Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Lyderiai nesikeičia
Pirmoje reitingų lentelės pozicijoje ir toliau išlieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo liepos mėnesį vykdytos apklausos parama šiai politinei jėgai augo paklaidos ribose. Liepos mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 12,5 procento.
Antroje lentelės vietoje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jos rezultatas nuo praėjusio mėnesio menko paklaidos ribose. Štai liepą už šią partiją balsavę būtų 11,2 procento respondentų, rugpjūtį – 9,5 procento.
Toliau rikiuojasi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), parama jai nuo liepos taip pat keitėsi paklaidos ribose. Liepos mėnesį šią partiją palaikę būtų 10,1 procentas apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,3 procento.
Opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užima ketvirtą reitingų lentelės poziciją. Liepą šią politinę jėgą parėmę būtų 7,4 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 7,1 procento.
Toliau – valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Liepą už šią partiją balsą atidavę būtų 6,6 procento, o naujausioje apklausoje rugpjūtį – 6,4 procento apklaustųjų.
Kita reitingų lentelėje – valdančioji Laisvės partija. Už ją liepą balsavę būtų 4,5 procento respondentų, rugpjūčio mėnesio apklausoje – 5,1 procento.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ rikiuojasi toliau reitingų lentelėje. Liepos mėnesį už šią politinę jėgą balsavę būtų 4,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 4,2 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia opozicijoje veikianti Darbo partija. Liepos mėnesį už ją balsavę būtų 2,5 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 2,4 procento.
Už kitą partiją balsavę būtų 9,7 procento, nebalsuotų 16,3 procento apklaustųjų, o 18,5 procento nežinojo arba į klausimą neatsakė.
Mažėja parama Šimonytei
Apklausoje taip pat buvo klausiama ir apie tai, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Šios lentelės pirmoje pozicijoje ir toliau rikiuojasi dabartinė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė, bet parama jai per mėnesį menko paklaidos ribose. Liepą ją šiame poste matyti norėjo 15,6 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 13,2 procento.
Toliau lentelėje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį Vyriausybės vadovo kėdėje liepą matyti norėjo 12,4 procento respondentų, rugpjūčio mėnesio apklausoje šis skaičius menko paklaidos ribose iki 10 procentų.
Trečioje pozicijoje – europarlamentarė, LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Liepos mėnesį ją vadovaujančią Vyriausybei matyti norėjo 6,3 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 6,2 procento.
Toliau lentelėje – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją premjerės pareigose liepą matyti norėjo 4,7 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 4,3 procento.
Penktoje pozicijoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jį Vyriausybės vadovo kėdėje liepą matyti norėjo 3,3 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 3,9 procento.
Toliau – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. R. Karbauskį ministro pirmininko pareigose liepą matyti norėjo 3,5 procento respondentų, rugpjūtį – 3,6 procento.
Septintoje lentelės pozicijoje – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Liepą jį vadovaujantį Vyriausybei matyti norėjo 1,7 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 2,3 procento.
Aštuntą ir devintą lentelės vietas rugpjūtį dalijasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, abu juos rugpjūtį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo po 2,2 procento apklaustųjų. Liepą A. Anušauską premjero kėdėje matyti norėjo 1,6 procento apklaustųjų, A. Verygą – 4,6 procento.
Lentelę užbaigia buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Liepą jį ministro pirmininko pareigose matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 2 procentai.
Mažėja teigiamai vertinančių Vyriausybę
Naujausia „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidžia ir tai, kaip visuomenė vertina dabartinės Vyriausybės veiklą. Ji rodo, kad mažėja tų, kurie ministrų kabineto darbą vertina teigiamai.
Štai liepos mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 32,4 procento apklaustųjų, rugpjūtį tokių buvo 28,8 procento. Pokytis viršija paklaidos ribą, parama menko 3,6 procento.
Paklaidos ribose nuo praėjusio mėnesio apklausos padaugėjo Vyriausybės veiklą vertinančių neigiamai. Liepą tokių buvo 61,8 procento, rugpjūtį – 64,2 procento.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą liepą buvo 5,8 procento, rugpjūčio mėnesį – 7 procentai.
Teigiami Vyriausybės vertinimai, anot „Spinter tyrimai“ apklausų, su neigiamais lygūs buvo tik kartą – pirmą kartą matuojant šį pasitikėjimą 2021 metų sausį. Po to neigiami vertinimai teigiamus pradėjo lenkti net ir kartais.
Žymesnė pasitikėjimo duobė buvo fiksuojama praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje.
Štai šių metų vasario mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 25,6 procento, o greičiau neigiamai ir neigiamai – 66,2 procento. Tai buvo prasčiausias apklausose fiksuotas šios Vyriausybės vertinimas.
Politologas: stebimi pirmieji energetikos krizės ženklai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius Delfi sakė, kad Vyriausybės veiklos vertinimo pokyčiuose matyti pirmieji energetikos krizės ženklai.
„Neigiamai Vyriausybę jau vertina 64 procentai, o teigiamai – tik beveik 29 procentai. Čia iš pačių prasčiausių vertinimų, kokį ministrų kabinetas yra turėjęs. Man ne visiškai aišku, kodėl. Nevykstant Seimo sesijai, politinės aistros lig pritildytos. Bet manau, kad čia yra pirmieji energetikos krizės ženklai. Viskas brangsta, bet Vyriausybė tik aptakiai kalba ką ji ketina daryti. Lenkijos Vyriausybė jau paskelbė, kad nuo 2023 metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didins 16 procentų“, – sakė politologas K. Girnius.
Jis prognozavo, kad kito mėnesio apklausoje pablogės ne tik Vyriausybės reitingas.
„Pablogės ir konservatorių partijos reitingai. Turime tokį keistą dalyką – konservatoriai išsiveržė į priekį. Liepos mėnesį visos trys pagrindinės partijos turėjo beveik tuos pačius reitingus, o dabar konservatoriai yra lyg ryškūs lyderiai. Tam yra dvi priežastys. Viena – pakilo jų populiarumas, bet didesnė antroji priežastis – ir S. Skvernelio partijos, ir LSDP gerokai smuko“, – reitingų pokyčius aiškino VU TSPMI politologas K. Girnius.
Delfi pašnekovas kalbėjo ir apie Vyriausybės, ministrės pirmininkės I. Šimonytės ir Tėvynės sąjungos vertinimo kontrastą.
„Nors partija yra populiaresnė, bet I. Šimonytės reitingai smuko ir vis daugiau žmonių neigiamai vertina Vyriausybės veiklą. Tai yra prieštaringi duomenys šiuo klausimu. Bus labai svarbu pamatyti ne tik kito mėnesio, bet svarbiausia – lapkričio mėnesio rezultatas. Tada jau bus įsivažiavusi Seimo sesija, krizė bus didesnė ir pamatysime tą vertinimą“, – teigė K. Girnius.
Paklaustas, ar valdančioji Tėvynės sąjunga jau turėtų būti nepatenkinta Vyriausybės veikla ir jos vertinimu, VU TSPMI politologas K. Girnius pabrėžė partijos vienybę ir abejojo, jog norinčių kelti „maištą“ būtų daug.
„Manau, kad partija yra Vyriausybė. Nemanau, kad partijoje yra daug žmonių, išskyrus radikalesnį sparną, kurie nepalaikytų I. Šimonytės. Kai I. Šimonytė sako, kad nieko Vyriausybės (sudėtyje, aut. p.) nereikėtų keisti, tai manau, kad partija laikosi tos nuomonės. Yra ganėtinai geležinė vienybė konservatorių partijoje. Ir kad jie siūlytų didesnių pokyčių – tikrai neįsivaizduoju“, – įžvalgomis dalijosi politologas K. Girnius.
Reitingų duobė gali būti tik dar didesnė
VU TSPMI politologas K. Girnius, žvelgdamas į Vyriausybės vertimo pokyčius nuo pat jos darbo pradžios, sutiko, jog yra galimybė, jog reitingų duobė bus didesnė ir ilgesnė nei ankstesnės.
„Manau, kad gali būti. Nes kai žiūrime į bendrą vertinimą, pamatome, kad Vyriausybė darbą pradėjo su 40 procentų apklaustųjų, kurie jos veiklą vertino teigiamai, tiek pat ir neigiamai. Bet iš karto po trijų mėnesių neigiami vertinimai pradėjo aiškiai dominuoti. Pernai metų pabaigoje, šių metų pradžioje šis skirtumas buvo didžiausias, tada truputį išsilygino, bet per paskutinius penkis mėnesius, neigiami vertinimai kilo, o teigiami – krenta jau 4 mėnesius. Tas populiarumas ryškiai mažėja“, – pabrėžė politologas K. Girnius.
Jis teigė, jog kitos politinės partijos, kai nevyksta Seimo sesija, žiniasklaidoje matomos mažiau, tad ir jų reitingas didelių pokyčių negeneruoja.
Kalbėdamas apie Vyriausybės reitingus, politologas K. Girnius pabrėžė, jog jie smunka jau ilgą laiką ir nematyti, kas galėtų duoti teigiamą postūmį.
„Kaip jie perskirstys dotacijas, kaip bus galutinai nutarta dėl MMA, neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) – žmonės liks nepatenkinti bet kuriuo atveju. Arba bus per mažai, arba bus per daug. Jau grasinama streikais. (…) Vyriausybė dar nėra pristačiusi jokio ryškesnio plano, ką darys. Suprantu I. Šimonytės nuostatą, kad nereikia kalbėti, kol nepriimti sprendimai, bet tokia nežinia neramina žmones, ir į tai reikia atsižvelgti“, – svarstė Delfi pašnekovas.
VU TSPMI politologas K. Girnius teigė, jog Vyriausybės ir I. Šimonytės nepopuliarumas auga.
„Paskutinį mėnesį I. Šimonytės vertinimas kiek pakilo paklaidos ribose, bet manau, kad tai tėra atsitiktinumas, čia tikrai ilgai nesitęs. (…) Ir mes turime ganėtinai nepopuliarią Vyriausybę ir ganėtinai nemylimą ministrę pirmininkę“, – įžvalgomis dalijosi K. Girnius.
Paklaustas, ar šie reitingai gali leisti didžiausiai valdančiajai Tėvynės sąjungos partijai galvoti apie antrą kadenciją valdžioje, politoloas K. Girnius brėžė niūrų scenarijų.
„Kartais įvyksta stebuklų, bet nemanau, kad šis stebuklas įvyks. Faktiškai jos populiarumas smunka nuo trečio kadencijos mėnesio. Kad tai staiga kažkaip pasikeistų – tikrai netikiu. Ir net jei sušvelnės ta padėtis, žmonės turi pakankamai pagrindų ir įpročio nemėgti konservatorių. Todėl dėl antros kadencijos – tikrai nemanau. Ateis nauji rinkimai, bus standartinė padėtis – konservatoriai bus turėję savo ketverius metus valdžioje, nebus patenkinę gyventojų lūkesčių. Suprantama – yra nepaprastai sudėtingi laikai. Ir labiau kairiosios partijos gali persverti“, – Delfi sakė politologas K. Girnius.
Aktualios ne kaltųjų paieškos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog Vyriausybės vertinimas po Rusijos sukelto karo Ukrainoje efekto vėl „važiuoja žemyn“.
„Žvelgiant į Vyriausybės vertinimą matau ryšį ir su pačios I. Šimonytės reitingu, jis irgi krenta. Jeigu rugpjūčio mėnesį turime 13,2 procento, kovą ir balandį šis pasitikėjimo reitingas buvo apie 21 procentą. Tai jau yra gana ženklus pokytis. Kitas dalykas – ir Vyriausybės (vertinimas, aut. p.) pradeda važiuoti žemyn.
Matėme, kad nuo vasario iki balandžio Vyriausybė sau buvo susigeneravusi beveik plius dešimt procentų, dabar vėl pradėjo važiuoti žemyn. Tada tai buvo karo kontekstas. Ir jame įspūdis tikrai buvo neblogas, dar papildomai tuo metu pradėjome atsikratyti slogių įspūdžių, susijusių su karantinu. Tai susisiejo tada tokios geros aplinkybės. O dabar turime išblėsusį karinį efektą“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.
Politologė teigė, jog Vyriausybė šiuo metu kovoja jau su kitomis krizėmis, ir jos rinkėjams yra labai jautrios.
„Tai kylančios kainos, visiškai nenatūralų šoką keliančios elektros energijos kainos. Pirmiausia atsakomybė krenta ant Vyriausybės pečių ir tie vertinimai jau pradeda silpnėti. Daugiau atsiranda tų, kurie greičiau neigiamai ir neigiamai vertina. Mes taip ir matome, kad realiai nuo balandžio mėnesio, kai neigiamai Vyriausybę vertino maždaug 56 procentai, dabar jau turime 64 procentus. Šis dalykas gana aiškiai matosi“, – sakė politologė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė svarstė, kad kai yra tiek krizių, su kuriomis Vyriausybei tenka kovoti, ir ne visos yra iki galo pasibaigusios, natūralu, kad nėra iš ko auginti pasitikėjimo reitingo.
„Dar tas karo momentas, kad ir koks jis būtų skausmingas, bet jis Vyriausybei davė kažkokį impulsą. O visa kita yra ne Vyriausybės naudai. Ir dar gali šiek tiek ir blogiau būti. Blogiau prognozavau jau kelis mėnesius. Ir manau, kad tai vyksta“, – sakė MRU lektorė.
Pašnekovė R. Urbonaitė teigė, jog blogiausia, ką šiuo metu gali daryti Vyriausybė – nusikratyti atsakomybės.
„Pasakyti, kad čia kalta yra buvusi kažkuri Vyriausybė, arba tai bendros tarptautinės tendencijos, situacija. Nes kaip bebūtų, sprendimų priėmimų galios vis dėl to yra tik Vyriausybės rankose. Rinkėjas neturi daugiau į ką žiūrėti, ir iš ko tikėtis tos pagalbos. Jam ta priežastis pirminė nebus tiek aktuali. Jam dabar aktualiau – kaip jam padės Vyriausybė“, – pabrėžė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog aiškintis, kas dėl šios situacijos yra kaltas – net nėra vertas Vyriausybės atstovų laiko.
„Net neverta tam gaišti laiko. Aišku, politiniuose debatuose, kad ir Seime – suprantu gal piktoką premjerės I. Šimonytės šaržą, kai ji net ragina suformuoti tyrimų komisiją, kuri išsiaiškintų – kas čia su tomis elektros kainomis yra nutikę, kas čia su sektoriumi vyksta jau kelerius metus.
Tai kyla iš to, nes mato to priežastis tikrai ne jos Vyriausybės darbe, o mato gilumines priežastis, kurios ateina iš anksčiau. Bet taip gali vieną kitą kartą priminti, ypač kolegoms, oponentams. Bet ar tai yra geriausia taktika kalbant su visuomene? Aš nuoširdžiai abejoju“, – teigė MRU lektorė R. Urbonaitė.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė pabrėžė, jog gyventojams šiuo metu daug svarbiau ne kaltųjų paieškos, bet Vyriausybės parama ir ateinantis šildymo sezonas.
„Vyriausybei tai yra didžiulė atsakomybė, didžiulis akmuo po kaklu. Svarbu tos situacijos dar nebloginti, gerai apgalvojant ir pačią komunikaciją. Nes, taip, gali suprasti, kad priežastis viso to nėra pačioje Vyriausybėje, bet iš Vyriausybės tikimasi sprendimų. Ir patinka tai, ar ne – tokia yra situacija ir ji nesikeis“, – sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė. Šią situaciją, tenkančią spręsti ministrų kabinetui, Delfi pašnekovė vadino itin sunkiu rebusu.
