Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 12–28 dienomis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie Lietuvos gyventojų pasitikėjimą asmenybėmis bei labiau ir mažiau mėgiamus politikus.
Apklausos metu respondentai galėjo išreikšti savo nuomonę dėl to, kokiomis asmenybėmis pasitiki. Atsakymus jie pateikė patys, spontaniškai.
Didžiausią pasitikėjimą pelnė prezidentas Gitanas Nausėda – 18,1 proc.
Kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus taip pat rikiuojasi lentelės aukštumoje, nors pasitikėjimas jais dvigubai mažesnis nei G. Nausėda: pasitikėjimą D. Grybauskaite išreiškė 9,2 proc. apklaustųjų, V. Adamkumi – 9 proc.
S. Skverneliu pasitiki 7,4 proc. apklaustųjų, I. Šimonyte – 6,9 proc., Socialdemokratų partijos pirmininke, europarlamentare Vilija Blinkevičiūte – 6,7 proc., Seimo nariu, „Laisvės ir teisingumo“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu – 4,4 proc.
Krašto apsaugos ministru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovu Seime Arvydu Anušausku pasitiki 3,6 proc. respondentų, Liberalų sąjūdžio lydere, Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen – 2,7 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu – 2,3 proc., laidų vedėju, visuomenininku Andriumi Tapinu – 2,2 proc.
27 proc. respondentų išvis nepateikė atsakymo arba nurodė, kad jo nežino, 13 proc. pasirinko atsakymą „kiti“.
Armonaitę nepalankiau vertina senjorai, Landsbergį visi mato panašiai
Apklausos metu jos dalyviai taip pat galėjo įvardyti, kuriuos politikus vertina palankiai, kuriuos – nepalankiai.
Paaiškėjo, kad Laisvės partijos lyderę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę neigiamai vertina 77 proc. respondentų, teigiamai – 14 proc.
9 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad apie šią politikę nuomonės neturi.
Didžiausia dalis neturinčiųjų nuomonės apie šią politikę yra tarp jaunimo iki 29 metų – 22 proc. Bet šioje grupėje taip pat daugiausiai žmonių, vertinančių A. Armonaitę palankiai – 26 proc.
Ministrę taip pat kiek geriau vertina didesnes pajamas – daugiau kaip 1601 eurą per mėnesį – gaunantys žmonės, didmiesčių gyventojai, prasčiau vertina senjorai ir tie, kurie uždirba mažiau.
TS-LKD lyderį, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį nepalankiai įvertino 74 proc. respondentų, palankiai – 19 proc., o 7 proc. teigė, jog neturi nuomonės apie šį politiką.
G. Landsbergis įvairiose visuomenės grupėse vertinamas panašiai. Tiesa, kaip ir kolegės Vyriausybėje atveju, nemaža dalis jaunimo iki 29 metų – 17 proc. – neturi nuomonės apie šį politiką, geriausią palankumo rodiklį ministras turi tarp didmiesčių gyventojų.
Šimašiaus ir Šimonytės labiau nemėgsta gyventojai iš kaimo
Kitą Laisvės partijos atstovą, Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių nepalankiai įvertino 68 proc. apklaustųjų, palankiai – 19 proc., o 13 proc. teigė apie jį neturintys nuomonės.
Prasčiau jį vertina senjorai, kaimų gyventojai, uždirbantys mažiau, geriau vertina didmiesčių gyventojai ir tie, kurie gauna didesnes pajamas.
21 proc. jaunuolių iki 29 metų apie R. Šimašių nuomonės neturi.
TS-LKD atstovę Seime, premjerę Ingridą Šimonytę nepalankiai įvertino 64 proc. respondentų, 29 proc. įvertino palankiai, o 7 proc. nurodė, kad apie ją neturi nuomonės.
I. Šimonytę kiek geriau vertina moterys nei vyrai, prastesnę nuomonę apie šią politikę turi kaimų gyventojai ir tie, kuriems 30–49 metai.
