Politologas: nematau ženklų, kad ši Vyriausybė sugriūtų
Kauno technologijos universiteto (KTU) dekanas Ainius Lašas laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pritarė, kad pareigas einanti Vyriausybė visą laiką yra ne itin mylima.
„Taip, Vyriausybė ne itin mylima Lietuvoje. Bet tas pokytis yra prasmingas. Jis, galima sakyti, yra nuspėjamas. Mes matome – kokia situacija yra dabar dėl sąsajos su energetikos išteklių kainomis. Čia turbūt ir slypi esminis klausimas ir krizės esmė. Taip, matome, kad yra šioks toks postūmis, gal jis pajudės dar žemiau“, – įžvalgomis laidoje dalijosi A. Lašas.
Politologas ragino pažvelgti ir į opozicinių partijų ir jų lyderių reitingus, kurie yra nepakitę.
Paklaustas, ar šią Vyriausybę skandina aukštos energetikos kainos, A. Lašas, kad tai kol kas nedaro įtakos reitingams.
„Neskandina, nėra jokių ženklų, kad ši Vyriausybė sugriūtų, ar kad premjerė Ingrida Šimonytė galvotų apie kažkokius esminius pokyčius. Tikrai to nematau. Atrodo, kad sutarimas jų viduje yra. Jie dirba kaip komanda, bet kritika, iš kitos pusės, vis garsesnė. Ir žmonės į tai reaguoja, jų realybė irgi po truputį tampa liūdnesnė, yra daug nerimo dėl artėjančio šildymo sezono. Tai atsispindės ir reitinguose“, – prognozavo politologas A. Lašas.
Valdžia žada tam tikras kompensacijas gyventojams. KTU dekanas A. Lašas teigė, jog valdžios pristatyti mechanizmai gali gyventojus įtikinti kitaip. Jis taip pat ragino nelyginti šios krizės su buvusių Vyriausybių iššūkiais, nes situacija, anot A. Lašo, tikrai nestandartinė.
„Politiniame procese taip veikia, kad dažną kartą ateini su vienomis idėjomis, o užbaigi su gaisrų gesinimu. Šiuo atveju taip ir yra. Šiuo atveju yra tam tikri gaisrai, į juos Vyriausybė, akivaizdu, negali nereaguoti. Ir tada gaunasi taip, kad reikia atidėti kitus dalykus ir planus. Čia viskas yra normalu tam tikra prasme. (…) Tik šiuo atveju yra išskirtinumas, kad situacija yra nestandartinė. Kada mes savo regione turėjome karą tokio masto ir tokią situaciją? Tikrai to neturėjome.
Tad lyginti to su kažkokiomis ankstesnėmis Vyriausybės ir jų planais tikrai negalime. Vyriausybei, aišku, kad reikia parodyti ryžtą spręsti tas problemas. Tada rinkėjai už tai ir atlygintų“, – sakė politologas A. Lašas.
Pasiūlymus dėl paramos gyventojams ir verslui aktyviai siūlo ne tik opozicija, bet ir šalies vadovas Gitanas Nausėda, jo patarėjai. Politologo nuomone, tokie pareiškimai šalies vadovui duoda politinius taškus.
„Mes matome, kad prezidentas dažnai taip veikia, tokiu principu. Prisiminkime ir pandemiją, ir prezidentas išėjo su savo pastabomis, pasiūlymais sveikatos ministrui. Šiuo atveju tai traktuočiau labai panašiai. Ar tai yra tiesioginis prezidento darbo laukas? ne. Bet iš kitos pusės prezidentas gali išsakyti savo nuomonę vienais ar kitais klausimais. Tik iškyla klausimų – kas iš to“, – įžvalgomis dalijosi A. Lašas.
Jis sakė pasigendantis Vyriausybės empatijos, o ir komunikacija šlubuoja
„Sako – pasižiūrėkite į Ukrainą, kas ten vyksta. Visa tai yra tiesa, bet žmogus laukia empatijos ir supratimo čia, dabar ir jam. Tai tokios empatijos man kartais pritrūksta. Ir opozicija tuo naudojasi“, – kalbėjo A. Lašas.
Misiūnas: kažkokių kitų rimtų alternatyvų, ką galėjo padaryti Lietuva, nėra
ISM rektorius, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas laidoje įvertino dabartinę situaciją.
