Pernai vasarą Lietuva įsileido daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių, neteisėtai atvykusių per Baltarusiją. Metus jie buvo priverstinai uždaryti užsieniečių registracijos centruose. Dabar jų teliko vos kiek daugiau nei 600.

Kur dingo likusieji, trečiadienį bandė aiškintis Seimo Žmogaus teisių komitetas. Pagal turimą statistiką, šiemet 637 pasiėmė jiems pasiūlytą 1 tūkst. eurų ir sutiko savanoriškai grįžti namo. Dar 15 į tėvynę grąžinti priverstinai. Dar 2295 pasišalino iš apgyvendinimo vietų ir niekada ten negrįžo.

„Tikslios statistikos, kur neteisėti migrantai pasišalina, mes neturime, – parlamentarams sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis. – Turime rizikos analizę, kuria remiantis nuo pat pradžių sakėme, kad Lietuva nėra tikslo, o tik tranzito šalis. Gauname signalų, kad didžioji dalis yra pasitraukusi į Vokietiją ar Skandinavijos šalis.“

Visoje Europos Sąjungoje galioja dar 1990 m. pasirašytas Dublino reglamentas, kuriuo siekiama neleisti migrantams prašytis prieglobsčio iškart keliose šalyse. Pagal jį prieglobsčio prašymą gavusi valstybė narė privalo jį išnagrinėti, o pareiškėjas turi nepalikti jos teritorijos.

Remiantis Dublino reglamentu, į Vakarų Europą iš Lietuvos pasprukę užsieniečiai turėtų būti grąžinami mums.

„Negavau informacijos, kad vokiečiai planuotų didesniais kiekiais mums grąžinti užsieniečius. Nėra signalų, kad būtų sulaikyti didesni kiekiai migrantų, kuriuos jie ruoštųsi perduoti, – sakė G. Ranonis ir pridūrė. – Procesas (grąžinimo pagal Dublino reglamentą – aut. pas.) gana ilgas ir vokiečiai atidžiai žiūri į kiekvieną atvejį, kaip ir mes. Tai užima laiko.“

Kaip paminėjo Migracijos Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, pagal Dublino procedūrą grąžinta tik apie 20 prieglobsčio prašytojų.

Klausimai – dėl saugumo

Dar metų pradžioje migrantai dalinosi žinia, esą Vokietijos teisme buvo atsisakyta į Lietuvą grąžinti vieną užsienietį nurodant, kad jam bus nesaugu Kybartų užsieniečių registracijos centre. Tuomet aiškinta, kad priimant sprendimą remtasi ir Seimo kontrolieriaus ataskaita, kur sąlygos šiame centre prilyginamos kankinimui. Tiesa, VSAT atstovas patikino, kad Kybartuose buvę trūkumai jau ištaisyti.

Apie tai, kad Vokietija Lietuvą gali laikyti nesaugia šalimi migrantams, girdėjęs parlamentaras Vytautas Bakas posėdžio metu klausė: „Ar tiesa, kad Vokietijos teismai, nagrinėdami migrantų skundus ar prašymus jų neišduoti, Lietuvą vertina kaip nesaugią šalį ir tuo yra motyvuojami sprendimai negrąžinti Lietuvai. Ar tai tiesa ir jei taip yra, ar tai nediskredituoja mūsų valstybės ir mūsų vykdomos politikos?“

Iš esmės. 26.05.22

„Nei patvirtinti, nei paneigti šitos informacijos negaliu, – atsakė G. Ranonis. – Vokietijos teismai dėl savo priimamų sprendimų nesikonsultuoja su mumis, oficialios informacijos pateikti negaliu.“
Migracijos departamento vadovė pridūrė, kad apie saugumą Lietuvoje iš Vokietijos jie yra sulaukę klausimų.

„Vokiečių kolegos per Dublino procedūrą kreipėsi į mus klausdami patikinimo, ar pas mus saugu grąžinti, ar pas mus įgyvendinama teisė prašytis prieglobsčio, – minėjo E. Gudzinskaitė. – Mes į tokį paklausimą esame atsakę teigiamai. Toks klausimas buvo keliamas, bet, manau, gavę mūsų patikinimus, vokiečių kolegos mumis patikės.“

Evelina Gudzinskaitė

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius taip pat sakė, kad indikacijų, jog vokiečiai Lietuvą laikytų nesaugia šalimi migrantams nėra.

Jis užsiminė, kad nemaža dalis bėglių sulaikomi dar Lietuvoje. Kadangi jie turi leidimą laisvai judėti po šalį, jokia atsakomybė už bandymus pasišalinti į užsienį jiems negresia, bet bylos už neteisėtą žmonių gabenimą keliamos vairuotojams.

„Pagrindinis srautas sulaikomas Lenkijoje, apie 200 iš centrų pasišalinusių asmenų yra grąžinti pagal dvišalę sutartį, – sakė A. Abramavičius. – O Dublinas yra procesas, migrantai gali apeliuoti ir teismine tvarka.“

Įdomu tai, kad pagal Dublino reglamentą į Lietuvą grąžinti migrantai turi teisę ir vėl pasiprašyti prieglobsčio, net tuo atveju, jei jie jau yra sulaukę neigiamo atsakymo. Tada visas procesas prasideda iš pradžių.

Grąžinimo nebijo

Anksčiau su Delfi bendravęs Ali, kuris pabėgo į Vokietiją, sakė, kad grąžinimo pagal Dublino reglamentą nelaiko realia grėsme.

„Pirma Vokietija kreipsis į Lietuvos institucijas, kol ateis atsakymas, praeis kokie 2 mėnesiai. Tada Vokietija spręs, ar grąžinti tave atgal, bet tu visada sprendimą gali skųsti teismui. Tai užtruks dar pusmetį. Be to, net jei sprendimas tau nepalankus, prieglobstį tau gali suteikti bažnyčia, kol ji tave saugos, tavęs išsiųsti negali“, – koks procesas yra jo žiniomis, sakė užsienietis.

Sėkmės galima tikėtis ir teismo proceso metu, migrantai kaip argumentus gali naudoti ir Seimo kontrolierių, ir tarptautinių organizacijų ataskaitas, kurioje sąlygos Lietuvoje įvertintos neigiamai.

„Kai kuriuos deportuoja, – paminėjo Ali, o paklaustas, ar pats nebijo tokio likimo, atsakė. – Viskas priklauso nuo žmonių, turi rasti gudrų būdą pasilikti, tačiau būdų yra daug. Aš pats tikrai nebijau, manęs nedeportuos. Turiu draugų, pasisamdžiau advokatą, mane apsaugos ir bažnyčia, aš jau su ja kalbėjau.“

Beje, jis minėjo, kad Vokietijoje migrantai nėra sulaikomi, todėl gavę neigiamą atsakymą jie turi progą pasislėpti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)