„Vien įsiskolinimas valstybės šiandien mums yra apie 30 proc. Jeigu mes žiūrėtume, kiek aukštosios mokyklos nesumoka, prisidengdamos tuo, kad studentas pats savarankiškai moka už mokslą“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Vaitkevičius.
LAMPSS pirmininkas pastebėjo, kad nesilaikoma ir jau priimtų susitarimų – pasak jo, nuo šių metų sausio 1-osios aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimai turėjo kilti 12,5 proc.
„Tačiau atlyginimai sausį – vasarį nekilo, o nuo kovo 1-os dienos jie pakilo tik 10 proc. Tai jeigu mes išdalintume visų metų eigoje, mes matytume, kad jie vis tik kilo gerokai mažiau nei 10 proc.“, – teigė jis.
Pasak piketo iniciatorių, Lietuvoje profesorių atlyginimai „į rankas“ siekia 1200 eurų, docentų – 960 eurų, o darbuotojų, neturinčių mokslo ar pedagoginio laipsnio, algos dar mažesnės. S. Vaitkevičius atkreipė dėmesį, jog nemažai darbuotojų dirba tik 0,2 – 0,4 etato.
„Jeigu paimsime tą sluoksnį, kuris turi privačių užsakymų, valstybinių ar europinių projektų, tas (darbuotojų – ELTA) sluoksnis nėra labai kritiškai blogoje situacijoje. Žiūrint iš ekonominės pusės, jie užsidirba šalia. Bet yra dėstytojų, kurie neturi tam galimybės. Lietuvos valstybinis mokslo finansavimas tenkinamas tik 15 proc. mokslininkų. Visi kiti turi dirbti iš savo asmeninių lėšų ir iš to atlyginimo, kurį jie gauna. Tai laimingųjų mes turime 10-15 procentų, o visi kiti iš esmės gyvena iš to, ką uždirba“, – pasakojo S. LAMPSS vadovas, pridurdamas, kad dalis akademikų prisiduria prie algos užimdami papildomas pareigas aukštųjų mokyklų administracijose.
Ministerija: reikia sulaukti ekonominių prognozių
Ministerijos atstovai, išėję pasikalbėti su piketuotojais, pabrėžė, kad pritaria prašymams kelti atlyginimus, tačiau pažadėti, kad algos augs bent trečdaliu, negalėjo. Viceministro Gintauto Jakšto teigimu, pirmiau reikia sulaukti atnaujintų valstybės ekonominės raidos projekcijų.
„Kada įvyksta sutarimas, kiek bus didinamas darbo užmokesčio fondas? Tada, kai yra žinomos ekonominės prognozės – kokio galima tikėtis biudžeto kitais metais, kaip augs BVP, kaip augs vidutinis šalies darbo užmokestis“, – kalbėjo viceministras.
Jis priminė, kad per pastaruosius porą metų aukštųjų mokyklų biudžetai augo maždaug trečdaliu – taip pat ir darbuotojų atlyginimai. Paklaustas apie šiems metams numatytą algų kėlimą, viceministras atkreipė dėmesį, jog ministerija skyrė lėšas 12,5 proc. augimui, tačiau aukštosios mokyklos priėmė galutinius sprendimus dėl šių finansų paskirstymo.
„Atlyginimai yra aukštųjų mokyklų autonomijoje, mes tiesiog skiriame daugiau lėšų į biudžetą. O jos pačios autonomiškai nusprendžia, kaip jos bus paskirstomos. Tačiau turime situaciją, kad vidutinis darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei buvo prognozuota, tai to padidinimo matyt bendruomene taip ir nepajuto stipriai, kaip kad buvo tikėtasi“, – teigė G. Jakštas.
G. Jakštas pažymėjo, kad kelti atlyginimus žadama tik nuo kitų metų – peržiūrėti šių metų valstybės biudžeto ministerija neplanuoja. Be to, norima kelti ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir visų švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
„Derybos vyksta su profesinių sąjungų atstovais – jos vyko visą vasarą, pavasarį ir toliau vyksta. Esame išgirdę jų poziciją ir poreikius, juos esame preliminariai aptarę ir su Finansų ministerija. Toliau vyks diskusijos jau ministrų lygmenyje dėl biudžeto paskirstymo ir siūlymo Seimui“, – sakė G. Jakštas.
Viceministro teigimu, visų švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas bent trečdaliu iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo eurų.
Ragina peržiūrėti susitarimą dėl švietimo
Pikete dalyvavusi parlamentarė Vilija Targamadzė sako, kad viceministro atsakymai susirinkusiesiems jos neįtikino – politikė pabrėžė, kad privalu spręsti akademikų, dėstytojų bei mokslininkų atlyginimų klausimus, mat nuo to priklauso aukštųjų mokyklų studijų kokybė.
„Ar šiandien reikalingi Lietuvai universitetai ir kolegijos? Jeigu taip, tai reikia užtikrinti jų visavertį finansavimą ir funkcionavimą“, – Eltai teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.
V. Targamadzė nerimavo, kad delsiant kelti aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimus, mokslininkai gali emigruoti ir tęsti karjerą nebe Lietuvoje.
„Aš jau ne iš vieno girdžiu – ir doktoranto, ir mokslininko, ir tyrėjo – kad Lietuvoje jiems nesudaromos sąlygos ir aš bijau, kad didės intelekto nutekėjimas į užsienį“, – sakė ji.
Demokratų frakcijos narė neabejojo, kad svarstant kitų metų biudžetą Seimas skirs ypatingą dėmesį diskusijoms dėl didesnių švietimo darbuotojų atlyginimų. Visgi, V. Targamadzė ragino nelaukti biudžeto svarstymų ir imtis veiksmų greičiau – keičiant parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.
„Buvo susitarimai pasirašyti tada, kai nebuvo ekonominės krizės ir tokios infliacijos. Tikrai reikia peržiūrėti ir politinių partijų susitarimą dėl švietimo – ten irgi numatytas (atlyginimų – ELTA) kilimas“, – kalbėjo parlamentarė.
Parlamentarės teigimu, parlamentinių partijų atstovų susitikimas dėl švietimo susitarimo pokyčių planuojamas rugsėjo 21-ąją.
Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. Eur iki 351,9 mln. Eur.
