Praėjusių metų spalio mėnesį, užčiuopusi gumbelį krūtyje viešintis nenorinti moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Anot istoriją papasakojusios onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vienijančios organizacijos, gydytojas liepė pasidaryti mamogramą, kuriai taloną moteris gavo tik sausio mėnesiui. Atsakymo vėl tada teko laukti.
„Tikrino po dviejų savaičių – rezultatai neįkelti, po 3–4 savaičių – rezultatai vis dar neįkelti. Bando ieškoti pacientė – pasirodo, kad tyrimo rezultatai yra, bet neįkelti – yra įtarimas, jog yra auglys, bet gerybinis, todėl reikia echoskopijos“, – LNK pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Taloną echoskopijos tyrimui moteris gavo balandžiui.
„Tada, balandžio mėnesį, echoskopuojanti gydytoja sako, o kur jūs buvote anksčiau? (…) Taigi, yra ketvirtosios stadijos onkologinė liga, ji buvo nustatyta gegužės mėnesį, kai žmogus nuo spalio mėnesio bando patekti pas gydytoją“, – pasakojo N. Čiakienė.
Jei šeimos gydytoją moterį būtų nusiuntusi į onkologijos institutą, liga būtų buvusi nustatyta ilgiausiai per pusantro mėnesio.
Tokių istorijų, kai medikai padaro klaidų – daugybė. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastaraisiais metais gauna vis daugiau pacientų skundų.
Štai 2019 ir 2020 metais gauta beveik 400 skundų dėl medikų darbo. 2021 metais šis skaičius jau siekė beveik 500, o vien šiemet per pirmą pusmetį sulaukta 290 skundų.
„Jeigu tokiais tempais bus, tai tikėtina, kad šiais metais bus dar 100 skundu daugiau nei praėjusiais“, – LNK sakė tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Pacientai daugiausiai skundžiasi dėl diagnostikos bei gydymo klaidų, laiku negauto gydymo, komplikacijų.
„Buvo COVID–19, tai tas ypatingai rišama su 2021 metų padidėjusiais skundų skaičiais, kada žmonės turėjo ūmią kovidinę ligą, bet buvo sudėtinga patekti ir gauti diagnostikos ir gydymo paslaugas“, – kalbėjo N. Ribokienė.
„Telefoninės diagnostikos klaidų daug yra padaryta, mes irgi tai girdime, kai žmogus apraminamas, nuraminamas – sakoma, kad čia nieko nėra. O tada paaiškėja, kad tai yra pažengusios stadijos onkologinė liga“, – sakė pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė N. Čiakienė.
Kai kurios medikų klaidos baigiasi tragiškai. Vienas akreditavimo tarnybos tirtas atvejis – kai urologas, atlikęs kompiuterinę tomografiją, nustatė, kad atsisliuoksniuoja pilvo aorta.
„Kažkodėl urologas vietoje skubių veiksmų pacientą nukreipė ambulatoriškai kreiptis konsultacijos į kraujagyslių chirurgą. Na, ir tas kreipimasis baigėsi tuo, kad pacientas mirė, nespėjus jam suteikti pagalbos“, – sakė N. Ribokienė.
Padaugėjo skundų ir dėl grožio paslaugų.
„Po veido patempimo operacijų atsiranda deformacijos, įdubos, po kitų manipuliacijų negali kvėpuoti per nosį, sučiaupti lūpų, nukrenta ir vokai“, – pasakojo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė.
Naujovė – medikus pradėjo skųsti patys gydytojai.
„Patys medikai mus informuoja apie tai, kad jų kolegos viršija nustatytas kompetencijas ir imasi procedūrų, operacijų tokių, kurios pagal jų profesinės kvalifikacijos normą nepriklauso tai daryti“, – sakė N. Ribokienė.
Sveikatos apsaugos ministerija skundų daugėjimą aiškina tuo, kad vis daugiau teisiškai raštingesni ir žino, kaip ginti savo pažeistas teises.
„Tai yra normalus procesas. Nes šie pranešimai liudija apie įstaigų problemas, pacientų ir gydytojų santykio problemas. Apie organizacijų ir sistemines problemas“, – LNK sakė SAM atstovė Odeta Vitkūnienė.
Pacientų organizacijos sistemines problemas įvardija konkrečiau.
„Labai seniai buvo tokia situacija. Sako, kad dabar atrodo, jog žmonės eina arba tik per pažįstamus, arba per mokamas paslaugas. Nes normalia eiga patekti pas norimą specialistą yra faktiškai neįmanoma“, – tikino N. Čiakienė.
„Sergantys lėtinėmis sunkiomis ligomis, vieni vengia eiti pas gydytojus, stengdamiesi apsisaugoti. Kiti – nepateko, arba teko ilgai laukti, todėl tos komplikacijos, uždelstos ligos niekur nedingo“, – LNK kalbėjo asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė.
Medikai sako, kad skundų skaičių galėjo padidinti galėjo ir per pandemiją išaugę šeimos gydytojų krūviai.
„Jeigu anksčiau būdavo maždaug iki 30 pacientų per pamainą priimama, tai dabar priimama ir apie 50. tas nesiliauja jau kelinti metai. Akivaizdu, kad padidėjus krūviui, darbo laikas, skiriamas komunikacijai su pacientu sumažėję labai stipriai“, – LNK teigė medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Vien nedarbingumo pažymėjimų išrašymas padidėjo 63 procentais.
„Nuo 2017–2018 metų iki COVID–19 laikotarpio, jau tada atlikti tyrimai rodė, kad 60 procentų medikų yra perdegę. Manau, kad jau artėjame link absoliutaus skaičiaus“, – sakė A. Gerliakienė.
Vis dažniau pacientų skundai būna pagrįsti. 2019 metais pasiteisinusių skundų buvo per 60 procentų, 2020 metais – 76 procentai, 2021 metais – 74 procentai.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