Karbauskį, Matijošaitį ir Skvernelį nepalankiau vertina jaunimas
R. Karbauskis taip pat vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai: palankiai jį vertina 31 proc. gyventojų, nepalankiai – 56 proc., nuomonės apie jį neturi 13 proc. respondentų.
Prasčiausią reitingą jis turi tarp jaunimo iki 29 metų ir miestų gyventojai, palankiau į jį žiūri kaimų gyventojai, senjorai ir tie, kurie gauna nedideles pajamas – iki 850 eurų per mėnesį.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugiausiai neaiškumų gyventojai turi visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ valdybos pirmininko, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio atžvilgiu – 16 proc. respondentų nurodė, kad apie šį politiką neturi nuomonės. 49 proc. V. Matijošaitį įvertino palankiai, 35 proc. – nepalankiai.
V.Matijošaitis geriau vertinamas tarp gyventojų, kuriems daugiau kaip 30 metų, taip pat tų, kurie gauna didesnes pajamas, didmiesčių gyventojų.
Merą prasčiau vertina jaunimas iki 29 metų, nemaža dalis jų apie šį politiką nuomonės neturi.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį apklausos metu neigiamai įvertino 47 proc. respondentų, teigiamai – 41 proc.
12 proc. gyventojų nurodė, kad neturi apie šį politiką nuomonės.
Kiek geriau apie S. Skvernelį atsiliepė didmiesčių nei mažesnių vietovių gyventojai, taip pat – mažesnes bei vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Prasčiausią reitingą S. Skvernelis turi tarp jaunimo – gerai jį vertina tik 24 proc. gyventojų iki 29 metų, 26 proc. – apie šį politiką nuomonės neturi.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili: reikėtų reaguoti
KU politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili, vertindama apklausos rezultatus, pažymėjo, kad gyventojai iš esmės į visus politikus, išskyrus nebent šalies vadovą, žiūri vienodai neigiamai.
„Tai yra gana įprastas vaizdas: realiai mes negalime išskirti, kad kažkas iš tų kolektyvinių institucijų – parlamento ir Vyriausybės – būtų labiau mylimi, o kiti labiau nemylimi, nes beveik visi politikai, išskyrus prezidentą, yra vertinami labiau nepalankiai. Sakyti, kad visuomenė nemėgsta Vyriausybės ar tik jai visą kaltę suverčia, tikrai negalime. Visi vienodai negerai vertinami“, – Delfi komentavo ekspertė.
Tai, kaip akcentavo ji, nėra gerai.
„Visuomenės nepasitikėjimas visais politikais iš svarbiausių institucijų reiškia, kad mes galime atsidurti politinėje krizėje. Tai prie visų esančių krizių dar gali prisidėti ši ir tai nėra geras dalykas“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Nors ir nedidelė, bet gana aktyviai besireiškianti visuomenės dalis norėtų naujų Seimo rinkimų, tai, pasak KU politologės, situacijos nepagerintų.
„O kas būtų renkami? Mes nematome tų politikų, kad ir opozicijos tarpe, kurie sulauktų didesnio visuomenės palankumo. Tada būtų tikimybė, kad išrinktume dar margesnį parlamentą, kuriam susikalbėti ir suformuoti Vyriausybę būtų dar sunkiau“, – paaiškino pašnekovė.
„Visuomenės nuotaikos yra labai blogos ir į tai visgi reikėtų reaguoti“, – tęsė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Teigia, kad jaunimas nesidomi politika
Į akis, pasak jos, krenta ir tai, kad didžiausia dalis negalinčiųjų atsakyti į klausimus, kurie buvo užduodami, yra jauni žmonės.
„Kiek mes atliekame tyrimus, tai yra faktas: jaunimas nesidomi politika. Antra, tas nesidomėjimas nekyla iš to, kad pasitiki ir kartą pabalsavę ramiai sėdi keturis metus, ir laukia kitų rinkimų. Ne, taip nėra. Labai didelėje jaunimo dalyje vyrauja labai negatyvus nusiteikimas politikos apskritai atžvilgiu“, – konstatavo politologė.