„Aukštos elektros kainos yra sąlygotos aukštų dujų kainų, o aukštos dujų kainos – sąlygotos Rusijos energetinio karo. Visa Europa gyvena toje pačioje situacijoje, kai dėl Rusijos manipuliavimo dujų tiekimu, jo kiekiais, įvairių grasinimų, sumažinimų pralaidumo ir panašių veiksmų sukelto neapibrėžtumo visoje Europoje vyrauja labai aukšta dujų kaina.
O kadangi dujos yra elektros kainą lemiantis energijos šaltinis, gamybos grandinėje, kyla ir elektros kaina. Tai čia nėra išimtinai Lietuvos situacija. Visos aplinkinės šalys ir visa Europa, išskyrus gal tik šiaurės Skandinaviją“, – sakė D. Misiūnas.
Jis kalbėjo, jog reali kritika Vyriausybei – sparčiau stengtis vystyti atsinaujinančios energetikos projektus.
„Gal atviriau jungti jiems žalią šviesą, tas leistų šiai dienai turėtų daugiau instaliuotos galios, saulės ir vėjo elektrinių. Tačiau tai niekaip nepadidintų saulės ir vėjo kiekio. (…) Kažkokių kitų rimtų alternatyvų, ką galėjo padaryti Lietuva, norint pasiruošti šiai situacijai, kitų nėra“, – teigė D. Misiūnas.
ISM rektorius laidoje sakė, kad reali vienintelė alternatyva yra taupymas, tas leistų sumažinti kainą.
„Tokios spekuliacijos apie vietinių gamybos šaltinių įjungimą daug pagrindo neturi. Nes Lietuva yra sujungta su kitomis sistemomis. Tai netgi jeigu mes kažkokiu stebuklingu būdu turėtume pigios generacijos, turėtume ja dalintis su kaimynais taip, kaip kaimynai šiuo metu dalijasi ja su mumis“, – teigė laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovas D. Misiūnas.
Jis teigė, jog žvelgiant į paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmą kitų metų – akivaizdu, kad vyrauja aukštos elektros kainos.
„Netgi šiek tiek aukštesnės, nei buvo dabar. Tikrai turėsime nelengvą situaciją. Nebent mobilizuosimės ir savanoriškai taupysime ir tokiu būdu mažinsime paklausą, o galbūt ekonominė situacija padiktuos elektros vartojimo mažėjimą, ypatingai verslo segmente.
Tada galime matyti mažesnes kainas. Net ir visi kiti metai, kaip pagal ateities sandorius galima prognozuoti, bus gana aukštų kainų zona. Tai gali greitai pasikeisti, nes priklausys nuo dujų kainos“, – sakė D. Misiūnas.
Pašnekovas priminė, jog Europos Komisija (EK) dar neatsisakė idėjos peržiūrėti rinkos mechanizmą. O tai, anot D. Misiūno, irgi galėtų leisti sumažinti kainą elektros rinkoje, uždedant lubas dujų kainai.
Ar yra lėšų kompensacijoms?
Vilniaus universiteto (VU) docentė Giedrė Dzemydaitė pabrėžė, jog kalbant apie galimas kompensacijas, svarbu nepamiršti, kad tai reikalauja papildomų lėšų.
„Bet kokiu atveju valstybė ieško būdų, kaip suteikti pagalvę žmonėms, esant kriziniam laikotarpiui. Bet taip pat reikia suprasti, kad kiekviena priemonė turi turėti finansavimą ir iš kažko ateiti. Tai jeigu mes daugiau lėšų skirsime kompensavimui, klausimas – ko tada turime atsisakyti?
Tada gal valstybė turės daugiau skolintis. Nes kitų metų biudžetas, tikėtina, kad per daug neaugs. Nes ekonomikos augimas yra planuojamas arba labai nedidelis, arba netgi tam tikras recesinis laikotarpis“, – pabrėžė ji.
Opozicija kalba apie vienkartines išmokas, pirštu rodo į kitas šalis, kurios jau taiko tokias priemones. Anot VU docentės, G. Dzemydaitės, infliacija auga daugiau ne dėl vartojimo, bet dėl gamybos išteklių brangimo.
„Brangimas ateina vien dėl to, kad gamyba brangsta. Tai tos papildomos išmokos, tikėtina, taip stipriai infliacijos veiktų. Bet klausimas – ar tai reikėtų daryti, ar yra tam išteklių?“ – klausimą kėlė ji.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
