„Dabar yra likęs vienas registracijos centras Alytuje. Jame tie srautai tikrai yra stabilūs ir nedideli. Bet pastebime keletą savaičių tai, kad ukrainiečių iš tiesų atvyksta daugiau, tačiau jie nesikreipia į registracijos centrą, o atvyksta pas čia jau esančius ar šeimos narius, ar giminaičius, ar draugus ir turi kur apsistoti“, – Eltai teigė Raudonojo kryžiaus atstovė.
Anot L. Lesauskaitės, organizacija „Stiprūs kartu“, padedanti apgyvendinti Ukrainos karo pabėgėlius, šiuo metu laisvų būstų jau neturi, todėl, pažymi ji, Raudonojo kryžiaus savanoriai artimiausiu metu ketina įvertinti dar likusių savivaldybių siūlomų būstų kokybę.
„Jei srautai padidės, tai yra tam tikras paketas nustatytų vietų savivaldybėse ir mūsų savanoriai neužilgo pradės vertinti tų vietų sąlygas, ar jos atitinka apgyvendinimui keliamus kriterijus. Nes iš tiesų pačioje pradžioje, kai reikėjo aktyvuoti savivaldybių būstus, jie ne visur buvo tinkami gyventi, tai dabar ruošiame savanorius iš anksto įvertinti“, – nurodė L. Lesauskaitė bei pridūrė, kad po kelių savaičių jau žinomas tikslesnis turimų būstų skaičius.
Be to, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje praėjus jau daugiau nei pusmečiui sumažėjo ir finansinis Ukrainos palaikymas. Kita vertus, anot L. Lesauskaitės, yra sudėtinga raginti aukoti neturint konkrečių poreikių.
„Aukojimas kaip buvo sumažėjęs, taip ir yra sumažėjęs. Bet kol tų srautų nėra pas mus, aktyvinti visuomenę ir prašyti aukoti yra šiek tiek sudėtinga, kai neturi konkrečių atvejų ir istorijų. Tai kol kas žmonės po truputį aukoja, nėra visiškai nutrūkę ir srautas yra“, – teigė ji.
ELTA primena, penktadienio duomenimis iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 65,3 tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių. Nuo karo pradžios beveik 10 tūkst. ukrainiečių įdarbino mūsų šalies Užimtumo tarnyba, o dar 4,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma.
