Anwaras su šeima bėgo nuo karo Sirijoje ir tikėjosi Europą pasiekti per Baltarusiją, tačiau jis ne tik įstrigo miškuose, bet ir liko atskirtas nuo savo vaikų ir žmonos.
„Aš ir mano šeima – lyg futbolo kamuoliai, spardomi tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Naktį Baltarusijos pareigūnai įmeta mus į Lietuvą, o dieną Lietuvos pasieniečiai mus išmeta atgal“, – parašęs laišką į Delfi situaciją apibūdino jis.
Vyras į žiniasklaidą su pagalbos prašymu kreipėsi dar rugpjūčio pabaigoje ir pasakojo, kad daugiau nei 20 dienų yra įstrigęs miškuose.
Čia esantys žmonės, supratę, į kokią beviltišką situaciją pateko, negali paprastai apsisukti ir grįžti – to neleidžia padaryti Baltarusijos pareigūnai, kurie jau daugiau nei metus naudojasi migrantais siekdami suskaldyti Europos vienybę.
Kaip pasakojo Anwaras, praėjusią savaitę jam su šeima pavyko patekti į Lietuvą. Kadangi jo žmona ir vaikai negalavo, nes esą buvo priversti gerti vandenį iš pelkių, jis karštligiškai ieškojo medikų pagalbos.
„Mano žmonai ir dviem vaikams buvo labai blogai, jie buvo baisiai pavargę, sergantys, 14 valandų negėrė vandens, todėl, kai radome automobilį, paprašiau juos kuo greičiau vežti į artimiausią ligoninę“, – tvirtino Anwaras.
Jis rašė, esą jo žmonai ir trims vaikams buvo suteikta medicininė pagalba, o po to jie uždaryti į Lavoriškių pasienio punktą. Tuo metu jis pats su dviem atžalomis buvo išmestas atgal į Baltarusiją.
„Prašau, padėkite man vėl su jais susitikti“, – rašė jis. Šis jo noras, bent kol kas, neišsipildė, tačiau jo šeima rado pagalbą. Gavę EŽTT apsaugą bent kol kas jie turėtų likti Lietuvoje. Su jais, besiglaudžiančiais miške šalia Lazdinių ežero, susitiko ir Delfi.
Sulaikė pasieniečiai
Pasiteiravus apie šią šeimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patvirtino, kad moteris, du nepilnamečiai ir dar du jaunuoliai buvo sulaikyti praėjusią savaitę, tačiau jis išdėstė visiškai kitokias aplinkybes nei Anwaras.
G. Mišutis akcentavo negalintis pasakoti daug detalių dėl tebevykstančio pareigūnų tyrimo.
„Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto asmenų gabenimo. Buvo sulaikymas Ignalinos rajone. Vienas Ukrainos pilietis gabeno neteisėtus migrantus, tarp kurių moteris, du nepilnamečiai ir dar vienas Sirijos pilietis. Kartu buvo dar vienas asmuo be dokumentų, prisistatė Irako piliečiu.
Tie žmonės yra liudytojai ikiteisminiame tyrime, bet jų statusas – neįleisti į Lietuvą. Jiems suteikta pagalba. Kažkokių problemų jiems nebuvo, ar dėl drabužių, ar dėl maisto, ar dėl pavojaus gyvybei, viskas buvo gerai. Šita moteris ir nepilnamečiai apgyvendinti viename iš VSAT padalinių. Kas su jais bus, negaliu pasakyti, bet paprastai tokie asmenys neįleidžiami į Lietuvą, nes nėra jokių pagrindų, kodėl jie turėtų būti įleisti“, – situaciją komentavo G. Mišutis.
Į Lietuvą patekę migrantai čia pamaitinami, apklausiami pareigūnų, jiems suteikiama pagalba, o tuomet jie nuvežami prie sienos su Baltarusija ir paleidžiami atgal į šios šalies miškus. G. Mišutis sakė, kad visa ši procedūra gali užtrukti parą ar gal net šiek tiek ilgiau, bet visada stengiamasi apsisukti kuo skubiau.
„Stengiamasi kuo greičiau neįleidimą atlikti, nes kiekvieno tokio asmens buvimas Lietuvoje yra milžiniškas krūvis pasieniečiams. Jais reikia rūpintis, juos maitinti. Tai sukuria labai daug problemų, šalia tų, kurios dabar yra iškilusios dėl didelių nelegalių migrantų srautų“, – sakė VSAT atstovas.
