Kaip lankydamasi Lavoriškių pasienio kontrolės punkte pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tai – regioninis sprendimas, kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija.
„Kaip žinia, vyksta žiaurus karas, kurį organizuoja Rusija prieš Ukrainą. Matome, kad Rusija, kaip valstybė, yra neprognozuojama, agresyvi ir trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko šiuos Rusijos veiksmus. Nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia karą, gali laisvai keliauti po pasaulį, Lietuvą, ES. Tai yra ir saugumo aspektai, nes toks karo veiksmų rėmimas gali kelti grėsmes mūsų valstybės ir visos ES saugumui“, – paaiškino ministrė.
Jos teigimu, bus įleidžiami tik tie Rusijos piliečiai, kurie atitinka šiuos kriterijus: asmenys, susiję su humanitarinėmis priežastimis, kovojantys prieš Kremliaus režimą, disidentai, taip pat vykstantyts tranzitu supaprastinto tranzito tvarka, vykdantys tarptautinius pervežimus, asmenys, turintys ilgalaikes vizas arba leidimus gyventi.
„Visais kitais atvejais pasienio pareigūnai kiekvieną atvejį individualiai ir išsamiai patikrins, ir, įvertinę visus kriterijus, priims sprendimą dėl įleidimo arba neįleidimo“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė paaiškino, kad, jei bus poreikis, bus sprendžiama ir dėl papilgomo kontrolę atliekančių pasienio pareigūnų skaičiaus pasitelkimo.
„Buvo nusiųsta žinia Rusijos piliečiams, kad turi įsivertinti šiuos dalykus ir tada nuspręsti: atvykti ar ne“, – teigė A. Bilotaitė.
Bus sprendžiama ir dėl baltarusių
Ji nenorėjo spėlioti, ar tai gali būti ilgalaikis sprendimas, tačiau jis, pasak A. Bilotaitės, tikrai galios tol, kol pasienyje yra nepaprastosios padėties režimas.
„Šiuo metu mes nematome jokių prošvaisčių, kad karas kažkaip baigsis. Tol, kol vyks agresyvūs Rusijos veiksmai, kol ji šitaip elgsis, mes, matyt, irgi turėsime atitinkamus sprendimus turėti. Manau, kad jau ir dabar ši žinia yra nuėjusi ir (...) žmonės jau įsivertina, kad galbūt neverta vykti, stovėti eilėse, sulaukti detalaus patikrinimo ir paskui būti neįleistam“, – svarstė ministrė.
A. Bilotaitė taip pat neslėpė, kad šiuo metu svarstoma, ar panašaus sprendimo imtis ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu.
„Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose ir vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą. Aš manau, kad labai rimti argumentai taip pat yra svarstytini ir apie baltarusių įtraukimą“, – komentavo A. Bilotaitė.
Nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto į Lietuvą neįleista 11 rusų: pasieniečiai vertins ir požiūrį į karą
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas pateikė statistiką, kad nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto į Lietuvą jau neįleista 11 Rusijos piliečių.
„Dauguma jų bandė atvykti į Lietuvą per Rusijos Federacijos ir LR sieną Kybartų kontrolės punkte. Likusieji bandė atvykti per Lietuvos ir Baltarusijos sieną“, – sakė pasieniečių vadas.
„Ypatingų problemų nebuvo, bet šiame kontrolės punkte buvo situacija, kai Rusijos Federacijos pilietė teigė, kad yra Kaliningrado srities gyventoja, tačiau neturėjo supaprastinto tranzito dokumnetų, dėl to nebuvo įleista į LR teritorija. Ji buvo tiesiog grąžinta atgal į Baltarusiją, neįleista“, – tęsė jis.
R. Liubajevas taip pat pasakojo ryte kalbėjęs su kolega iš Latvijos pasienio tarnybos, kuris pranešė, jog kol kas neįleistų rusų į kaimyninę šalį dar nebuvo.
