima matyti ateityje.
„Jis nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas.
Tiesa, išsiskyrus nuomonėms dėl naujų sankcijų, šalies vyr. patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad prezidentūra norėtų matyti G. Landsbergį aktyvesnį dalyvaujant sprendimų priėmime ES lygiu.
Naujame pakete numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos asmeninės sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams bei atskiriems oligarchams, propagandistams.
Kubilius sako, kad gautas naujas įkvėpimas: ES nėra ištikta paralyžiaus
Eurokomisaras Andrius Kubilius Delfi prieš kelias savaites sakė nejaučiantis, kad europarlamentarai būtų pavargę nuo karo Ukrainoje temos.
„Labai ryškiai nuskambėjo ir, bent jau Europos Parlamente (EP), sulaukė didžiulio dėmesio Europos Komisijos prezidentės Ursulos Von der Leyen metinis pranešimas, didžiąja dalimi skirtas Ukrainai su visais simboliais, emocijomis. Dalyvavo ir prezidento žmona Olena Zelenska, o pati kalba buvo sukelianti daug tikėjimo, kad Europa stojasi Ukrainos pusėn ne tik su parama dabar karui, bet ir su būsimąja Ukrainos naryste ES“, – komentavo A. Kubilius.
Dėl to, pasak politiko, netgi pasijautė naujas įkvėpimas pagalbos Ukrainai tema.
„Jis, toks ilgalaikis, Europoje pradeda ryškėti. Prieš tai pozityviai nustebino Vokietijos kancleris Scholzas savo kalba, pasakyta rugsėjo pradžioje Čekijoje. Ji skambėjo panašiai į U. Von del Leyen, kalbant apie Ukrainos integraciją, apie narystę, apie Europos pastangas atriboti tas šalis, kurios siekia demokratijos nuo Rusijos imperinės agresijos“, – akcentavo europarlamentaras.
A. Kubiliaus vertinimu, Europoje atsiranda daugiau strateginio supratimo, kuria kryptimi reikia toliau dirbti ir ką reikš Ukrainos pergalė.
„Pačios pagrindinės ir skausmingiausios sankcijos Rusijai, man atrodo, jau yra įvestos. Mes turime žiūrėti ne tik į individualias sankcijas oligarchams ar Putino elito aplinkos žmonėms, bet svarbiausios sankcijos yra pakertančios Rusijos ekonominį, karinės industrijos potencialą ir tai visų pirma yra sankcijos, kurios nebeleidžia Rusijai importuoti aukštų technologijos gaminių iš Vakarų, ir tai iš esmės jau dabar ryškiai matosi“, – sakė politikas.
Tokios sankcijos, anot jo, turi galioti tol, kol paskutinis okupacinės kariuomenės karys nepaliks Ukrainos žemės ir kol nebus atlyginti Ukrainai padaryti nuostoliai.
„Esame pripratę, kad reguliariai turi būti priimami sprendimai dėl naujų sankcijų, bet jau gali būti tokia problema, kad nebelabai bus ką sankcionuoti – bent jau tai, kas galėtų turėti didesnį ekonominį poveikį. Aišku, yra asmeniniai sąrašai, pavyzdžiui, Navalno sąrašas. Dujas tai pats Kremlius baigia uždaryti, tai čia klausimas, ar dar reikės dėl to ginčytis“, – pastebėjo A. Kubilius.
Europarlamentaras taip pat sakė, jog Vengrijos pozicija jau nieko nebestebina, tačiau ji priimama ne tik kaip bandymai įsiteikti V. Putinui, bet ir kartu pašantažuoti ES dėl finansinio srauto šaliai pratęsimo.
„Aš matau, kad ES lyderių, atstovaujančių įvairioms partijoms, pozicija politiškai tik darosi aiškesnė bei tvirtesnė. Vokietijos užsienio reikalų ministrė yra pasakiusi, kad Vokietija nekeis savo pozicijos dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, nepaisant to, kiek ir kokių demonstrantų dėl energetikos rinktųsi Berlyne ar kituose šalies miestuose, o tada kancleris viešai pasakė, kad jis tam pritaria“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Visgi įvairūs neramumai Europoje, pasak jo, yra naudingi ir galbūt net skatinami Kremliaus, taip paverčiant informacinį karą antruoju realaus karo frontu.
„Mes tą Putino karą turime atlaikyti, o tam reikia ir įvairių sprendimų energetikos srityje, kuriuos pateikė U. Von der Leyen. ES nėra kažkaip ištikta paralyžiaus, Putinui bandant panaudoti energetiką kaip savo ginklą“, – akcentavo A. Kubilius.
Olekas: griežtą poziciją būtina toliau tęsti
Socialdemokratas europarlamentaras Juozas Olekas Delfi sakė, kad, nors nuotaikų EP yra įvairių, tačiau vyrauja nusiteikimas toliau laikytis ES vertybių ir teisės viršenybės.
„EP, priiminėdamas savo dokumentus, rezoliucijas, visada tą pabrėžia ir ragina, kad Komisija imtųsi priemonių laikytis to. (…) Man atrodo, kad didžioji dalis europarlamentarų būtent taip yra nusiteikę“, – teigė politikas.
J. Olekas pripažino, kad Europa turi daug problemų, ypač susijusių su V. Putino sprendimu Rusijai įsiveržti į Ukrainą.
„Tai sukelia tokias kasdienes problemas. Tie politikai, kurie mato tą europinę perspektyvą ir sunkumus, įveikiant iškilusius naujus iššūkius, vis dėlto žvelgia į priekį ir nori tą vertybių principą išlaikyti. Tie kraštutinių dešiniųjų atstovai, kurie visada buvo netgi prieš ES vertybes ar prieš pačią ES, tuos dalykus labai aštrina ir kartais sukelia papildomas įtampas šalyse narėse.
Į visa tai reikia holistiškai žiūrėti ir vertinti. Aš manau, gal kartais ir tenka, o kartais gal ir reikia naujų sankcijų priėmimą sulėtinti, bet niekada iš akių nepaleisti to vertybinio pagrindo, nes jei jį prarandi, nėra dėl ko čia ir varžytis, ir kovoti“, – sakė europarlamentaras.
Socialdemokratas taip pat išreiškė viltį, kad ES toliau priims reikalingus sprendimus dėl sankcijų Kremliui.
„Čia labai svarbi visų mechanizmų visuma, nes nei pačios sankcijos viską išsprendžia, nei jų nebuvimas būtų tinkamas dalykas, tai mes turime tai labai aiškiai sakyti: turime laikytis vertybių, turime naudoti sankcijas ir visavertę paramą spręsti problemas“, – akcentavo J. Olekas.
Jis pripažino, kad rinkėjai, pikti dėl augančių vartojimo ir energetinių išteklių kainų, spaudžia Europos politikus. Visgi, pasak J. Oleko, dėl to būtina nuolat priminti ir akcentuoti problemų priežastį.
„Viską reikia sudėlioti į vietas: energijos kainos ir kitos problemos, kurios iškyla, nėra problemos dėl sankcijų ar savo vertybių. Problemos yra dėl Putino karo ir to karo greitesnei, sėkmingai pabaigai reikalingi keli žingsniai: politinis ir ekonominis Ukrainos palaikymas bei poveikis tiesiogiai Putino Rusijai“, – sakė europarlamentaras.
Minėtas poveikis Putinui, kaip akcentavo J. Olekas, galimas per Ukrainos aprūpinimą reikiama ginkluote ir sankcijas.
„Galbūt visi tikėjomės, kad tos sankcijos greičiau suveiks ir tai yra šiokia tokia problema, bet dabar ekspertai, tyrėjai tikrai mato tą sankcijų poveikį. Informacija yra tokia, kad tų sankcijų poveikis stiprėja ir stiprėja. Mums reikia dabar nesustoti, tuos dalykus pratęsti ir gauti rezultatą“, – konstatavo politikas.
Auštrevičius: nuovargio yra, šis ruduo yra kritiškai svarbus
Liberalas Petras Auštrevičius neslėpė jau iš anksto prognozavęs, kad šis ruduo bus kitoks – sunkesnis dėl neregėtai augančios infliacijos tiek bendro vartojimo, tiek energetikos srityje.
„Vienaip ar kitaip, šalia saugumo ir tiesioginio karinio konflikto aspektų, atsirado labai aiškus socialinis-ekonominis aspektas per energetiką ir perkamosios galios mažėjimą Europoje. Tie visi dalykai dabar pateikiami kaip tiesioginė karo Ukrainoje pasekmė, nepaaiškinant iki galo žmonėms, kas kaltas dėl tų sukeltų pasekmių. Reikia pripažinti, kad tas socialinis-ekonominis netikrumas labai stipriai riboja politikų paramą Ukrainai, jei jie nesiima papildomų žingsnių suprasti ir paaiškinti savo rinkėjams, kas vyksta“, – konstatavo europarlamentaras.
Šiuo metu ta sudėtinga ekonominė-socialinė padėtis, finansine išraiška liečianti kone kiekvieną namų ūkį, pasak jo, kai kurių politikų yra bandoma pateikti kaip savotiškas nuovargis nuo sankcijų politikos.
„Esą tariamai mes esame neteisingame kelyje ir neva reikia ieškoti prisitaikymo būdo, kas, mano nuomone, yra atvirkščiai – kelias į didesnę bėdą, nes mes ne tik nerasime sprendimų, bet ir pratęsime karą. Todėl aš manau, kad šis ruduo yra kritiškai svarbus. Jei mes susvyruosime ir nesugebėsime atskirti, kas yra kas, mes dar kartą pademonstruosime savo politinį neįgalumą bei išduosime tikruosius partnerius“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
Jis taip pat antrino A. Kubiliui, kad U. Von der Leyen kalba įkvėpė ir sutramdė tą minėtą politinį nuovargį.
„Mes kalbame apie Komisijos vadovę, bet nemažai reikalų sprendžiasi ir Taryboje, valstybių narių institucijoje, kur, matyt, didele dalimi tinka mano išsakyti argumentai, kad kai kurios valstybės narės nebus tokios entuziastingos, nesistengs dar labiau pasistūmėti į priekį“, – sakė europarlamentaras.
Kalbėdamas apie O. Scholzo poziciją, P. Auštrevičius ją apibūdino kaip retkarčiais atrodančią lyg „du žingsniai į priekį, bet vienas atgal arba atvirkščiai“.
„Tokios aiškios nuostatos iš jo pusės man vis dar trūksta. Ta kalba Prahoje buvo gera, teisinga, bet ar jis nepakeis savo nuomonės, kai vėl reikės sutelkti paramą Ukrainai? Tokioje agresijoje mes turime būti pasiruošę, kad artimiausioje padėtyje situacija gali pablogėti ir mums reikės priimti dar kitus sprendimus. Ar Vokietija bus tas flagmanas, ar ji eis iš paskos su savo pastabomis? Iš vienos pusės lyg ir neblogai, bet aš šiek tiek jaučiu blėstantį entuziazmą, natūraliai pripratome prie karo, tos informacijos“, – įvertino europarlamentaras.
P. Auštrevičiaus teigimu, Vengrijos vyriausybės pozicija nėra esminė, tačiau V. Orbanas dar gali pateikti staigmenų.
„Jis atvirai veikia prieš Ukrainą ir sąjungos interesus“, – konstatavo pašnekovas.
Visgi, pasak jo, bendrija dar tikrai turi erdvės naujoms sankcijoms.
„Aš manau, kad mes esame pasiekę tik vidurį toje sankcijų politikoje. Sankcionuotų asmenų sąrašas yra tik kiek daugiau nei tūkstantis. Mes čia net neatsižvelgėme į Navalno sąrašą, kuriame daugiau nei 6 tūkst. asmenų. Priimdami tokius sprendimus mes siųstume labai aiškią žinią ir tą reikia daryti, nemanyti, kad tai antraeilis ar nesvarbus dalykas. Tai supersvarbus dalykas“, – teigė P. Auštrevičius.
Taip pat, europarlamentaro nuomone, yra nemažai galimybių dar labiau sankcionuoti prekybą su Rusija.
„Manau, kad ir su bankinėmis sankcijomis mes nepasiekėme dar visų instrumentų, kuriuos galime panaudoti. Dar yra ir antrinės sankcijos, kalbantis su tomis trečiosiomis pasaulio šalimis, kurios mielai prekiauja su Rusija. Ar mes visas jas pasiekėme ir įtikinome? Manau, dar nesame pasiekę reikalingų susitarimų, o turime tą dalyką daryti. Turime suprasti, kad turi būti globalus požiūris, nes Rusija veikia aktyviai“, – komentavo pašnekovas.
Juknevičienė: manau, kad Putino draugų tinklas aktyvins veiklą Europoje
Dar vienos europarlamentarės – Rasos Juknevičienės – vertinimu, požiūris į karą Ukrainoje Vakarų politikų gretose nepasikeitė ir išliko principingas.
„Dauguma supranta, kad šiandien svarbiausia ginklai. Sankcijos galbūt buvo labai svarbus momentas dar pavasarį, pradžioje. Pavasarį dar turbūt nebuvo atėjęs suvokimas, kad Ukraina gali apskritai laimėti, o šiandien jis jau yra atėjęs“, – konstatavo politikė.
„Aišku, kas uždengia tą Ukrainos temą, tai kainų tema, nors ji ir susijusi. Kainos, energetiniai resursai artėjant žiemai – Putinas stimuliuoja šiuos dalykus, jo propaganda kasdien dirba, veikia“, – akcentavo R. Juknevičienė.
Taip pat, pasak jos, veikia ir V. Putino draugų tinklas.
„Jis gali atsigauti. Aš prognozuoju, kad šią žiemą jie stimuliuos, aktyvins savo tą tinklą, bet tai reikės atlaikyti. Tai yra iššūkis, kad parama Ukrainai nesustotų“, – pabrėžė pašnekovė.
R. Juknevičienė pripažino, kad kolegos iš Vakarų Europos yra itin priklausomi nuo jų šalių gyventojų nuomonės.
„Dėl to Putinas dabar taikiniu ir pasirinko visuomenes, kurias išgąsdintų dėl tų baisių kainų, kad dar labiau žmonės būtų sunerimę, o tada Ukrainos klausimas nueitų į antrą planą. Natūralu, kažkiek, pripažinkime, visi pripratome prie tų žinių, informacijos, (…) bet štai po Bučos žmonės itin palaikė Ukrainą ir pakeitė kai kurių savo politikų laikyseną labai stipriai. Dabar neturi atsitikti taip, kad visuomenių nusivylimas, baimė dėl savo ateities pakeistų politikų nusistatymą“, – akcentavo europarlamentarė.
Jos teigimu, vis dėlto Europoje buvo politikų, nepatenkintų U. Von del Leyen kalba.
„Jiems trūko to ekonominio kampo. Matysime, kaip čia bus, bet tas vidinis Vakarų frontas irgi egzistuoja, ir mus čia reikės labai stipriai padirbėti, kad po kelių metų vėl kas nors neatsistotų ir nepasakytų, kad klydome, o Baltijos šalys bei lenkai buvo teisūs“, – pridūrė R. Juknevičienė.
ES šaltinis: niekas nebenori kalbėti apie naujas sankcijas Rusijai
Ukraina ir jos šalininkės dar turėjo vilčių, kad Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu paskelbs naujų sankcijų, bet Vengrija jas žlugdo, prieš kelias savaites skelbė „Politico“.
Budapeštas buvo paprieštaravęs, kad ES pratęstų sankcijas Rusijos oligarchams, ir ragino išbraukti iš sąrašo tris verslininkus.
Visgi ES šalys galiausiai privertė Budapeštą prisijungti prie sankcijų, tačiau, kaip rašė „Politico“, šie grasinimai parodė, kaip Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas nesibodi naudotis bet kokiomis turimomis priemonėmis, šiuo atveju automatine, technine procedūra, kad įgautų politinių svertų.
Kaip rašė leidinys, praėjus daugiau nei šešiems karo mėnesiams, panašu, kad ES prarado sankcijų galią.
Per kelis pirmuosius vasario 24 dieną prasidėjo karo mėnesius Europos diplomatai ir pareigūnai karštligiškai stengėsi sankcijomis parblokšti Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkus ir pramonės įmones. Bloko solidarumas siekiant sukelti spaudimą Rusijos ekonomikai – net ir mokant kainą pačios ES viduje – nustebino net kai kuriuos griežčiausius ES kritikus.
Tačiau dabar, kaip „Politico“ sakė vienas ES šalies aukšto rango pareigūnas, blokas apie sankcijas paprasčiausiai nebegalvoja.
Pasak vieno ES šalies aukšto rango diplomato, „jos apetitas yra silpnesnis“. „Sulig kiekvienu paketu būna vis sudėtingiau“, – sakė jis.
Ilgas ES delsimas patvirtinti draudimą importuoti naftą iš Rusijos – ir kankinantis procesas, kurio metu buvo stengiamasi nustatyti išimtis ir kompensacijas tokioms sprendimą vilkinančioms šalims kaip Vengrija – paliko karčius prisiminimus. V. Orbano žingsnis dėl oligarchų buvo dar vienas šio skausmingo epizodo priminimas.
Kalbant apie naujus sankcijų paketus, iš tikrųjų baiminamasi, kad Vengrija gali ne tik užvilkinti, bet ir visiškai blokuoti sprendimą, teigė minėtas aukšto rango ES diplomatas.