Gavo apsaugą
Po šio pokalbio su VSAT atstovu pasieniečiai šeimą išstūmė atgal į Baltarusiją. Patys sirai pasakojo, kad vėlų pirmadienio vakarą, jau sutemus, jiems buvo liepta eiti gilyn į kaimyninės šalies miškus.
Ten jie ilgai neužsibuvo ir jau po kelių dienų vėl buvo Lietuvoje. Šįkart jie turėjo su savimi svarbų dokumentą – kol kas Lietuva įpareigota juos priglausti.
Šeima susisiekė su migrantams padedančiais „Sienos“ savanoriai bei advokate, kuri kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
EŽTT sprendimas, draudžiantis juos išstumti atgal į Baltarusiją bent iki spalio, priimtas ketvirtadienio popietę. Būtent tada Delfi taip pat turėjo galimybę susitikti su šiais žmonėmis Ignalinos rajone. Jie miško tankmėje laukė atvykstančių Adutiškio pasieniečių.
Susikalbėti su jais sudėtinga, nė vienas iš sirų nekalbėjo angliškai. Tik kartu su šeima buvęs jaunas irakietis bandė laužyta anglų kalba papasakoti, ką išgyveno miškuose. Jis minėjo, kad patyrė žiaurų Baltarusijos pareigūnų elgesį ir yra mėtomas abiejų šalių pasieniečių.
Vyras taip pat jaudinosi, jo laukia kelionė atgal į Baltarusiją nes jo atžvilgiu EŽTT sprendimo nebuvo. Irakietis prašė jam padėti ir sakė nenorintis vėl gyventi miškuose. Jis taip pat nuolat su kažkuo telefonu bendravo arabiškai.
Atvykėliai, nors akivaizdžiai pavargę, bandė išlaikyti gerą nuotaiką, šypsojosi ir rodė pergalės gestus. Tuo metu aplink visą laiką lakstė žaismingai nusiteikęs basas berniukas, demonstruodamas savo pliušinį žaislą, laužydamas šakas, surinkęs ir visiems išdalinęs po klevo lapą.
Šių eilučių autorius išmokė mažąjį atvykėlį naudotis fotoaparatu, kas vaikui suteikė daug džiaugsmo, jis puolė fotografuoti savo artimuosius ir liepė jiems pozuoti.
Netrukus vietoje pasirodė KASP kario lydimas pasienietis.
„Pasus“, – angliškai liepė jis. Visi jam padavė savo asmens dokumentus, tik irakietis paaiškino, kad jų neturi, nes juos suplėšė Baltarusijos pareigūnai.
Pasieniečiams daugžodžiauti nereikėjo, atvykėliams tai jau ne pirmas susidūrimas su pareigūnais, todėl tvarką jie puikiai žino: neliepiami ėmė pakuotis daiktus, o pareigūnas kantriai laukė, kol jie viską susirinks.
Išėjus ant keliuko čia užsieniečių laukė du VSAT automobiliai, jie susikrovė į bagažines savo mantą, susėdo į vidų ir buvo išvežti link Adutiškio užkardos.
Kas jiems nutiks, pasieniečiai negalėjo atsakyti, tačiau greičiausiai šeima liks Lietuvoje, į EŽTT įpareigojimus žiūrima rimtai, nors yra pasitaikę ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, balandį išstumti kubiečiai, nors jie ir turėjo EŽTT apsaugą. Kilus skandalui paaiškėjo, kad taip nutiko dėl laiku nepersiųstų teismo dokumentų.
Sąlygos – nežmoniškos
Anwaras savo laiškuose papasakojo daugiau apie tai, kaip gyvena miškuose įstrigę migrantai. Jis dėstė, kad sužinojęs, jog jo šeima sulaikyta, sako bandęs pasiduoti Lietuvos pasieniečiams ir paprašyti, kad galėtų pamatyti žmoną ir vaikus, tačiau neliko išgirstas.
„Pasieniečiai nesutiko su mūsų prašymu ir išmetė mus atgal į Baltarusiją“, – minėjo jis.
Vyras sako, kad šiandien jam pavyko grįžti į Minską, o ką darys toliau – nežino. Dabar jam svarbiausia surasti savo artimuosius.
