Seimo statuto pakeitimą dėl to, kad didelę dalį įstatymų projektų būtų galima svarstyti be vėluojančių Vyriausybės išvadų, registravo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Tiesa, Seime per pateikimą birželį ši iniciatyva nepraėjo, nes tuo metu salėje nebuvo boikotą paskelbusios opozicijos.
Balsavime dėl Seimo statuto pakeitimo dalyvavo tik 49 parlamentarai iš valdančiųjų, bet ir jų gretose nuomonės išsiskyrė: už pakeitimus pasisakė 15 tautos atstovų, 34 balsuodami susilaikė.
Projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Siūlomas maksimalus terminas išvadai – 8 savaitės
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas projektą kiek patobulino, bet esmė liko ta pati: jei Vyriausybė per 6 savaites nepateiktų įstatymo projekto išvados, Vyriausybei paprašius, Seimo valdybos sprendimu, šis terminas galėtų būti pratęstas dar dviem savaitėms.
Jei Vyriausybė prašymo nepateiktų, arba jei ir pratęsus terminą vis tiek neparengtų išvados, įstatymo projektas galėtų būti svarstomas be jos.
Išimtis būtų taikoma tik mokestiniams įstatymams ar tiems, kurių įgyvendinimui reikėtų biudžeto lėšų – dėl jų Vyriausybės išvados vis tiek reikėtų laukti.
Šiuos patobulinimus į Seimą ketinama nešti dar rudenį, Delfi teigė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Ričardas Juška.
Juos įteisinus, politiko įsitikinimu, atsirastų daugiau aiškumo, o ir Vyriausybė esą jaustų spaudimą dirbti.
„Statutas ir dabar nedraudžia negavus Vyriausybės išvadų svarstyti [projekto], bet kažkaip 30 metų visi įsikibę ir laukia Vyriausybės išvadų, kuri jų nepateikia“, – Delfi komentavo R. Juška.
Mano, kad Vyriausybė kartais specialiai neteikia išvadų
Tam, kad dauguma įstatymų projektų galėtų būti svarstomi ir be Vyriausybės išvadų, jei jos vėluoja, vienbalsiai pritarė visas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tikino jam vadovaujantis R. Juška.
„Lapkričio mėnesį švęsime metus laiko, kai Vyriausybė nepateikia išvadų. Paskui atsiranda dirva politikavimui, neigiamiems vertinimams, kas menkina ir Vyriausybę.
Iš kitos pusės Vyriausybė sabotuoja darbą ir tiesiog išvadų nepateikia. Tai kur ta riba? Mes ir norėjome apibrėžti, ir suteikti galimybę, Vyriausybei informavus, dėl objektyvių priežasčių, prasitęsti terminą“, – komentavo parlamentaras.
Seimo vicepirmininkas, atstovas iš opozicinių „darbiečių“ Andrius Mazuronis iniciatyvą, kuria Vyriausybė būtų spaudžiama dirbti sparčiau, taip pat įvertino teigiamai.
„Vyriausybė tiems projektams, kuriuos mato kaip netikslingus, neduoda išvados ir tokiu būdu stabdo bet kokią diskusiją ir svarstymą. Tokios situacijos neturėtų būti, turėtų būti statute numatytos nuostatos, leidžiančios projektus svarstyti ir be Vyriausybės nuomonės, jei ji nepasisako“, – Delfi komentavo politikas.
Teisininkai neturi vienareikšmiško vertinimo
Ar taip nebūtų apribotos Vyriausybės galios?
A. Mazuronis svarstė, kad ne.
„Vyriausybėje yra Seimo daugumos atstovai. Tai jei Seimo dauguma turės vieną ar kitą poziciją, svarstymo metu Seimo posėdžių salėje, komitetuose ji galės ir argumentus išsakyti, ir galų gale balsuoti – pritarti, nepritarti projektui <...>.
Tokia situacija kaip dabar, kai tiesiog nenorima, kad būtų svarstoma ir priimta, ir žaidžiama per procedūrinius dalykus kaip išvados nepateikimas, kad klausimas būtų užmarinuotas, taip neturėtų būti“, – vertino Seimo narys.
Seimo Teisės departamentas pastabų dėl to, kad kai kurie projektai, įteisinus Seimo statuto pakeitimus, galėtų būti svarstomi be Vyriausybės išvadų, neišsakė.
Delfi žiniomis, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Seimo teisininkų paprašė platesnio išaiškinimo šiuo klausimu.
Kreipėsi į etikos sargus
Teisininkai nurodė negalintys pateikti vienareikšmiško vertinimo dėl to, ar Seimas projektus gali svarstyti neišklausęs Vyriausybės pozicijos: esą „vadovaujantis atsakingo valdymo principu, darytina prielaida, kad į Vyriausybę išvados turėtų būti kreipiamasi tuomet, kai ši išvada yra svarbi Seime vykstančiam teisėkūros procesui, kas suponuotų, kad jos turėtų būti sulaukiama, kaip, beje, ir Vyriausybė būtų įpareigota atsakyti į prašymą ir pateikti išvadą“.
Kita vertus, atsakingo valdymo principas, teisininkų vertinimu, „galėtų būti taikomas ir Seimui, kuris negalėtų nesvarstyti įstatymo dėl to, kad negauta Vyriausybės išvada, jei tas projektas yra svarbus“.
Reaguodamas į tokį išaiškinimą, A. Mazuronis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją: paprašė išaiškinti, ar Seimas turi teisę svarstyti įstatymo projektus be Vyriausybės išvados. Kada komisija susirinks ir parengs šį išaiškinimą, kol kas nežinia.
Tokio išaiškinimo reikalingumą mato ir valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Anksčiau naujienų agentūrai ELTA jis teigė, kad Vyriausybės išvados kartais vėluoja ir kelis mėnesius, o dėl to esą stringa projektų svarstymas.
Mano, kad išvadų kartais prašyti nereikėtų
Susidariusią situaciją, pasak konservatoriaus, būtų galima išspręsti, jei Seimas Vyriausybės išvadų prašytų tik tada, kai jos būtinos.
„Atsakingo valdymo principai reikalauja kreiptis išvados tik tada, kai jos iš tikrųjų reikia ir atitinkamai šios išvados sulaukti. Tačiau pareiga sulaukti išvados nėra įtvirtinta Seimo statute ir Seimas tiesiog vadovaujasi nusistovėjusia praktika be Vyriausybės išvados jokio įstatymo projekto nesvarstyti“, – pažymėjo M. Majauskas.
Tokia praktika, jo nuomone, „nepagrįstai apriboja Seimo konstitucinę pareigą savarankiškai spręsti jam pavestus valstybės reikalus“.
„Priimdamas sprendimus savo kompetencijos ribose parlamentas neturėtų būti varžomas paprotinės teisės ar stabdomas vykdomosios valdžios procedūrų“, – akcentavo politikas.
O kaip Vyriausybė vertina tai, kad įstatymų projektai Seime galėtų judėti ir be jos išvadų?
Į tai atsakydamas Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius leido suprasti, kad to įtvirtinti nesiūlytų – esą siūlytų nebent pratęsti terminą, per kurį Vyriausybė galėtų rengti išvadas.
Vyriausybė: terminą reikia pratęsti
„Vyriausybė, teikdama informaciją apie išvadas Seimui, ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad terminas Vyriausybės išvadai parengti yra objektyviai per trumpas. Dėl Vyriausybės išvados Seimas kreipiasi tik tais atvejais, kai įstatymo projektas paliečia Vyriausybės kompetencijas – Vyriausybė turi pasisakyti dėl jai tenkančių atsakomybių ir funkcijų nustatymo ar pakeitimų.
Įstatymų projektų išvadų rengimas nėra formalus procesas – siekiant pateikti kokybiškas išvadas reikalinga išsami klausimo analizė, būtina įvertinti turimus duomenis, reikia pasiūlyti sprendimus, o išvados privalo būti suderintos tarp institucijų, kai kurie projektai taip pat derinami su socialiniais partneriais. Tačiau Vyriausybės išvadoms Seime svarstomiems projektams pateikti yra sutrumpinti terminai, todėl akivaizdu, kai projektai yra rimti ir kompleksiniai, šio Seimo statute numatyto laiko nepakanka“, – atsakyme Delfi dėstė Vyriausybės atstovai.
Jie teigė, kad „paskubomis, neįvertinus visų aplinkybių ir galimų pasekmių rengiami teisės aktų projektai dažnai netrukus vėl turi būti peržiūrimi, taisomi, teikiami pakartotinai“.
„Vadinasi tik dar labiau apkrauna Vyriausybės ir Seimo darbą, – apibendrino atstovai. – Tad, jei Seime būtų peržiūrimas statutas, Vyriausybė siūlytų pratęsti terminą, per kurį ji turi pateikti Seimui išvadas dėl tesės aktų projektų.“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis Delfi sakė įžvelgiantis dvi galimas priežastis, kodėl politikai siūlo kai kuriuos projektus leisti svarstyti be ministrų kabineto išvadų. Pirmiausia, pasak jo, taip siekiama padėti Vyriausybei.
„Akivaizdu, kad šiuo atveju tam yra kažkokios priežastys. Jeigu kalbama apie vėlavimą, tai jo priežastis gali būti Vyriausybės pernelyg didelis apkrovimas šiame kriziniame laikotarpyje. Nes yra keletas rimtų įtampų: pandemija, ekonominiai ir socialiniai santykiai, karo problema.
Visos šitos problemos supuola vienam subjektui – Vyriausybei. Ir, natūralu, kad tokiu būdu Seimo valdantieji tokiu būdu bando savotiškai pagelbėti Vyriausybei. Nes sprendimus reikia priiminėti greičiau. Natūralu, kad dėl to Vyriausybė ir nespėja“, – svarstė politologas.
Bielinis: galbūt Vyriausybėje trūksta specialistų
Šiame pasiūlyme jis teigė neįžvelgiantis kokios nors priešpriešos tarp Seimo ir Vyriausybės.
„Nematau, nes kaip gali būti priešprieša su ta Vyriausybe, kurią valdantieji iš esmės ir delegavo?“ – klausė L. Bielinis.
Dar viena galima jo įvardyta priežastis – kvalifikuotų specialistų trūkumas.
„Dabartinis [Vyriausybės išvadų] vėlavimas gali būti iššauktas dabartinės situacijos dėl pernelyg didelio apkrovimo. Bet dar gali būti ir kita – daug banalesnė priežastis. Kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų greitai ir efektyviai padaryti tas išvadas, trūkumas. Galbūt Vyriausybei reikalinga sustiprinti tam tikrus padalinius. Bet visai gali būti ir taip“, – svarstė VDU politologas.
Dabar, pagal Seimo statutą, išvadas dėl įstatymų projektų Vyriausybė turi pateikti per 4 savaites nuo Seimo valdybos paprašymo. Ką daryti, jei su terminu Vyriausybė nespėja, statute nenurodyta.