Didžiausią įtaką tam daro šeima, iš kurios ir persiduoda toks nusiteikimas, vertino pašnekovė.
„Jei jų tėvai iš inercijos ateina į rinkimus, tai jie, didelė tikimybė, jau neateis į rinkimus, nes jie nesidomi, nežino, neturi nuomonės, nežino, kaip veikia politika, kodėl ja reikia domėtis. Daugybę metų nekreipėme į tai dėmesio ir šiandien jau skiname vaisius“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Jos teigimu, natūralu, kad aukščiausius nepasitikėjimo rodiklius turi valdančiųjų atstovai, nes jie tiesiog yra ir labiau matomi, ir suprantami kaip atsakingi už įvairius gyvenimo aspektus.
„Visos problemos ir kaltė dėl kylančių problemų yra suverčiama būtent jiems, bet pasakius a, reikia pasakyti ir b: tokiam nepalankiam vertinimui turi įtakos ir asmeninės savybės. Tam tikri dabartinės Vyriausybės asmenys ir anksčiau neturėjo labai didelio palankumo“, – pabrėžė ekspertė.
Kalbėdama apie bendrąjį sąrašą, į kurį respondentai galėjo patys įrašyti politikus, kuriais labiausiai pasitiki, G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį į premjerės vertinimą.
„Kadangi žmonės patys turėjo įvardinti, yra įdomus momentas: matome, kad premjerė surinko gana didelį procentą respondentų, nepaisant to, jog, jei apie ją klausiama nuomonės konkrečiai kitų politikų kontekste, matome, kad ji surenka daug nepalankių vertinimų.
Visgi, jei vertiname spontaniškus ar tiesiog palankius vertinimus, tai ji turi stabilią visuomenės arba rinkėjų dalį, kuri ja pasitiki. Galbūt tai konservatorių rinkėjai, bet skaičius yra gana stabilus, kuris tokiu išlieka net esant pačiomis sudėtingiausiomis situacijomis“, – konstatavo politologė.
Spurga: įdomus Žemaitaičio reitingas
MRU docentas, politologas S. Spurga, vertindamas asmenybių, kuriais pasitikima, sąrašą, pažymėjo, kad jo viršuje – viešumoje daug besireiškiantys, su valstybės institucijomis sietini politikai.
„Akivaizdu, kad šie sąrašas koreliuoja su žinomumu, viešojoje erdvėje skambėjusiomis politikų pavardėmis. Be to, matome, kad žmonės geriausiai ir prisimena, ir vertina dabartinį prezidentą, buvusius prezidentus. Tai sietina ne tik su asmenybe, bet ir su pagarba šiai institucijai <...>.
Toliau, žinoma, – premjerai – dabartinė ir buvęs premjeras. Pavardės irgi žinomos. Be abejo, kai reikia taip spontaniškai sugalvoti, jos ateina žmonėms į galvą“, – kalbėjo politologas.
Bet visas įdomumas, pasak jo, prasideda žvelgiant toliau – esą kiek netikėta, kad gana aukštai sąraše rikiuojasi eiliniai parlamentarai ar vienas iš daugelio ministrų.
„Politikai aktyvūs, bet jie pagal formalius parametrus lyginami su daugeliu kitų politikų. Bet štai žmonės kažkaip juos prisimena ir vertina“, – pridūrė S. Spurga.
Seniai, pasak jo, pastebėta, kad V. Blinkevičiūtė visuomenėje populiari, tai esą atsispindi ir sąraše.
R. Žemaitaičio populiarumas – fenomenalus.
„Labai įdomus R. Žemaitaičio reitingas, nes tarsi jo partija nėra labai galinga, neperėjo parlamento barjero. Ta partija nėra žinoma kaip turinti kažkokį turinį ar išsiskiriančią programą“, – komentavo MRU docentas.