Jis pasakoja, kad Baltarusijos miškuose įstrigę daugybė žmonių, kurie dienas leidžia siaubingomis sąlygomis.
„Mačiau, kaip žmonės geria savo pačių šlapimą ar vandenį iš pelkių. Mačiau, kaip žmonės valgo lapus, kaip tėvai su vaikais miega miškuose tarp vabalų ir graužikų, šaltyje ir lietuje. Pats ten su šeima praleidau 16 dienų iš eilės. Gyvenome miškuose tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Kiekvieną dieną mus sulaikydavo ir per sieną išmesdavo į kitą valstybę. Niekas mūsų nesiklauso, niekas nereaguoja į mūsų prašymus. Baltarusiai duoda tik duonos ir išmeta į Lietuvą, ten mums duoda pasibaigusio galiojimo maisto paketus ir išstumia atgal į Baltarusiją. Mes sušlapę, purvini, suplyšusiais rūbais“, – sako jis.
Jis pridūrė, kad daug žmonių neturi galimybės nusiprausti, dėl to jie kenčia dėl odos ligų bei kitų susirgimų. Tačiau gauti medicinos pagalbą žmonėms esą neįmanoma.
Anwaras sako nustebęs, kad Lietuva, esanti Europos Sąjungoje, jų atžvilgiu elgiasi taip žiauriai, negerbia žmogaus ar prieglobsčio prašytojų teisių.
„Mes pabėgome nuo garantuotos mirties Sirijoje. Negi dabar mums leis mirti miškuose? Kur dingo civilizuotas pasaulis? Kur yra žmogaus teisės?“ – klausė jis.
Skundai neturi pagrindo
Tačiau G. Mišutis Delfi teigė, kad tokie skundai neturi pagrindo – migrantams, prieš išsiunčiant juos atgal į Baltarusiją, suteikiama tiek medicininė, tiek visa kita humanitarinė pagalba.
Reaguodamas į pareiškimą, esą migrantams duodamas pasibaigusio galiojimo maistas, VSAT atstovas sakė, kad tai – mažai tikėtina. Jis taip pat garantavo, kad konservai, kurių nuotraukas siuntė Anwaras, tikrai nebuvo išduoti jo šeimai.
„Negalima atmesti, kad kažkur įsivėlė kokia klaida. Bet šiaip principas toks, kad maisto produktai peržiūrimi, galiojimo laikui pasibaigus jie išimami. Patys migrantai labai preciziškai žiūri į terminus, net jei mineralinio vandens buteliuko galiojimas pasibaigęs, jie reikalauja, kad būtų duodamas kitas. Jei taip būtų, produktai tikrai būtų pakeisti. Bet ir iš nevyriausybinių, labdaros organizacijų formuojami paketai, maža kas,100 proc. teigti negalima, bet net jei kokia tokia dėžutė įsiveltų, ji būtų pakeista“, – patikino jis.
G. Mišutis tvirtino, kad dauguma į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų – jauni, tvirti, sveiki vyrai, ieškantys geresnių ekonominių sąlygų. Atvejų, kad kas iš tokių atvykėlių būtų įleisti dėl humanitarinių priežasčių – nebuvo.
„Įleidžiami yra Baltarusijos piliečiai, taip pat ir Rusijos piliečiai, tai dėl savo veiklos, dėl savo pažiūrų tose šalyse nuo režimo bėgantys. Nebuvo atvejų, kai būtų priežasčių į Lietuvą įleisti žmones iš kitų šalių. Jei reikia, jiems visada suteikiama pagalba, iškviečiame ir greitąja, bet visada išaiškėja, kad nėra pavojaus gyvybei ar sveikatai, todėl jie neįleidžiami“, – tvirtino pašnekovas.
Pluša žmonių kontrabandininkai
Pasak VSAT atstovo, pastaruoju metu pasieniečiai smarkiai apsikrovę darbu, per keletą dienų praėjusią savaitę fiksuota pusė tūkstančio bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą.
„Bandymų brautis kasdien yra daugybė, kasdien baltarusiai vaikšto su žirklėmis prie sienos, pribėga prie jos, kerpa, stumdo migrantus“, – minėjo jis.
Aktyvios šiuo metu ir slaptos „Telegram“ grupės, kuriose migrantai dalinasi vaizdais iš savo kelionių, gyvenimo miškuose. Kai kurie deda nuotraukas, kuriose su šypsenomis jau sėdi automobiliuose ir neva važiuoja link išsvajotosios Vakarų Europos. Tiesa, tokius vaizdus reiktų vertinti kritiškai, juos mėgsta platinti žmonių kontrabandininkai, taip reklamuodami savo paslaugas.
Kad kontrabandininkai veikia aktyviai, rodo ir statistika, šiemet per pusmetį dėl neteisėto žmonių gabenimo pradėti 47 ikiteisminiai tyrimai, pernai per visus metus tokių buvo 65.
„Dažniausiai pasitaikantis teismų sprendimas – baudžiamasis įsakymas ir piniginė bauda vežėjui, nes dažniausiai niekaip neįmanoma įrodyti, kad migrantai jau būna sumokėję vežėjui. Žiūrint į perspektyvą, šiemet bylų dėl gabenimo tikrai bus daugiau, o kuo jos baigsis – priklauso nuo prokuratūros ir teismų“, – Delfi informavo VSAT atstovas Rokas Pukinskas.
Svarbu paminėti, kad dažnai neteisėtai gabenami migrantai, kurie jau metus buvo sulaikyti užsieniečių registracijos centruose ir tik šią vasarą jiems duotas leidimas laisvai judėti po Lietuvą. Gavę laisvę jie masiškai patraukė į Vakarų Europą, dar metų pradžioje centruose jų buvo daugiau nei 3 tūkst. o dabar neliko nė 800.
Kiek tiksliai sulaikomų migrantų jau gyveno Lietuvoje, o kiek nepastebėti prasmuko į šalį tik dabar, sužinoti iš VSAT nepavyko, jų atstovai sakė, kad tokios statistikos nefiksuoja. Peržiūrėjus teismų sprendimus, dauguma jų susiję su jau Lietuvoje gyvenusiais migrantais, tačiau yra ir tų, kuriems pavyko visai neseniai patekti iš Baltarusijos.
Pavyzdžiui, Liepos 27 d. Marijampolės apylinkės teisme kaltu pripažintas ukrainietis, automobiliu „BMW 525“ neteisėtai gabenęs 6 irakiečius. Visi jie įkliuvo liepos 12-ąją, Liubavo kaime, esančiame vos 5 km atstumu nuo Lenkijos sienos.
Pats nuteistasis pasakojo, kad į šią situaciją įsipainiojo tuomet, kai susiviliojo darbo pasiūlymu pavežėjui, kurį rado „Telegram“ grupėje „Ukrainiečiai Lietuvoje“.
O kartu su juo įkliuvusi šeimą, vyras su žmona ir 4 vaikai, pasakojo į Gardiną lėktuvu iš Turkijos atskridę dar pernai spalį, tačiau nesugebėję kirsti sienos ir praleidę žiemą pabėgėlių stovykloje Baltarusijoje. Ten vyras surado žmogų, kuris pažadėjo suorganizuoti kelionę į Baltarusiją.
„Radome vedlį, jis mus nuvedė iki sienos su Lietuva, kai priėjome spygliuotą vielą, vedlys ją prakirpo ir parodė, kuria kryptimi eiti. Jis pasakė, kad ten mūsų lauks kiti du vedliai. Kai juos sutikome, ėjome dar parą, kol priėjome automobilį. Į jį sėdome, kaip supratau, tas žmogus turėjo mus išvežti į Vokietiją, tačiau po kokių 3 valandų mus sustabdė ir sulaikė pareigūnai“, – tyrimo metu liudijo sulaikyta irakietė.
Stebi naujas tendencijas
G. Mišutis, paklaustas, kiek migrantai patys organizuojasi keliones, sakė, kad tokių atvejų būna, tačiau esmė ta, kad jie to nedaro be Baltarusijos pareigūnų žinios.
„Kažkuri dalis gal ir savarankiškai eina, bet patekti į Baltarusijos pasienio ruožą, ten nepastebėtiems vaikščioti, ar atsisėdus 50 metrų nuo sienos, ką mes stebime, susikurti laužą, būtų neįmanoma, jei to netoleruotų jų pareigūnai. Tai jau metus tęsiasi ir tai ne tik toleravimas, bet ir koordinavimas nelegalių migrantų stūmimo, tai yra faktas“, – sakė jis.
