Pati opozicija abejoja, kad pavyks atstatydinti energetikos ministrą D. Kreivį. Politologė R. Urbonaitė LNK teigė, jog opozicijai taip pat reikia eterio. Ji taip pat pasiuntė žinutę ir valdantiesiems – kurie negali dabartinių krizių aiškinti buvusių valdžių klaidomis.
„Kad mes turime turėti tam tikrą politinį spektaklį, kad opozicijai garso reikia, kai neturi galios ir valdžios, tai turi daryti parlamentinę kontrolę ir tą orą vis tiek drebinti. Nes čia ir yra opozicijos funkcija – neleisti padaryti blogų sprendimų, būti tuo filtru ir kritiku. Tai iš vienos pusės – viskas yra gerai. Iš kitos pusės – pažiūrėsime, kokie bus klausimai.
Nes kad ir kokios klaidos būtų padarytos ankstesnių Vyriausybių, kiek tai nepriklauso nuo dabartinės Vyriausybės veiksmų, bet šituo guostis dabartinis ministras ir Vyriausybė negali“, – pabrėžė politologė R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog kontekstą visi supranta, bet valdžia turi dėmesį skirti konkretiems veiksmams amortizuoti situaciją.
„Kaltų paieškoms dabar laiko net nėra. Jeigu tai nebus suprasta ir toliau matysime tokius pasižvalgymus, kas buvo praeityje... Taip, mes galėsime tai padaryti, bet dabar tam jau yra ne laikas“, – sakė LNK pašnekovė, politologė R. Urbonaitė.
MRU lektorė teigė, jog mato tik pozityvą, jei energetikos ministras atsakys į Seimo opozicijos klausimus.
„Tikrai galės plačiau paskleisti savo žinią, nes kalbėti reikia“, – pabrėžė ji.
Politologė R. Urbonaitė LNK prisipažino, jog pirmiausia tikėjosi užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijos procedūros, ne D. Kreivio.
„G. Landsbergiui daryti interpeliaciją – jo reitingai labai blogi, vien pavardė žmones kartais erzina savaime. Tai opozicijai iš to susikrauti papildomus taškus yra labai lengva“, – svarstė politologė R. Urbonaitė.
Trečiasis ministras, kuris anot opozicijos, gali sulaukti interpeliacijos – aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Politologė R. Urbonaitė pabrėžė, jog istorijos apie šį ministrą pilasi viena po kitos.
„Atsakymų ten irgi trūksta. Man atrodo, kad ten dar daugiau yra problemų nei su G. Landsbergiu. Įvairiose istorijose sudalyvauja ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, bet kaip suprantu, Prezidentūra į jį žiūri labai pozityviai. Bet akivaizdu, kad kuo didesnės problemos, tuo ir viduje tvarkytis yra sudėtingiau“, – pabrėžė MRU politologė.
Ji LNK sakė, kad iš to kyla dar ir vidinės įtampos, nes spaudimas iš išorės kartais tampa tiesiog nenepakeliamas.
Į valdančiųjų kritikos ir politinio spaudimo malūną naujai papūtė ir prezidentas Gitanas Nausėda su piniginiais reikalavimais labiau padėti gyventojams bei verslui. Anot LNK kalbintos politologės R. Urbonaitės, Prezidentūros ėjimas jai sunkiai suprantamas.
„Pasiūlyta vėl pamėtyti pinigus, bet turi aiškiai nurodyti, kas ir kur. Nes blogiausia, kas gali nutikti – nepamatuotų lūkesčių gyventojams sukėlimas. Kai lūkesčiai yra nepamatuoti, jie vėliau labai stipriai krenta žemyn. Ir tada žmonės yra dar piktesni. Tai jeigu Prezidentūra nori dar didesnių įtampų, dar piktesnių žmonių – tai gera taktika. Bet mano požiūriu, tam dabar nėra laikas“, – įžvalgomis dalijosi politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog vienybės dabar politikoje nėra, nes visi galvoja, kaip patiems išsisukti situacijoje. Ji teigė, jog ir kalbos apie priešlaikinius Seimo rinkimus yra tiesiog akivaizdi manipuliacija.
„Niekas nenorės dabar eiti į valdžią. Aš jau nekalbu apie pasekmes, kurias galėtų sukurti tie pirmalaikiai rinkimai. Bet populistiškai tai veikia ir žmonėms, kurie dabartine valdžia jau yra nusivylę, tai atrodo visai gerai. Bet kai pagalvoji apie pasekmes – taip gerai jau neatrodo“, – sakė politologė.
Visą LNK pokalbį su politologe R. Urbonaite žiūrėkite čia:
