Dėl valstybės paramos pirmam būstui bent jau Panevėžyje yra dvi naujienos – viena bloga, kita – gera. Pradedant nuo pastarosios, padaugėjo vedybų.
„Tai yra valstybės mechanizmas, kuris skatina registruoti santuokas“, – LNK sakė Panevėžio Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Kai kurie panevėžiečiai įteisino santykius, kad galėtų gauti valstybės paramą pirmam būstui. Mat valstybė remia jaunas šeimas iki 36 metų.
„Jiems reikia įteisinti santykius, nes jie nori pirkti būstą. Tai, deja, mūsų įstatymai vis tiek reglamentuoja, kad mėnuo laiko iki santuokos privalo pagyventi. Bet iš tikrųjų buvo nemažai tokių, kurie įteisino santykius dėl to, kad perka būstą“, – sakė Panevėžio Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja L. Guokė.
Bloga naujiena – keliasdešimt Panevėžio būsimų naujakurių būstus išsirinko, net paliko avansus, bet nuo pavasario jokios finansinės paskatos iš valstybės negavo ir pasitaikė tokių, kurie vėl paliko tėvynę ir emigravo.
„Valstybė turbūt ne pirmą, ir ne paskutinį kartą, tikriausiai palieka žmones ant ledo“, – LNK sakė NT agentūros vadovas Vaidas Šukys.
Panevėžyje valstybės paramos būstui daugiau kaip trys dešimtys šeimų laukia ir nesulaukia nuo gegužės mėnesio.
„Šeima atvažiavo, išsirinko butą, paliko rankpiniginius ir sutarėme taip, kad jie įsigis tą būstą su valstybės parama. Buvome sutarę, kad iki rugpjūčio tas sandoris tikrai įvyks“, – LNK pasakojo NT brokerė Rasa Timinskaitė.
Tačiau sandoris neįvyko iki šiol, visi patyrė nuostolių, žinių dėl paramos nėra.
„Ministerijai prisiskambinus sužinojau tokią situaciją, kad realiai pinigai baigėsi. Ir kada bus papildymas – nėra aišku“, – kalbėjo NT brokerė.
Tokių suvedžiotų – ne tik Panevėžyje yra. Iš viso paramos Lietuvoje laukiančių – maždaug tūkstantis. Nors savivaldybės pinigų nedalija, tą daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ugnį vis tiek prisiima savivaldybės.
„Tai pauzė, tiesiog pauzė. Žmonės skambina, rašo elektroninius laiškus. O mes nežinome, kada tų pinigų turėsime“, – LNK kalbėjo savivaldybės atstovė.
Paramos dalytoja ministerija aiškina, kad pinigų eilė juda ir paramos verta laukti, jei ne šiemet, tai kitais metais.
„Nemaža dalis asmenų, kurie kreipėsi tos paramos, dėl kažkokių tai priežasčių jos atsisako. Tai arba nesulaukia finansavimo iš banko, arba persigalvoja, arba sugalvoja kitą būstą įsigyti. Tai ta eilė yra judanti, ji visą laiką yra kintanti. Bet kaip ir minėjau, priklausomai nuo to, kurioje eilės vietoje esi, jeigu dabar jau yra praktiškai rugsėjo vidurys, tai jeigu esi ten 920, tai greičiausiai šiais metais jau tikrai tos paramos nesulauksi“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus.
Šiemet susidūrus su valdiškos paramos rizika, kai parama yra, arba jos nėra, brokerių patarimas – nepasitikėti.
„Jeigu žmogus perka būstą su valstybės parama, tai į preliminarią sutartį turėtų įtraukti punktą, kad jeigu valstybė paves, nesuteiks paramos, kad jau sumokėtas avansas būtų grąžinamas be baudos, neprarandant jo“, – ragino NT agentūros vadovas V. Šukys.
Maksimali suma, nuo kurios kompensuoja valstybė – 87 tūkst. eurų. Jeigu paramos prašo tik sutuoktiniai, valstybė kompensuoja 15 procentų sumos, turintiems vaikų – iki 30 procentų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