„Jei kalbėsime apie Rusijos Federacijos piliečių srautus, pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį, galima būtų paminėti, kad vidutiniškai per parą į LR atvykdavo apie 2,5 tūkst. asmenų. Dauguma – 50 proc. – vyko pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą. (…) Likusiųjų dauguma buvo krovininių transporto priemonių vairuotojai“, – paaiškino generolas.
Jo teigimu, Rusijos piliečių patikrinimas kontrolės punktuose vyksta dviem etapais: atliekamas visų piliečių bendras patikrinimas pagal Šengeno sienų kodeksą, tada tikrinama, ar Rusijos pilietis atitinka A. Bilotaitės jau išvardintas numatytas išimtis, o jei neatitinka – asmens situacija vertinama individualiai.
„Jei neatitinka kriterijų, asmuo siunčiamas į antros linijos patikrinimo procedūrą, kur jau pareigūnai papildomai, individualiai vertina kiekvieno atvykstančio piliečio situaciją ir priima sprendimą dėl jo įleidimo ar neįleidimo. Dažniausiai – neįleidimo, motyvuodami, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumai, viešajai tvarkai, viešajai politikai, visuomenės sveikatai bei tarptautiniams santykiams“, – paaiškino VSAT vadas.
R. Liubajevas taip pat sakė, kad, jei asmuo vyksta į artimojo laidotuves, jis turi pateikti tai įrodančius dokumentus.
„Taip pat planuojama, kad pasieniečiai vertins kiekvieno atvykstančiojo piliečio požiūrį į karą Ukrainoje. Tai bus irgi vienas iš argumentų, kurių pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba ne“, – teigė jis.
Generolas neatmetė tikimybės, kad po šio Lietuvos sprendimo galima tikėtis panašios Rusijos reakcijos, o neteisėtų migrantų srautas iš Baltarusijos pusės gali vėl išaugti.
Įsigalioja sugriežtinta Rusijos piliečių atvykimo į Lietuvą kontrolė
Atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva nuo pirmadienio griežtina Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Kaip skelbė VRM, Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad prieš režimą kovojanti bei taikios kaimynystės siekianti Rusijos pilietinė visuomenė galėtų atvykti ir gauti saugų prieglobstį Lietuvoje.
Sprendimas neišduoti Šengeno vizų Rusijos piliečiams – dezinformacijos taikiklyje
Lietuvos kariuomenė pirmadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame atkreipė dėmesį, kad minėtas kontrolės sugriežtinimas yra dezinformacijos taikinyje.
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai, priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda rugpjūtį išskirtinį dėmesį skyrė Lietuvos–Rusijos santykių temai. Nepaisant skirtingų potemių, juose dominavo viena – tariamo Lietuvos antirusiškumo, rusofobijos ir priešiškų veiksmų Rusijos atžvilgiu naratyvo linija.
Rugpjūčio mėn. iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Lyginant su liepa, kuomet identifikuoti 463 tokie atvejai, dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje aplinkoje nuosekliai augo.
Tam, pasak kariuomenės specialistų, didžiausios įtakos turėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos siūlymas nutraukti Šengeno turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, JAV desantinio laivo USS Kearsarge (LHD-3) prisišvartavimas Klaipėdos uoste bei neformalus ES gynybos ministrų susitikimas Prahoje.
Propagandiniai šaltiniai teigė, kad neva Lietuva kyla prieš Europos Sąjungos pamatines vertybes, varžo žmogaus teises ir segreguoja turistus tautiniu bei pilietiniu pagrindu. Taip pat mūsų valstybei gausiai klijuotos „fašizmo“ ir „nacizmo“ etiketės. Oficialūs Rusijos pareigūnai savo viešuose pasisakymuose teigė, kad „žmonės pozicionuojantys save kaip demokratijos švyturius, šiuo metu yra pavirtę tiesiog urviniais rusofobais ir demonstruoja neonacistinį požiūrį“. Akcentuota, jog šis Lietuvos siūlymas neva yra nesavarankiškos valstybės užsienio politikos požymis.
Plačiau apie priešiškų šalių skleidžiamą dezinformaciją, susijusią su Lietuva, skaitykite čia.