O „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, kad vasarą žmonės mažai domisi politika, tad ir politinių partijų reitinguose pokyčių nėra. Visai kita situacija, anot jo, Vyriausybės vertinime.
„Pirmiausia tai turbūt sietina su „Perlas Energija“ istorija. Elektros rinkos liberalizavimu rinkėjai ir taip švelniai tariant nelabai žavisi, o „Perlo Energija“ istorija bei sekęs premjerės komentaras buvo druska ant žaizdos“, – teigė sociologas.
Jo teigimu, vienas komentaras, anot I. Zoko, ilgalaikio poveikio neturės.
„Pernelyg įtemptais laikais gyvename, tačiau tai dar kartą primena žaidimo taisykles – prabangos neigiamai atsiliepti apie rinkėjus demokratinio pasaulio politikai paprasčiausiai neturi“, – akcentavo sociologas, „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.
Politologė R. Urbonaitė taip pat sutiko, jog Vyriausybės teigiamų vertinimų duobė gali būti gilesnė ir ilgesnė nei ankstesnės.
„Dabar vėl tarsi amerikietiškais kalneliais leidžiamės žemyn. Manau, kad tas nusileidimas žemyn tikrai bus. Tik tiek, kad jis gali trukti ilgiau. Nes rimtesnį kritimą matėme praėjusių metų pabaigoje – jis truko tris mėnesius. Nesu tikra, kad dabar ilgiau neužsilaikys. Bet tai priklausys nuo ekonominės situacijos. Jeigu ekonominė situacija dar prastės, ateis šildymo sąskaitos ir kiti dalykai, tai ta žiema šiuose Vyriausybės vertinimuose gali užsitęsti ilgiau. Ir panašu, kad žiema ateina ne tik kalendoriuje, bet ir šiame Vyriausybės reitinge“, – Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Šimonytės vertinimas krenta, bet kitų lyderių nėra
Kalbėdama apie Tėvynės sąjungos reitingus, MRU lektorė R. Urbonaitė svarstė, jog dabar konservatorius palaiko ištikimiausi jų rėmėjai, nes ne tokie ištikimi – jau nuo jų nusisuko.
„Nors reikia pripažinti, kad karo metu – kovo ir balandžio mėnesį, Vyriausybei pliusą sugeneravo, TS–LKD – ne. Tada jie turėjo panašų rezultatą. Partijoms yra sudėtinga, nes jos jau yra savaime vertinamos kaip tam tikras blogis. Mūsų partijos nepasižymi didesniu reitingu. Jeigu perlipa vos per 10 procentų – jau yra gerai. Pasižiūrėkime, opozicija irgi nieko neišgeneruoja“, – įžvalgomis dalijosi politologė.
Keistu momentu ji vadino ir tai, kad param I. Šimonytei yra nukritusi, bet jis neatsispindi jos konkurentų reitinguose – S. Skvernelio ir V. Blinkevičiūtės.
„Jie iš to nieko nesugeneruoja. Jų reitingai šiame klausime lieka tokie, kokie buvo. (…) Dar yra įdomiau, kad socialdemokratai vasario mėnesį dar turėjo maždaug 12 procentų paramą, dabar jau tik apie 8 procentus. Bet tai tikrai nėra pozityvi tendencija, kad ir paklaidos ribos veikia. Bet nei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, nei LSDP nesugeba nieko sugeneruoti.
Su partijomis matomas įšalas, bet bėda, kad ir asmenybės nelabai ką ir gauna iš premjerės kritimo. Čia gal žmonės turi nemažai nusivylimo, kuris yra personalizuotas į premjerę, bet jie, matyt, nusivylę ir kitais“, – kalbėjo ji.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė teigė, jog šiame kontekste nematyti ir naujų lyderių.
„O to vilties premjero nelabai ir yra. S. Skvernelis priartėjo prie I. Šimonytės, bet tik dėl to, kad premjerė krito, o ne kad jis kilo. Džiaugtis dabartinės premjerės kritimu oponentai gali, bet savo pačių vertinimu džiaugtis nelabai yra kuo“, – Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
