Delfi jau rašė, kad valdantieji siūlo viešojo sektoriaus algas perskaičiuoti taip, kad jos gerokai kiltų įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir politikams, o paprasti tarnautojai dėl uždarbio imtų priklausyti nuo vadovų malonės.
Reformos projektus Seimui Vidaus reikalų ministerija ketina pateikti spalio mėnesį.
Algas kels, išmokų nenaikins
Keliant algas parlamentarams nesiūloma naikinti Seimo nariams mokamų išmokų, skirtų parlamentinei veiklai.
Apie tai trečiadienį žurnalistų paklausta viceministrė sakė, kad tai – „kiekvienos organizacijos klausimas“.
„Natūralu, kad reikia apie tą klausimą kalbėti. Parlamentinėmis išlaidomis disponuoja Seimo kanceliarija ir klausimą siūlyčiau užduoti Seimo Valdybai arba Seimo kancleriui, kuris ir atsakingas už finansus ir efektyvų išlaidų valdymą“, – teigė ji.
Trečiadienį S. Ščajevienė žurnalistams sakė, kad valstybės tarnyba dabar nepatraukli, 50 proc. konkursų neįvyksta, iš jų – 30 proc. į aukščiausias pareigybes. Anot jos, tai rodo, kad atlyginimai viešajame sektoriuje nekonkurencingi.
„Apie 40 proc. darbo užmokesčio atsilikimas nuo privataus“, – teigė ji.
S. Sčajevienės teigimu, siūloma valstybės tarnybos reforma daugelį šiuo metu valstybės tarnybos problemų išspręstų kompleksiškai – ji yra nukreipta į vadovų korpuso ir į kompetencijų stiprinimą, jei jai bus pritarta, valstybės tarnyba bus perorientuota į rezultatus.
Nors kalbama apie orientavimąsi į rezultatus, tačiau reformos autoriai nesiūlo kelti atlyginimų visiems tarnautojams. Dabar siūloma, kad dėl pavaldinių algų po reformos spręstų įstaigų vadovai, o kad jie būtų laisvi prisivilioti geresnių specialistų ir jiems pasiūlyti geras algas, siūloma panaikinti algų „lubas“.
Tuo pat metu siūloma panaikinti priedus už stažą.
„Valstybės tarnybos darbo užmokestis, nepasakyčiau, kad nėra didinamas. Jis nuosekliai didinamas kiekvienais metais per bendrus asignavimus įstaigos. Mūsų principas, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kur atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“, – tvirtino viceministrė.
Valstybės tarnautojų gali mažėti
Paklausta, kodėl nesiūloma visus tarnautojus padaryti dirbančiais pagal darbo sutartis, Vidaus reikalų ministerijos viceministrė sakė, kad kartais valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis funkcijos įstaigose visiškai nesiskiria.
„Mūsų tikslas tas funkcijas, kurios skirtos įstaigos aptarnavimui, prilyginti Darbo kodeksui ir pereiti prie teisingo sulyginimo su rinka. Tačiau turime specifines funkcijas, kurių tęstinumą mes privalome užtikrinti – mūsų tikslas yra labai aiškiai apibrėžti valstybės tarnautojo sąvoką“, – teigė ji.
Šiuo metu valstybės tarnautojų yra 27 tūkstančiai. Kiek jų po reformos dirbs pagal darbo sutartis viceministrė kol kas pasakyti negalėjo, tai esą priklausys nuo sprendimų įstaigose.
Tiki, kad algos augs
Paklaustas, ar gali būti taip, kad po reformos augs tik vadovų algos, premjerės Ingridos Šimonytė patarėjas Vitas Vasiliauskas žurnalistams sakė manantis, kad ne.
Patarėjo teigimu, leidus vadovams laisviau disponuoti įstaigos finansais, bus galima tikėtis didesnių algų joje.
Ar neatsitiks taip, kad norėdamas pakelti algą vieniems darbuotojams, įstaigos vadovas dalį jų turės atleisti?
V. Vasiliausko teigimu, vadovai šiuo metu kažkodėl stigmatizuojami.
„Sakoma, kad ateis vadovas ir jis labai laisvai elgsis kaip jam atrodo. Ir šiai dienai vadovas pinigų turi tiek, kiek turi. Bet jis neturi lankstumo, kaip jam reikėtų elgtis“, – kalbėjo jis.
Patarėjas kalbėjo, kad vienas iš įstaigos neefektyvumo rodiklių – „kai su daug padaroma mažai“.
„Noras yra, kad su daug padarytum daug. Vadovas neturės tokios be priežiūrinės diskrecijos“, – teigė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pareiškė, kad valstybės tarnybą reformuoti reikia, bet siūlymus kelti politikų atlyginimus jis laiko nemoraliais.
„Man labai nepriimtina, kad iš viso šito reformos paketo matome tik susirūpinusius politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididint savo algas“, – teigė jis, pabrėžęs, kad tai nemoralu žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis dabar susiduria žmonės.
Komentuodamas tai premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas V. Vasiliauskas teigė kad pokyčiams tinkamo laiko, matyt, nebus niekada.
„Pasižiūrėkime, paskutinius trejus metus mes esame krizinėje situacijoje“, – teigė jis.
Katinas: mes save apgaudinėjame
Privatųjį sektorių pasirinkęs buvęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas trečiadienį žurnalistams sakė ne kartą matęs politikų desperaciją bandant į komandą surinkti žmones, kurie atliktų pokyčius.
„Mes matome tik fasadą, mes nematome tų žmonių, kurie arba gali, arba negali. Mūsų pastarųjų dešimties metų nesėkmės reformose labai tampriai susijusios su tuo, kad tiek valstybės tarnyba, tiek apskritai viešojo sektoriaus organizacijos negali atlikti pokyčių, nes neturi žinių, neturi žmonių, kurie gali jas atlikti“, – kalbėjo jis.
M. Katino teigimu, mes save apgaudinėjame galvodami, kad problemas išspręs žmonės, tris kartus mažiau uždirbantys, nei privačiame sektoriuje.
„Taip tiesiog nebūna ir mes turėtume pasimokyti iš valstybių, kurios buvo prie žlugimo ribos dėl to, kad jos visiškai neinvestavo į viešąjį sektorių“, – kalbėjo jis.
Jis pats teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl rinkosi privatų sektorių yra ta, kad vadovų algos jame skiriasi ne procentais, o kartais.
Jis įsitikinęs, kad valstybės tarnyba gangrenuoja, nes vadovaujasi supratimu, sukurtu prieš kelis šimtus metų.
„Mes sukūrėme paralelinę realybę sakydami, kad tai yra specialūs valstybės tarnautojai su atskira sistema, jiems mokama už stažą, negalima atleisti ir priimti paprastai. Ką visa tai sukūrė? Sukūrė dirbtinę ekosistemą, kuri visiškai nebendradarbiauja su privačia rinka. Jei norite įdarbinti į energetikos modernią agentūrą žmogų iš privačios rinkos, kuris turi kibernetinio saugumo patirties, šie indai tarpusavyje nebegali susisiekti, nes nei atlygio sistema koreliuoja“, - kalbėjo jis.
