Pristatydama šeštadienį prasidėjusios rudens sesijos darbus ji išskyrė tris ramsčius: nacionalinį saugumą, brangstančių energetinių išteklių kainų kompensavimą ir socialinės atskirties mažinimą bei žmogaus teisių užtikrinimą.

Pasak jos, daugiau kaip pusmetį ir politinėje darbotvarkėje, ir kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybėje dominuojant Rusijos karo Ukrainoje temai, natūralu, Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams spręsti.

Seimo pirmininkės vertinimu, viena iš svarbiausių šios srities iniciatyvų ‒ siūlymas keisti Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad karinės infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami sklandžiai, laiku ir skaidriai, taip pat siekiant sudaryti sąlygas greičiau palengvinti, parengti arba pritaikyti mūsų šalies infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkams atvykti.

Bus svarstomi ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybės skyrimu, atskaitomybe, kompetencijomis ir finansavimu.

Taip pat šioje Seimo sesijoje numatoma efektyvinti žvalgybinę veiklą.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, Seimo rudens sesijos metu nebus apleista ir visapusė Lietuvos pagalbos Ukrainai sritis, kurioje Seimas buvo itin aktyvus pavasario sesijos metu.

Seimo pirmininkės teigimu, Seimas privalės rasti tinkamą balansą, t. y. dar sparčiau mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kartu skatinti pažangias investicijas ir verslo plėtrą, vykdyti skaidrią ir atsakingą viešųjų finansų politiką.

„Rekordiškai aukštų energetikos kainų ir apskritai bendros infliacinės situacijos akivaizdoje būtini sprendimai, padėsiantys išgyventi sunkmetį. Seimo nariai jau paruošė tokių sprendimų projektus, savo siūlymus pasiruošusi pateikti ir Vyriausybė. Tarp šių pasiūlymų turėsime rasti geriausius ir juos nedelsdami priimti“, – sakė Seimo vadovė.

Kalbėdama apie socialinės atskirties mažinimą, ji paminėjo siūlymą papildyti ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu. Anot Seimo pirmininkės, planuojama svarstyti teisės aktų projektus, kuriais siūloma numatyti naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir papildomas galimybes tėvams, auginantiems vaikus.

Seimo rudens sesijoje, anot V. Čmilytės- Nielsen, bus grįžta ir prie skolos žmogaus teisių institutui grąžinimo. „Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas. Veiksminga žmogaus tiesių apsauga – tai teisinės demokratinės valstybės, kokia Lietuva save laiko, aksioma. Efektyvi žmogaus teisių apsauga yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas“,– teigė Seimo pirmininkė.

Ši Seimo sesija, anot jos, tai galbūt paskutinis tinkamas momentas esminėms valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkoms įgyvendinti. Parlamento vadovė paminėjo valstybės tarnybos reformą, kuria bus siūloma įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, o statutiniams pareigūnams – nustatyti lankstesnę darbo užmokesčio sistemą.

„Kitą vertus, viešojo sektoriaus pertvarka neapsiribos tik Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu. Ji apims ir pastaruoju metu vis aštresnį neadekvačių teisėjų bei valstybės pareigūnų atlyginimų kėlimo klausimą. Šie pokyčiai – investicija į mūsų valstybės ateitį, kurios nebegalima atidėlioti“,– mano V. Čmilytė- Nielsen.

Iš Seimo tribūnos ji pranešė, kad numatoma ir itin svarbi Baudžiamojo kodekso, kitąmet „švęsiančio 20 metų sukaktį“, specialiosios dalies peržiūra, kurios taip pat nebegalima atidėlioti.

„Per šio kodekso gyvavimo laikotarpį jis ne kartą keistas. Dažniausiai ‒ fragmentiškai. Taip buvo išbalansuota šio kodekso nuostatų sistema“,– mano ji.

Taip pat Seimą pasieks įstatymų projektai, kuriais bus tęsiamos sveikatos apsaugos srities, kurioje „itin svarbu sukurti ir įgalinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, reformos“.

Bus siūloma svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, be kita ko, ir pasiūlymą nustatyti prievolę tikrinti pasiekimus baigiant pradines klases ir pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtiną pasiekimų slenkstį.

Tarp Seimo rudens sesijoje planuojamų svarstyti teisės aktų projektų yra siūlymas iš esmės kokybiškai pakeisti žiniasklaidos paramos modelį, spręsti problemas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taikomų žurnalistinei veiklai, numatyti platesnį privalomą administracinių ginčų ikiteisminį nagrinėjimą, taip mažinant administracinių teismų darbo krūvį.

Į rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 473 projektai (be lydimųjų). Šioje sesijoje Vyriausybė siūlo Seimui svarstyti 96 teisės aktų projektus. Prezidentas – 3 įstatymų projektų paketus. Taip pat siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos.

Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus.

Seimo pirmininkė, sveikindama į rudens sesiją susirinkusius parlamentarus, linki išmintingų bei racionalių sprendimų, prieš artėjančius savivaldos rinkimus kviečia nepasiduoti populizmo pagundai, nes tai „pavojingas žaidimas“. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad Seimas, kiek nuo jo priklauso privalo padaryti viską, kad būtų įgyvendinti reikalingi sprendimai, garantuojantys stabilumą žmonėms ir jų sukurtiems verslams.

Anot Č. Čmilytės-Nielsen, dar vienas politinis sezonas prasideda naujos grėsmės akivaizdoje.