Karo Ukrainoje metu dėmesio centre atsidūrė A. Anušauskas ir taip jis esą pelnė žmonių pasitikėjimą.
„Mums už sienos kilusio karo metu jis sugebėjo vesti tinkamą situaciją, atsidūrė dėmesio centre kaip atitinkamos srities ministras, jis tuo kuo puikiausiai pasinaudojo. Žmonės įsidėmėjo jo pasisakymus“, – dėstė S. Spurga.
Dėl Skvernelio – netikėtumas
Tiesa, sunku, anot jo, įvertinti, kiek pasitikėjimas V. Čmilyte-Nielsen liudija jos kaip politikės potencialą.
Kalbėdamas apie tai, kuriuos politikus žmonės įvertino palankiai, o kuriuos ne, S. Spurga teigė, kad čia netikėčiausias S. Skvernelio vertinimas.
„Tokio išsidėstymo neįmanoma nuspėti. Tai – politikas, kurį kur kas labiau vertina moterys <...>. Taip pat jį labiau vertina mažesnes pajamas gaunantys žmonės ir – netikėtumas – labiau vertina didmiesčių gyventojai“, – kalbėjo S. Spurga.
Tai, kaip vertinami kiti politikai, pasak jo, buvo galima nuspėti.
„Daugelis tų skaičių atitinka iš anksto susidarytą nuomonę ar tam tikrą įvaizdį. Aš taip ir manyčiau, nežiūrėdamas į tyrimus, kad A. Armonaitė turėtų turėti didesnį palaikymą tarp jaunų žmonių ir tarp turtingesnių žmonių. Tai atspindi ir tyrimo rezultatai.
Pavyzdžiui, beveik visos išskirtos grupės G. Landsbergį vertina panašiai. Galbūt tik didmiesčių gyventojai labiau jį vertina.
Panaši padėtis, nors skaičiai didesni, ir su I. Šimonyte. Tik didmiesčių gyventojai ją vertina geriau, negu, pavyzdžiui, kaimų gyventojai“, – dėstė politologas.
Nemaža dalis jaunuolių iki 29 metų, išreikšdami nuomonę apie politikus, nurodė, kad tos nuomonės neturi.
„Jaunimas mažai domisi politika“, – teigė S. Spurga. Bet situacija, pasak jo, gali keistis, kai su atsakomybe ateis ir domėjimasis politika.
„Vyresni žmonės galbūt labiau supranta, kad nuo politikų visgi priklauso sprendimai, pajunta tuos sprendimus ir gal tada labiau domisi“, – svarstė pašnekovas.
Spurga: žmonės nori kitų politikų
Ar, žvelgiant į tyrimo rezultatus, galima pasakyti, kad dabartiniai valdantieji – TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai – išsikasė sau duobę ir gali nepuoselėti vilčių, kad bus perrinkti?
S. Spurgos matymu, tai prognozuoti jau galima.
„Jau galima apie tai kalbėti. Tuo labiau kai ir ekonominė situacija nieko gero nežada, ir netgi ne dėl pačių politikų veiksmų. Yra priekaištų, yra komunikacijos bėdų dabartinėje Vyriausybėje. Labai aiškiai žmonės pasisako, kad jie norėtų matyti kitus politikus <...>.
Aš seniai seku politinį gyvenimą, ne vieną kartą, perėjus pusiaukelę, esu matęs, kai Vyriausybė yra tokioje padėty. Nežinau, kas turi įvykti, kad rinkimų balsavimo rezultatai būtų ypatingai palankūs ir ši valdžia vėl galėtų formuoti Vyriausybę.
Nors, kaip ir egzaminas, kaip ir kiekviena ateitis, kol neįvyko, viskas yra įmanoma“, – pridūrė S. Spurga.
Šioje politinės partijos užsakytoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje dalyvavo 1021 asmuo – 18 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti išlaikant proporcijas pagal lytį, amžių ir gyvenamą vietą. Apklausa atlikta interviu būdu, kalbinant respondentus jų namuose. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. punktų.