Ir ne tik Vengrija. Nerimą kelia ir būsima Italijos pozicija sankcijų atžvilgiu, kai Romoje bus suformuota nauja vyriausybė. Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini yra pareiškęs, kad prieš Rusiją nukreiptos Vakarų sankcijos kenkia Italijai, ir ragino kitus lyderius persvarstyti savo požiūrį.
Apskritai Vakarų Europoje jaučiamas sankcijų nuovargis, ypač dėl to, kad vis sunkiau ir sunkiau rasti priemonių, kurios Rusijai padarytų didesnę žalą, nei pačios ES ekonomikai.
Dar svarbiau tai, kad augantis rinkėjų pyktis dėl kylančių energijos ir vartojimo kainų vis labiau verčia nervintis Europos politikus.
„Rizikuojame sulaukti nepasitenkinimo kupinos žiemos, – sakė vienas ES pareigūnas, atmesdamas bet kokias kalbas apie naujas sankcijas. – Dabartinė energijos krizė verčia nervintis visus politinius lyderius, nes jie baiminasi politinių pasekmių. Daugelyje šalių tai susiję su jų vyriausybių išlikimo klausimu“.
Dabar Europos Komisija ketina daugiausia dėmesio skirti tam, kad būtų įgyvendintos jau galiojančios sankcijos ir pašalintos potencialios jų spragos.
Tačiau net ir tai nėra lengva užduotis. Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja Iryna Mudra šį mėnesį keliauja po Europos sostines ir Jungtines Valstijas, siekdama įtikinti šalių vyriausybes susekti rusų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir jį konfiskuoti.
Anksčiau šiais metais ES sukūrė teisinį pagrindą tokiems veiksmams, tačiau po to, kai buvo pasiūlyti teisės aktai, kurie išsisukinėjimą nuo sankcijų prilygina nusikaltimui ir sudaro sąlygas privačiam turtui konfiskuoti, per vasarą mažai kas buvo padaryta.
„Spalio mėnesį jie planuoja pradėti konsultacijas dėl šios direktyvos, – po susitikimo su ES teisingumo komisaru Didier Reyndersu sakė I. Mudra. – Jie dės visas pastangas, kad ši direktyva... būtų priimta kuo greičiau, todėl visi paruošiamieji darbai iki metų pabaigos turėtų būti baigti“.
I. Mudra taip pat nori, kad ES konfiskuotų ne tik privatų, bet ir valstybinį Rusijos turtą, kurį skirtų Ukrainos atstatymui.
Tačiau šiam planui kyla teisinių kliūčių ir vargu ar jis greitai taps realybe – tą pripažįsta ir pati I. Mudra.
„Tai buvo įdomi diskusija, jie išklausė mus su gana dideliu susidomėjimu. Ir nors jie sutinka, kad už visą žvėriškumą iš esmės turėtų sumokėti Rusija, vis dar egzistuoja teisinių problemų, susijusių su suvereno imunitetu, – sakė ji. – Tačiau jie bent jau pradės apie tai galvoti“.
Sankcijų nuovargis kelia nepasitenkinimą Ukrainai ir ES šalims, kurios aktyviausiai palaiko kovą su Maskva, pavyzdžiui, Lenkijai ir Baltijos šalims.
Karingiau nusiteikusios valstybės toliau ragina skelbti naujus ES sankcijų paketus Rusijai, teigė du ES diplomatai. „Mes ir toliau būsime erzinantis balsas ES viduje“, – sakė vienas diplomatas.
Jie turi platų spektrą pasiūlymų. Vienas iš jų – naftos kainų viršutinė riba, apie kurią buvo kalbama per Didžiojo septyneto susitikimą. Kitas pasiūlymas – sankcijos Rusijos branduolinei pramonei ir branduoliniam kurui, atsižvelgiant į padėtį Ukrainos Zaporižės atominėje elektrinėje. Tarp kitų pasiūlymų yra daugiau sankcijų debesijos paslaugoms, kriptovaliutoms ir kitoms technologijoms.
Besitęsiančios Rusijos agresijos pakanka, kad būtų pateisintas dar didesnis spaudimas Maskvai, sakė kitas ES diplomatas. Nors ryžtingai nusiteikusių šalių kampanija tęsis, joms gali tekti palaukti.
„Dabar kalbėti apie naujas sankcijas niekas nenori“, – pažymėjo vienas ES pareigūnas.