Taip pat stebimos naujos tendencijos. Anksčiau migrantai plūsdavo per vieną sienos ruožą, todėl ten būdavo galima sutelkti didesnes pajėgas. Dabar taktika pasirinkta kita – migrantai vedami įvairiosiose vietose. Dažniausiai migrantų grupės susideda iš 8-15 žmonių.
„Bet būna grupės iki 30 užsieniečių. Jie patys papasakoja, kad jie atvežami, kad baltarusiai prakerpa sieną ir juos stumia. Tas grupes taip pat suformuoja baltarusiai, mes jų neįleidžiame, tada jie vėl suformuoja, vėl stumia. Būna, kad tai kartojasi ir trečią, ir ketvirtą kartą“, – apie realybė pasienyje pasakojo G. Mišutis.
Lietuva dabar yra pagrindinis Baltarusijos hibridinės atakos taikinys, neteisėtų migrantų tiek prie Latvijos, tiek prie Lenkijos sienos fiksuojama gerokai mažiau. G. Mišutis svarstė, kad tai gali būti susiję tiek su Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu, tiek ir su tuo, kad ką tik baigta statyti siena.
„Baltarusija nori mūsų valstybei pridaryti kuo daugiau problemų, parodyti, kad koncertina ir sienos apsauga yra įveikiama. Užtvindyti Lietuvą neteisėtais migrantais, – minėjo jis ir pridūrė. – Tos migrantų grupės yra baltarusių reguliuojamos, koordinuojamos ir stumiamos į Lietuvą. Kai jų neįleidžiame, jie atsiranda kitoje vietoje. Be to, tos grupės formuojamos sudedant labai skirtingų šalių piliečius.“
Pernai į Lietuvą daugiausiai keliavo irakiečiai, dabar geografija smarkiai pasikeitusi ir kur kas įvairesnė – pasitaiko indų, pakistaniečių, afganistaniečių, sirų, gyventojų iš Šri Lankos ir kitų egzotiškų kraštų. Kadangi tiesioginiai skrydžiai į Minską sustabdyti, migrantų kelias eina per Rusiją.
„Migrantai mums pasakoja, kad jie nori grįžti į Minską, jų baltarusiai neįleidžia, susodina ir vėl čia varo. Sako, kad naudojama fizinė jėga, kad daromas jiems spaudimas, su tikslu išstumti kuo daugiau neteisėtų migrantų į Lietuvą. Beje, tas tikslas sutampa ir su tų vadinamųjų savanorių, kurių vienas iš tikslų, kad migrantai čia pakliūtų“, – sakė G. Mišutis.
Siena – įveikiama
Nors pirmadienį paskelbta, kad sienos statybos Lietuvoje baigtos, ji tapo įveikiama kliūtimi, ypač didelė jos silpnybė ta, kad ją nėra sudėtinga prakirpti, ką daro Baltarusijos pareigūnai. Visgi, pasak G. Mišučio, tai nereiškia, kad pasirinktas ne pats geriausias tvoros variantas.
„Tai tik sienos gyvenimo pradžia. Kiekviena siena įveikiama, Lenkijos siena betoninė, bet ir ten lipama, naudojami rastai. Ta tvora bet kokiu atveju yra kliūtis, jos įsibėgėjus neperšoksi. Matome, kad nemaža dalis migrantų priėję prie tvoros atsitraukia, eiti nesiryžta. Ta tvora labai normali, ji labai stipriai padeda, ji ryškiai apriboja galimybes greičiau ir paprasčiau pereiti sieną, – sakė jis. – Koncertina ir tvora nėra kaip kinų siena, kad niekas pro ją nepraeis. Prakerpama ji, bet tai viena iš sienos apsaugos priemonių, iki metų galo bus įrengtos kameros, tai padės pasieniečiams sureaguoti.“
Pasiteiravus, kodėl toleruojama situacija, kai Baltarusijos pareigūnai gadina mūsų šalies turtą ir ar negalima jų atgrasyti, pavyzdžiui, šūviais, VSAT atstovas sakė, kad tai – „nesvarstytinas dalykas“.
„Kiekvienas sienos gadinimo atvejis yra fiksuojamas. Bet sugadinę jie pasitraukia į kaimyninę šalį, kuri nebendradarbiauja, kur nevyksta incidentų tyrimai, yra totalus nebendradarbiavimas“, – atsakė jis.