„Jau trečius metus gyvename sudėtingomis sąlygomis. Šis ruduo ir vėl – ne išimtis. Jis sudėtingas ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui, ir visai Europai. Ir nors įgauname unikalios patirties visi kartu ir kiekvienas atskirai, nors daug ko išmokome, tačiau išbandymai, iššūkiai ir rizikos nesibaigia. Jie nuolat įgauna naujų formų. Todėl kaskart tenka tikslinti prioritetus, ieškoti naujų sprendimų, kurie leistų mūsų valstybei, jos žmonėms jaustis kuo saugiau šiuo permainingu laikotarpiu“,– sakė parlamento vadovė.

Pasak jos, karas prieš Ukrainą kartu su kitais veiksniais skatina energijos kainas, didinančias infliaciją, o ši užsuka brangstančio gyvenimo suktuką.

„Tai jau pajutome kiekvienas. Suprantame, kad tiesiogiai ar netiesiogiai esame atsakingi už besiklostančią padėtį, priimamus sprendimus, kurie betarpiškai susiję su žmonėmis, todėl turime padaryti viską, kad situacija būtų suvaldyta, kiek tai priklauso nuo mūsų. Privalome rasti optimalių sprendimų tiek finansinėje, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityse“,– sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Jos teigimu, tam reikia ne tik valdančiosios daugumos, bet visų politinių jėgų konsolidacijos. „Todėl aktyvi politinio konsensuso paieška įgyvendinant objektyviai būtinus, bet kartu ir atsakingus, nestumiančius valstybės į naujus pavojus, sprendimus ir toliau išliks tarp mano, tikiu, ir kolegų prioritetų“,– sakė Seimo pirmininkė.

Jos teigimu, kitas prioritetas be nacionalinio saugumo ir maksimaliai sutelkto, konsoliduoto politinio veikimo, yra socialinis saugumas. „Seimas, kiek nuo jo priklauso, per būtinus įstatymus, teisės aktus ir biudžeto pakeitimus privalo padaryti viską, kad būtų įgyvendinti reikalingi sprendimai, garantuojantys stabilumą žmonėms ir jų sukurtiems verslams. Ir užtikrinantys perspektyvą kurti ateitį“,– V. Čmilytė- Nielsen.

Jos nuomone, vykdydami apgalvotą, atsakingą ir racionalią politiką turime visas galimybes išeiti sustiprėję ir įgavę pagreitį.

Parlamento vadovė pastebėjo, kad tuoj pat startuos savivaldos rinkimų kampanija ir bus pagundų žaisti populizmo korta. „Tai pavojingas žaidimas, kuris šiandien kai kam gali pasirodyti nepralošiamas. Tačiau populizmas, asmeninės ar partinės naudos siekimas negali užgožti žmonių interesų ir valstybei svarbiausių darbų“,– teigė ji.

Reali atsvara populistinei kritikai, anot V. Čmilytės- Nielsen, yra racionalūs argumentai, efektyvūs sprendimai ir įtikinamas jų pristatymas plačiajai visuomenei. „Tai nelengvas kelias, bet vienintelis įmanomas. Jei populizmas laimės, galų gale pralošime mes visi“, – perspėjo ji.

Todėl tinkamas visuomenės informavimas apie priimamus sprendimus, Seimo pirmininkės nuomone, turėtų būti prie prioritetų, kitu atveju viešąją erdvę rizikuojame užleisti klaidinančioms spekuliacijoms ar specialiai manipuliuojama informacija.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, valstybė privalo būti pasirengusi atremti visas grėsmes ir apsaugoti savo piliečius, todėl ir toliau būtina nuosekliai stiprinti nacionalinį saugumą. „Tačiau visavertis saugumas yra visapusiškas. Be tarptautinio matmens, saugumas turi ekonominį, finansinį, socialinį aspektą. Kiekviena šeima turi jausti, kad jų namai saugūs visomis prasmėmis. Be abejo, visų pirma – kad jie išliks ir kad jų neištiks šimtų tūkstančių Ukrainoje sugriautų namų likimas. O kuomet namus apsaugome nuo išorės grėsmių, susitvarkyti su vidaus įtampomis, kurias kelia tos pačios išorės grėsmės, jau yra lengvesnė užduotis“,– tvirtino V. Čmilytė- Nielsen.

Ji sutinka, kad tai priimti nėra lengva, nes visada svarbiausias žmogaus interesas yra jo ūkis, šeima, gerovė.

„Vis dėlto gyvename laiku, kai privalome vėl suburti visuomeninio intereso galias. Sugebėti pakelti galvas nuo sunkumų ir pažvelgti į horizontą. Norėtųsi jame nuolat matyti saulėtekius ir saulėlydžius, o ne priešo ugnies pašvaistes. O tam reikia bendrai susitelkti. Taip, kaip pavasarį. Taip, tai nelengva, kai yra tiek išbandymų nuo 2020 metų pradžios. Tačiau vis dėlto priešas – ne mūsų valstybėje, ne mūsų namuose. O tai ir yra svarbiausia. Ir visos pastangos turi būti skirtos, kad taip niekada neatsitiktų“,– iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji neabejoja, kad veikdami sutelktai ir konsoliduotai „susidorosime su didžiausia krize Europoje nuo II pasaulinio karo laikų“.

„Kiekvieno politiko racionali, nuosekli ir atsakinga veikla, įskaitant ir viešus pareiškimus, yra būtent tai, ko dabar labiausiai reikia mūsų valstybei. To iš mūsų, tikiu, labiausiai laukia ir Lietuvos žmonės“,– kreipdamasi į kolegas sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją