Reaguojant į tai, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo 2023 m. Lietuvoje bus prieinamas prieštaringų diskusijų susilaukęs medikamentinis abortas, pagrįstai kyla klausimas ar tikrai šiai paslaugai atlikti siūlomas medikamentas atitinka šūkį „Vaistai be žalos“.
Ministras teigia, kad vietoje chirurginės procedūros moterys galės rinktis „saugesnę alternatyvą“ - nutraukti nėštumą namie, išgerdamos keletą tablečių, tačiau kai kurie ekspertai, paklausti apie tokį sprendimą, reiškia stiprias abejones.
Ginekologas: medikamentiniam abortui būdingi dažnesni nepageidaujami reiškiniai
Akušeris ginekologas, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos valdybos narys Virgilijus Rudzinskas pirmiausia primena, „alternatyva chirurginiam abortui yra ne medikamentinis abortas, bet gimdymas“ ir klaidinga manyti, kad medikamentinis abortas yra lengva procedūra.
„Suomijoje atlikta visų 2000-2006 metais chirurginį ar medikamentinį abortą patyrusių moterų analizė (jų buvo virš 42 tūkstančių) parodė, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje keturis kartus didesnis, palyginti su chirurginio aborto grupe“, – teigė medikas.
Anot ginekologo, po medikamentinio aborto buvo dažniau gausiai kraujuojama, dažniau nepasišalindavo gemalas ir aplinkiniai audiniai, dėl ko buvo reikalinga chirurgininė procedūra.
Teigti, kad medikamentinis abortas – tas pats kas persileidimas, anot gydytojo, visiškai nepagrįsta. „Persileidimą išgyvenusios moterys dažnai patiria didelį stresą, gedi, bet retai gali kaltinti save. Tuo tarpu sąmoningą žingsnį, nutraukiant vaisiaus gyvybę, žengusi nėščioji išgyvens visai kitokį negatyvių jausmų spektrą“, – sakė ginekologas.
Anot V. Rudzinsko, kyla ir moters saugumo problema. „Juk prasidėjus persileidimui, moteris ieško medikų pagalbos – ligoninėje, poliklinikoje, kur jai nustatoma diagnozė, suteikiama kvalifikuota pagalba. Na, o medikamentinio aborto atveju vyksti namo, ten įvyksta abortas, kurio eiga neprognozuojama, gali kilti rimtų komplikacijų, sunkių emocinių išgyvenimų“, – teigė medikas.
Kodėl tuomet linkę pacientėms siūlyti medikamentinį abortą? „Juk emociškai lengviau išrašyti receptą ir perduoti atsakomybę nėščiajai, negu dalyvauti chirurginėje operacijoje“, – sakė gydytojas.
Psichologė: abortas nėra emocine ar psichologine prasme paprastas dalykas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė psichologė Giedrė Širvinskienė ne tik tyrinėja su gimdymu ir nėštumu susijusius klausimus kaip mokslininkė, bet ir konsultuoja su sunkumais susiduriančias moteris.
„Abortas, nesvarbu chirurginis ar medikamentinis, nėra emocine ar psichologine prasme paprastas dalykas, – teigė psichologė, – o medikamentinio nėštumo nutraukimo atveju atsiranda papildomi iššūkiai moteriai. Ji procedūros metu lieka viena.“
Anot jos, tyrimuose gilinantis į moterų patirtis, atsiskleidžia jų sudėtingi išgyvenimai. Pavyzdžiui, viena moteris teigė, kad jai medikamentinis abortas buvo „turbūt labiausiai mane traumavęs dalykas, ką kada nors mačiau ar dariau.“
„Jei medikamentinį nėštumo nutraukimą pagal naująją tvarką galima atlikti iki 9 savaičių, tuomet tai, kas pasišalina iš kūno, toli gražu nėra tik kraujas. Tai tikrai gali moterį sukrėsti“, – sakė psichologė.
Anot psichologės, kartais moterys su sunkumais susiduria praėjus ne vieneriems metams po nėštumo nutraukimo. „Būna, pavyzdžiui, kito nėštumo metu. Viena moteris pasakojo, kad jai darė echoskopiją ir parodė, kaip plaka širdutė. Ir ji staiga suvokė, kad ankstesnį nėštumą nutraukė tokiu pačiu metu. Ji tikėjo tais mitais, kad čia tik pakraujavimas ir tiek. Bet kai suprato, jos išgyvenimai buvo tikrai nelengvi.“
„Kaip psichologė matau problemą, kad bendrai visuomenėje yra labai supaprastinamas aborto klausimas, - teigė G. Širvinskienė. – Tikrai nesakyčiau, kad medikamentinis abortas galėtų būti emociškai lengvesnė patirtis. Aišku, nėra narkozės, stacionaro, bet ne tai sudaro tos patirties esmę.“
Teisininkė: laisvo informuoto susitikimo klausimas kelia rūpesčių
Tarptautinės teisės specialistė, teisininkė dr. Violeta Vasiliauskienė teigė, kad kalbant apie medikamentinį abortą jai susirūpinimą kelia laisvo informuoto sutikimo klausimas.
„Tai viešojoje erdvėje pateikiama kaip neskausminga alternatyva chirurginiu būdu atliekamam abortui, - pastebėjo teisininkė, – ir bijau, kad per konsultacijas gydymo įstaigose taip pat bus pateikiama ne visa susijusi informacija.“
Anot teisininkės, siekiant, kad moteris galėtų tikrai laisvai duoti sutikimą šiai procedūrai, būtina, kad ji būtų informuota, kaip veiks vaistas, kokios galimos pasekmės, šalutiniai poveikiai. „Nekalbant apie emocines aborto pasekmes, kurios tiek chirurginio, tiek medicininio aborto atveju tikrai gali būti“, – pastebėjo V. Vasiliauskienė.
„Taip pat abejoju, ar gydytojai pasiteiraus ir pasiūlys psichologo konsultacijas, ar įsitikins, jog moteris nėra spaudžiama darytis aborto. Todėl kyla didelis pavojus, kad moterys rinksis medicininį abortą neturėdamos pilnos informacijos nei apie vaisto veikimą, nei apie galimus poveikius“, – teigė teisininkė.
Ekspertai sutaria: valstybė turėtų daugiau padėti besilaukiančioms moterims
Ekspertai vieningai sutinka, kad valstybė galėtų skirti daugiau dėmesio padėti moterims, kurios pradėjusios lauktis atsidūrė krizinėse situacijose.
„Atrodo, kad į nėštumo nutraukimą žiūrima kaip į paprastą medicininę procedūrą, tarsi spręstume techninį klausimą – ar vienu, ar kitu būdu tai padaryti, – teigė G. Širvinskienė. – Bet reikėtų žiūrėti į tai kaip į labai kompleksinį klausimą. Pavyzdžiui, yra 14 šalių atliktų mokslinių tyrimų apžvalga, kurioje išskirtos aborto priežastys. Tai yra socialiniai, finansiniai sunkumai, problemos santykiuose su partneriu – nepalaikymas, spaudimas nutraukti nėštumą. Ir kad tuos klausimus spręstume nedarome nieko.“
Teisininkė V. Vasiliauskienė retoriškai klausė: „Argi negalime būti pakankamai stiprūs, orūs, susiimti ir pasistengti, kad kiekvienas vaikas būtų laukiamas, o esant sudėtingoms aplinkybėms – kitų šeimų įvaikinimas? Ar tikrai suteikiame moteriai teisę pasirinkti? Ar ne sunkumai sukuria situacijas, kuriose moterys jaučia neturinčios kitos išeities, kaip nutraukti nėštumą? Tai puikiai iliustruoja Krizinio nėštumo centro, padedančio moterims krizinio nėštumo situacijose, platinamos istorijos, kuriose moterys džiaugiasi suteikta pagalba.“
„Valstybė mažų mažiausiai turėtų ieškoti galimybių, kaip padėti krizėje atsidūrusioms besilaukiančioms moterims. <...> Ne vien medikų pagalba, bet politiką derinant su visa Vyriausybe, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo labiau, kad pastaroji jau yra parodžiusi iniciatyvą papildyti LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą nuostatomis dėl konsultacijų apie nėštumo nutraukimą svarstančioms moterims. Lietuvai turėtų būti svarbus kiekvienas naujagimis.“ – teigė V. Rudzinskas.