Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis rugpjūčio 30–31 dienomis dalyvavo neformaliose derybose Prahoje, kuriose aptartas vizų neišdavimo rusams klausimas.
„Nors sprendimai, kurie buvo paskelbti skamba ganėtinai techniškai, turbūt ne iki galo aiškiai, bet yra svarbūs mums ir mūsų regionui. Po ilgos ir konstruktyvios diskusijos vakar pavyko užtvirtinti visų 27 valstybių paramą ir aiškų supratimą, kad penkios valstybės, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija, yra ypatingoje padėtyje, jeigu mes kalbame iš Rusijos į Europos Sąjungą per mūsų teritorijas, ar į mūsų teritorijas, vykstančius Rusijos piliečius su turizmo tikslais gautomis vizomis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Lietuvos sieną nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos piliečiai, turintys Šengeno vizas, kirto daugiau kaip 130 tūkst. kartų, tikino G. Landsbergis.
„Rusijos piliečių kirtimų buvo daugiau nei 130 tūkst. Piliečių galėjo būti ir šiek tiek mažiau, jei pilietis kirto daugiau negu vieną kartą“, – patikslino jis.
Moralinė problema
Politikas pabrėžė, kad šiuo metu galiojančių Šengeno vizų, kurias turi Rusijos piliečiai, yra 12 mln.
„Beveik 10 proc. Rusijos piliečių apskritai turi teisę daug kartų, ilgą laiką dar vis atvykti į Europos Sąjungą. Pripažįstama, kad tai yra nacionalinio saugumo iššūkis“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jo nuomone, tai – ir moralinė problema turint omenyje, kiek žmonių iš karo nusiaubtos Ukrainos buvo priversti trauktis į Europos Sąjungą, ieškoti prieglobsčio, slėptis.
„Netgi kai kuriais atvejais aptarnauti tuos pačius pramogų ieškančius Rusijos piliečius“, – pažymėjo ministras.
ES užsienio reikalų ministrai, pasak jo, sutarė, kad vizos Rusijos piliečiams pirmiausia bus išduodamos pažeidžiamoms grupėms. Tą esą jau daro ir Lietuva – vizas išduoda tik humanitariniais tikslais, kai Rusijos piliečiai persekiojami.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė stabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.
„Sutarta, kad bus stabdomas palengvinto vizų išdavimo mechanizmo susitarimas su Rusija, kuris ne tik pailgins vizų išdavimo laiką, pabrangins pačią vizą, bet ir leis stipriai, ir atsakingai valstybėms, kurios toliau išdavinės vizas, tikrinti asmenis, kurie tos vizos prašo. Mano nuomone, tai savaime pristabdys, ar tikrai sumažins, gaunančių Šengeno vizas kitų valstybių ambasadose skaičių“, – dėstė G. Landsbergis.
Atskirus sprendimus priims penkios valstybės
Vizų rusams išdavimo laikas, pasak jo, pailgės nuo 5 iki 10 dienų (minimalus terminas), o kaina išaugs nuo 35 iki 80 eurų.
Sprendimus, anot ministro, ruošiamasi priimti ir nacionaliniu lygiu. Tai esą aktualu Lietuvai, Latvijai, Estijai, Suomijai ir Lenkijai, kurios ribojasi su Rusija.
„Europos Taryba, pripažindama, kad egzistuoja problema, sutinka, kad penkios valstybės turi teisę priimti nacionalinį sprendimą, įvertindamos nacionalinio saugumo rizikas įleidžiant žmones į mūsų šalis <...>. Šengeno kodeksas numato valstybei teisę apsispręsti, ar žmogus turi teisę patekti į šalies teritoriją, į Europos Sąjungą. Viza savaime nereiškia leidimo, leidimas yra priimamas pasienio apsaugos darbuotojų atvažiavimo metu. Toks sprendimas Europos Tarybos sprendimu yra tinkamas, kad valstybės nuspręstų, ar tokių žmonių ir tokio skaičiaus žmonių atvykimas atitinka jų nacionalinio saugumo interesus“, – komentavo Lietuvos ministras.'
Svarbu, anot jo, kad penkios minėtos šalys rastų vieningus sprendimus dėl to, kaip reikėtų riboti rusų turistų srautus.
„Jeigu valstybė A priima labai griežtus apribojimus ir labai stipriai tikrina žmones, o šalia esanti valstybė B priima švelnesnius sprendimus, tas žmogus, kuris yra neįleistas vienoje valstybėje tuoj pat gali įvažiuoti per kitą valstybę ir grįžti net į tą pačią, kuri jo neįleido anksčiau. Dėl to sprendimai turi būti harmonizuoti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis reiškė viltį, kad atitinkami sprendimai bus priimti artimiausiu metu, pirmieji susitikimai šiuo klausimu Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos atstovų vyks ateinančią savaitę.
Kremlius ruošia atsaką
Rusams, norintiems patekti į Europą, G. Landsbergio įsitikinimu, galėtų būti užduodami tam tikri klausimai, gali būti pateikiami išankstiniai įspėjimai apie tai, kokie keleiviai, pavyzdžiui, vykstantys humanitariniais tikslais, diplomatai, praleidžiami.
„Tiesiog pasidalinu savo svarstymais, gali būti, kad galutiniame sutarime nebus šių priemonių, kurios paminėtos“, – pridūrė ministras.
Į Europos planus stabdyti palengvinto vizų išdavimo rusams mechanizmą sureagavo Kremlius – pasmerkė tokius ES planus ir ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones.
Kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės ragino apskritai nebeišduoti Šengeno vizų rusų turistams. Jos vieningą sprendimą dėl rusų turistų srautų ribojimo ketina priimti regioniniu mastu, tiesa, išimtys būtų taikomos disidentams ir kitais humanitariniais atvejais.
