Šlekys: artimiausiomis dienomis pasimatys detalesnė informacija apie kontrpuolimą
Karybos ekspertas, VU TSPMI dėstytojas Deividas Šlekys sakė, kad kontrpuolimas pietų – Chersono – kryptimi, kaip buvo, taip ir lieka pagrindinis prioritetas.
„Ukrainos, kaip valstybės, išlikimo klausimui Juodosios jūros pakrantės išvadavimas arba kontrolė yra gyvybiškai svarbu. Daug svarbiau nei rytų zonų kontroliavimas“, – paaiškino laidos dalyvis.
Tad, pasak jo, vyksta du lygiaverčiai ukrainiečių puolimai dviem kryptimis, o Chersonas yra pagrindinė ašis.
„Rytų frontui, pagal tai, kiek yra informacijos, ukrainiečiai irgi ruošėsi, tikrai dirbo partnerystėje su amerikiečiais nuo vasaros renkant žvalgybinę informaciją. (…) Daugeliu atveju aš sakyčiau, kad ukrainiečiai buvo pasiruošę išnaudoti susidariusias sąlygas ir aplinkybes didesniam kontrpuolimui. Kad jie ruošėsi – taip. Ar jie planavo tokio masto, aš manau, pasimatys artimiausiomis dienomis, nes užimta tiek teritorijos ir tiek vizualiai pasislinkta į priekį, kad tuoj pačių jų logistinė sistema pradės strigti“, – pastebėjo D. Šlekys.
Dėl to dabar, kaip akcentavo jis, svarbu įvertinti, ar ukrainiečiai, kurie kontrpuolimu labiausiai pažengę į priekį, buvo atsidėję pakankamai resursų palaikyti atsiimtas teritorijas, ar bus daroma operacinė pauzė tam, kad kiti kariai pasivytų, kas leistų vėl judėti į priekį.
„Tas pasimatys artimiausiomis dienomis ir tada bus aiškiau matyti, kiek tai labiau buvo puolimas išnaudojant susidariusias aplinkybes, o kiek jis buvo tikrai planuotas, atsidedant adekvačiai resursų palaikyti momentą ir stumti Rusijos karius tiek, kiek galima stumti iš Ukrainos teritorijos“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, rusų pajėgos dabar yra labai chaotiškos.
„Vienas dalykas labai akivaizdu, – informacija apie tai, kad Ukrainos pusė kažką ruošiasi daryt Charkivo zonoje, buvo: ir kariai buvo telkiami, ir tam tikri apšaudymai. Vadinasi, arba karinė žvalgyba nesuveikė, arba informacija nesuvaikščiojo tarp skirtingų vienetų.
Tai, kad dalis karinių vienetų pabėga ir neduoda paramos Rosgvardijai, rodo, kad nėra pokalbio tarp skirtingų Rusijos jėgos struktūrų – kiekvienas už save. Nėra visiškai bendradarbiavimo, sąveikos. Vieni bėga, kitus palieka likimo valiai“, – akcentavo D. Šlekys.
Tai, kad rusai bėga, palikdami ginkluotę ir techniką, anot jo, rodo visišką disciplinos nebuvimą, moralinį sugriūvimą.
„Tai reiškia, kad vadų lygmuo nebeveikia arba jų nebėra, arba jie yra visiškai nekompetentingi. Taip, yra psichologinis momentas, kad „mus puola“, bet tai rodo, kad kariai yra neparengti, jie visiškai neturi suvokimo, kas yra disciplina“, – konstatavo VU TSPMI dėstytojas.
Ukrainiečių kontrpuolimas, kaip aiškino D. Šlekys, jau įsivažiavus į karo rutiną gerai priminė visiems, kad Ukrainos kariuomenė gali pulti, gali laimėti.
