Žudikui, kurio vardas ir pavardė yra gerai žinomi ne tik Lietuvos, bet ir Kazachstano teisėsaugai, įkalinimo įstaigos vartai atsivers jau 2029 m. gruodį.
Taip nutarė teisėjai, pažymėję, kad po 8 metų J. Maksimavičių išleidus į laisvę „bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai“.
Tačiau net ir sulaukęs šios išskirtinės malonės J. Maksimavičius iki šiol nerimsta – nuteistasis įsitikinęs, kad jis jau turėjo būti išleistas į laisvę, nes už grotų yra praleidęs 29 metus.
Vis dėlto, šį kartą teisėjai nebuvo linkę nuolaidžiauti dėl užsakytos žmogžudystės įkalintam nusikaltėliui – Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad J. Maksimavičiui jau ir taip „buvo pritaikytas išimtinis institutas, kurio pagrindu jam iki tol taikyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę“.
„Įstatymų leidėjas, numatydamas tokią procedūrą, nenumatė galimybės į modifikuotą bausmę įskaityti anksčiau asmeniui taikytos neterminuotos laisvės atėmimo bausmės pagrindu faktiškai atliktos bausmės dalies“, – teisėjų teigimu, jeigu terminas būtų įskaičiuotas, tuomet įstatymo nuostatos netektų prasmės – laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekantis nuteistasis turėtų būti iškart paleistas į laisvę, o toks baudžiamojo įstatymo nuostatos taikymas yra negalimas, nelogiškas ir neatitinkantis įstatymo leidėjų ketinimų.
Svarstydami klausimą, ar J. Maksimavičių išleisti į laisvę, teisėjai atsižvelgė į jo charakteristiką – ją išanalizavę jie pažymėjo, kad nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai taisėsi, iš patenkinamo elgesio perėjo į teigiamai vertinamą.
„Nuteistasis visą laiką iš esmės laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (per 28 m. padarė 4 nešiurkščius pažeidimus), su kitais nuteistaisiais ir administracija bendravo mandagiai, konfliktinių situacijų nefiksuota, – nurodė teismas. – Nors ankstesnėse metinėse charakteristikose buvo nurodyta, kad nuteistasis į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja abejingai, tačiau jau nuo 2000 m. charakteristikose nurodoma, kad J. Maksimavičius aktyviai dalyvauja individualiuose pokalbiuose, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja pastebimai.“
Anot teisėjų, J. Maksimavičiaus teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgūdžiai, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Įstatyme yra numatyta, kad galima paskirti nuo 5 iki 10 m. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjai nutarė jam paskirti artimą vidurkiui – 8 m. Per šį laikotarpį J. Maksimavičius negalės nusižengti, kitaip jam gali būti užkirsta galimybė išeiti į laisvę.
Griežčiausia – mirties bausme sušaudant – J. Maksimavičių dar 1993 m. gruodį nuteisė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 1995 m. balandį tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas savo dekretu nuteistajam suteikė malonę ir mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.
Skelbta, kad jis buvo artimas tuomečio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo bičiulis, už šio nusikaltimo išaiškinimą esą net buvo pažadėta 5 milijonų rublių premija.
Tyrimą dėl šio rezonansinio nusikaltimo pradėję pareigūnai greitai išsiaiškino, kad A. Svičinskį nužudė Lietuvos piliečiai – juos pasamdė metalurgijos kombinato generalinio direktoriaus pavaduotojas. Tiesa, ne tiesiogiai – jis prieš tai kreipėsi į kombinate dirbusį vairuotoją, kuris ir surado lietuvius, su kuriais buvo pažįstamas iš anksčiau, nes jiems padėdavo įsigyti įvairių atsarginių automobilių dalių.
Už A. Svičinskio nužudymą lietuviams buvo pažadėti 3 tūkst. JAV dolerių ir naujas automobilis VAZ- 2107. Šį atlygį jiems turėjo perduoti kombinate dirbantis Ekonominių ryšių su užsieniu skyriaus vedėjas.
Tačiau kombinato direktorių nužudęs J. Maksimavičius ir jam talkinęs R. Jurgelaitis buvo apgauti – po nužudymo gavo tik 2 tūkst. JAV dolerių.
Kombinato direktorių nušovęs J. Maksimavičius buvo sulaikytas 1993 m. kovą Kauno centre, kai sėdėjo automobilyje – skelbta, kad pamatęs policijos pareigūnus jis dar kišo ranką į kišenę, tačiau taip ir nesuspėjo išsitraukti 7,62 mm kalibro revolverio „Nagan“. J. Maksimavičiui talkinęs Vilkaviškio gyventojas R. Jurgelaitis buvo sulaikytas anksčiau.
Teismo proceso metu, kuris vyko Lietuvoje, J. Maksimavičius nepripažino, kad buvo samdomas žudikas, jis aiškino, jog taip su kombinato direktoriumi suvedė senas sąskaitas – esą šiam buvo sumokėjęs už automobilį, bet jo taip ir negavo.
Anksčiau jis buvo teistas du kartus, kartą net lygtinai buvo paleistas į laisvę. Kai jis kalėjo Lukiškių kalėjime, dirbo staliumi ir gamino inkilus. „Čia esi ir daryk tai, ką reikia“, – teigė J. Maksimavičius.
Atlikdamas bausmę jis įgijęs ne vieną profesinį išsilavinimą, turi šešias specialybes.