„Saviems yra pakeliama motyvacija, iš dalies pritraukiant naujus žmones į kariuomenės gretas. Tai taip pat yra žinutė ir mums, Vakarams, kad „žiūrėkite, jei jūs mums davėte ginkluotę, mes jums demonstruojame, jog mes ją naudojame sėkmingai, efektyviai, tik prašome – duokite, tęskite paramą toliau“. Manau, kad tai irgi yra labai svarbus momentas“, – pabrėžė D. Šlekys.
Bagdonas ragina priešo nenuvertinti: karas dar truks ilgai
Atsargos pulkininkas, Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas Gintaras Bagdonas laidoje sakė, kad veržlus, sėkmingas ir rusams netikėtas Ukrainos puolimas sukelia daug optimizmo.
„Faktas yra tas, kad Rytuose Rusijos pajėgoms prasidėjęs puolimas buvo netikėtas, tai akivaizdu. Rusai nebuvo ešalonavę gynybos, kad pralaužus vieną gynybos liniją, atsirastų antra ar trečia, kiek jos reikia. Buvo santykinai ir mažai rusų kariuomenės atstovų – daugiau tai buvo vidaus reikalų ministerijai priklausanti Rosgvardija, įvairūs kiti VRM specpadaliniai. Rusijos bėdos ten didžiulės, džiaugiamės jomis“, – sakė ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, vertinant skirtingus duomenis, ukrainiečiai komplektavo gerą diviziją.
„Spėsiu, kad apie kokias keturias brigadas kalbama reguliarios kariuomenės, plius specialios pajėgos. Turėkime omenyje, tai puolamoji jėga, bet jos sėkmės nebūtų, jei nebūtų labai gerai organizuota žvalgyba“, – pabrėžė G. Bagdonas.
Tad, pasak jo, ukrainiečiai tam turėjo gerai pasiruošti ir užtikrinti gerą įvairių dalinių sąveiką.
„Tai yra tikrai didžiulis karo menas suderinti. Ukrainiečiai to, ką dabar darė, nėra darę“, – įvertino laidos dalyvis.
Dėl to toks kontrpuolimas, kaip antrino D. Šlekiui, turėtų pridėti daug motyvacijos tiek visuomenei, tiek patiems kariams.
„Aprūpinimas, tiekimas: spėti laiku tokioje didžiulėje teritorijoje reikia turėti didžiulius kiekius kuro, šaudmenų. Deja, kare žmonės žūsta, sužeisti, reikia juos pakeisti“, – kalbėdamas apie logistinius iššūkius, kurie teko ukrainiečiams, įvertino G. Bagdonas.
„Tai rodo didelį greitį“, – akcentavo jis.
Atsargos pulkininkas taip pat kalbėjo, kad rusų pajėgų silpnybės – prasta vadyba, neatsakingumas, vidinė korupcija.
„Ekspertai, kurie analizuoja, teigia, kad kažkas taktiniame lygmenyje stebėjo, matė nesikaupiančius ukrainiečių dalinius ir prašė pagalbos, bet į juos nebuvo kreiptas (dėmesys, aut. p.). Tada turime dramblį arba didžiulę jėgą su molinėmis kojomis. Rusija yra didelė, bet joje turinio nėra“, – teigė G. Bagdonas.
Pašnekovas neslėpė, kad jį stebina, jog rusai toliau bando vykdyti puolimą Donecko regione, įgyvendinti Putino užduotis, kai kariškai jiems reikėtų stiprinti gynybą rytiniame upės krante.
„Aš jau to tikėjausi prieš kelias dienas, bet tai nevyksta. Jie toliau bando daryti tai, ką pradėję. Sprendimų priėmimo grandinė pas rusus yra labai kerėpliška, o dabar logistika visai bus sugniuždyta“, – konstatavo ekspertas.
Dar viena rusų problema, kaip įvertino jis, kad keliai Luhansko kryptimi HIMARS atstumu dabar yra stebimi Ukrainos pajėgų, kas trikdys logistiką.
G. Bagdono vertinimu, elektros sutrikimai minėtuose regionuose yra dėl to, kad rusai kaip įmanydami stengiasi pakenkti, reaguodami į Ukrainos kontrpuolimą.
„Tai desperatiškas Rusijos atsakas, siekiant pakirsti ukrainiečių valią. Karas yra dviejų valių kova. Tokiu būdu siekia užgniaužti ukrainiečių žmonių palaikymą. Tai yra desperacija. Daro tai, kas lengviausia. Tai yra teroristiniai veiksmai, o terorizmas yra silpnųjų ginklas. Charkive elektros tiekimas ukrainiečių pastangomis yra atstatytas, šiandien ryto pastangomis“, – sakė RESC asocijuotas ekspertas.
„Akivaizdu, ukrainiečiai dabar išlaiko iniciatyvą. Iniciatyva veda į lūžį, į didžiulius pokyčius, bet karas dar truks ilgai, priešo nereikia nuvertinti. Deja, Kremlius nemato galimybės būti pralošusiu. Jie pasimetę, ieško sprendimo“, – tęsė G. Bagdonas.
Visgi jis teigė abejojantis, kad Rusija galėtų skelbti oficialią mobilizaciją.
„Putinui tai būtų nesėkmė, jis bijo savo visuomenės, jam režimo, jo sukurtos sistemos stabilumas yra svarbiau nei karas ar Ukrainos tolesnis likimas. Putinui svarbiau išlaikyti režimo vidinį stabilumą“, – akcentavo atsargos pulkininkas.
Keičiasi anksčiau okupuotų regionų gyventojų mąstymas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas sakė, kad kontrpuolimo sėkmės priežastis yra gera parengtis ir efektyvus išpildymas.
„Rusija nesitikėjo ten tokio puolimo“, – pabrėžė jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį į pasikeitusį Kremliaus propagandistų toną ir elgesį.
„Jie paleido džiną iš butelio. Jie dvi dienas varė panikos kupinas laidas, kurios, įdomiausia, pasiekė net okupuotas teritorijas iki 2014 metų Donecke ir Luhanske, ten žmonės pradėjo kurti istorijas ir aiškinti, kada Ukrainos kariuomenė ateis. Kai kurie pažįstami žmonės, kurie ten turi giminių, sako, kad situacija įdomiai keičiasi, – kad net neutraliai mąstę žmonės tampa proukrainiečiais, o priešiškai mąstę sako, kad gal klydo kažkur“, – pasakojo Ukrainoje viešintis A. Medalinskas.
Šis nuotaikos pokytis, kaip akcentavo MRU politologas, yra nemažiau svarbus.
„Tarp šių 20 (atkovotų) gyvenviečių dvi yra absoliučiai kertinės svarbos – (…) Kupianskas ir Iziumas“, – paaiškino ekspertas.
„Iš principo tai reiškia Putino politikos krachą, užimant Slovianską, Kramatorską – (…) visą šitą Donecko srities dalį ir galbūt netgi labai rimtas problemas kažką daryti Bachmuto atžvilgiu, nes jam belieka rytinis kelias“, – teigė A. Medalinskas.
Jo manymu, V. Putinas toliau rinksis bombarduoti šilumines elektrines, nes artėja žiemos sezonas ir civilius objektus.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys taip pat antrino, kad rusų silpnybės – sutrupėjęs kariuomenės organizuotumas.
„Ukrainos karinė vadovybė, skirtingai nei rusų, turi žvalgybinę informaciją, aiškiai atsirinko silpniausią vietą, ir sudavė smūgį“, – konstatavo pašnekovas.
„Čia reikėtų tai vertinti dar ne kaip laimėtą karą, o kaip sėkmingą mūšį. Tai sėkminga operacija“, – akcentavo E. Papečkys.
Visą „Žinių radijo“ laidą su ekspertais klausykite čia:
