„Kovojama trimis frontais. Yra karštasis frontas Ukrainoje, bet taip pat Rusija kovoja su Europos Sąjunga energetiniame ir ekonominiame frontuose. Juose kulminacija dar tik ateis ir, tikėtina, ateis kitų metų pradžioje. Tai bus vasario–kovo mėnesis, priklausomai nuo to, kokia bus žiema. Jeigu žiema bus šalta, kai kuriose šalyse tikrai pasijus didžiulis dujų trūkumas, galbūt bus ribojamas vartojimas, kainos bus milžiniškos. Tai, aišku, didins socialines ir politines įtampas“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad Europos Sąjunga panirs į recesiją. „Ta tikimybė didėja kiekvieną mėnesį ir paskutiniai duomenys rodo, kad ji yra jau net ne didelė, o labai didelė. Praktiškai tai jau, sakyčiau, neišvengiamas scenarijus, tik klausimas, kiek giliai [Europa] panirs ir kiek tas panirimas truks. Tikrasis išbandymas ES ateis šią žiemą, antroje jos pusėje–kito pavasario pradžioje. Tik tada mes galėsime matyti šviesą tunelio gale“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Jo teigimu, nuo to, kokie mes būsime tada, priklausys ir karo eiga karštajame fronte. „Jeigu mes susiskaldysime žiemą, panirsime į savo problemas, iššūkius, dėmesio Ukrainai bus mažiau. Tai neabejotinai yra Rusijos strategija tam, kad Europa pradėtų virti savose problemose.
Jeigu mes išlaikysime išbandymą žiemą, tai pavasarį judėsime į šviesesnį rytojų. Kuo daugiau laiko praeis, tuo mažesnė bus priklausomybė nuo rusiškos naftos ir dujų, tuo Rusija taps mažiau aktuali Europai, tapsime mažiau nuo jos priklausomi, o Rusijai situacija tik prastės. Rusija pradėjo aukšta nata, nes ji ruošėsi šitam konfliktui, pakėlė kainas, gavo daug pajamų, bet kuo toliau, tuo Rusijai bus blogiau, o ES situacija bus geresnė“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Jo manymu, kitų metų vasarą ar pavasarį įvyks lūžis, kai Rusija turėtų pralaimėti visuose frontuose – tiek energetiniame, tiek ekonominiame, tiek ir kariniame: „Tai bus tas laikotarpis, kai bus galima pasiekti didžiulį proveržį. Labai tikėtina, kad tai jau ves link Rusijos pralaimėjimo.“
Kol kas rezultatai riboti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Rusijos pastangos daryti spaudimą per energetinius išteklius kol kas duoda ribotą rezultatą.
„Politiniai pokyčiai Bulgarijoje turbūt kažkiek tas pastangas pateisina, bet bus įdomu stebėti, kas vyks Italijoje. Kitą mėnesį ten turėtų vykti rinkimai ir Rusijos karo prieš Ukrainą tema ten gana svarbi. Žinoma, ir energetinių išteklių kainų tema dominuoja diskusijose. Remiantis apklausomis, ten pirmauja partijos, kurių pozicija dėl Vakarų paramos Ukrainai, švelniai pasakius, dviprasmiška“, – aiškino politologas.
Pasak profesoriaus, bus įdomu stebėti, kaip baigsis rinkimai ir ką naujai suformuota Italijos vyriausybė siūlys šitais klausimais. „Neišviengiamai ES turės nuolat sugrįžti ir prie jau priimtų sprendimų dėl sankcijų įgyvendinimo. Nepamirškime, kad sankcijos naftai ir jos produktams dar neįsigaliojo, tai turėtų įvykti tik metų pabaigoje. Dėl kai kurių praktinių detalių dar irgi iki galo nėra sutarta“, – vardijo R. Vilpišauskas.
Anot jo, Rusija nuolat tikrina ES šalių vienybę sumažinusi dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu. „Dabar matome, kaip paskelbus žinią apie jo sustabdymą neva dėl techninių priežasčių rinkos reaguoja ir gamtinių dujų kaina iškart šokteli į viršų. Čia matome tuos bandymus, į kuriuos, mano nuomone, ES šalių politikai gana atspariai reaguoja“, – teigė profesorius.
„Klausimas, ar pavyks politikams įtikinti savo rinkėjus Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, kad vis dėlto reikėtų šiek tiek pakentėti ar mokant daugiau, ar šildantis mažiau, ar, jeigu kalbame apie vasarą, vėsinant patalpas ne taip, kaip esame įpratę, dėl to, kad Rusija nepasiektų savo tikslų Ukrainoje, nes tai reikštų ir pralaimėjimą visai demokratinei Europai“, – pridūrė jis.
Linkevičius: Rusijos karinė mašina įklimpo
Buvęs užsienio reikalų ministras laidoje teigė manantis, kad rinkėjai Vokietijoje susvyruoti neturėtų.
„Prisimenu diskusijas, kai aktyviau teko važinėti po Vokietiją ir bendrauti su įvairiomis partijomis, tai jautėsi atsargumas iš politikų, bet žiniasklaida, visuomenės nuomonė tikrai buvo visada tokia realesnė santykio su Rusija atžvilgiu, tai nemanau, kad dabar kažkas labai pasikeis. Yra kaina, kurią reikia sumokėti, bet ji yra žymiai mažesnė nei kaina tų, kurie dabar žūva Ukrainoje. Visi poetiškais tekstais pripažįstame, kad jie žūva už mus, bet tai yra tiesa, tai yra ir proza“, – kalbėjo jis.
L. Linkevičius pabrėžė, kad V. Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, jis tikrai eis toliau.
„Gal [jis] dar turi darbo savo kieme be NATO, yra dar Moldova, Kazachstanas, ten labai įdomūs posūkiai vyksta. Pagaliau yra Sakartvelas. Kėsintis į NATO būtų įžūloka ir neprotinga, bet ten protingų sprendimų pastaruoju metu buvo mažai, todėl to visiškai atmesti negalima. Bet aš nemanau, kad tai dabar turėtų įvykti“, – sakė buvęs ministras.
Anot jo, dabar Rusijos karinė mašina įklimpo, Rusijos pajėgoms trūksta karinės technikos, gyvosios jėgos, amunicijos, ekonominės Rusijos perspektyvos irgi liūdnos.
„Tai momentas, kai mes turime padidinti paramos apsukas. Tos sistemos, kurios dabar pateko [į Ukrainą], HIMARS, jau daug ką pakeitė mūšio lauke. Jeigu tolesnio nuotolio raketinės sistemos pateks į Ukrainą, galbūt aviacija, apie tai pagaliau vis drąsiau kalbama, šitie faktoriai tikrai gali padaryti lūžį“, – teigė L. Linkevičius.
„Tokiu atveju kėsintis į NATO nebūtų jokių galimybių, reikėtų galvoti, kaip išlikti politiškai šitai [Rusijos] valdžiai. O jeigu mes viską sustabdysime ir jie laimės, negalima atmesti bet kokios beprotybės, kad nebus kėsinamasi į NATO teritoriją“, – pridūrė jis.
Žiemą bus sunku ir Rusijai
Ekonomistas Ž. Mauricas laidoje taip pat pastebėjo, kad sunki žiema laukia ne tik Europos, bet ir pačios Rusijos.
„Rusija ruošėsi invazijai į Ukrainą, jau nuo praėjusių metų vasaros pradėjo kovoti energetinį karą su ES. Keista, kodėl politikai, ypač Vokietijos, to neakcentavo, nematė, nenorėjo matyti, nes dujų saugyklose beprasidedant šildymo sezonui užpildymo lygis buvo praktiškai nulinis. Tada pradėjo kilti gamtinių dujų, elektros kainos ir prasidėjus invazijai Rusija gavo rekordines pajamas iš gamtinių dujų ir naftos eksporto. Dėl to prasidėjus karui netgi ir įvedus sankcijas jų ekonomika sugebėjo pakankamai neblogai atsilaikyti“, – aiškino Ž. Mauricas.
Tačiau ši situacija, jo teigimu, jau pradeda keistis. „Naujausi biudžeto surinkimo duomenys rodo, kad Rusija labai stipriai smenga žemyn, Metinis biudžeto surinkimo pokytis siekia net -26 proc. Pirmą ketvirtį buvo +40, antrą +14, o jau dabar – -26 proc. Jeigu tai tęsis toliau, dar kokių porą ketvirčių, tai reikš, kad Rusija nebegalės finansuoti ne tik savo karinės invazijos Ukrainoje, bet ir bazinių poreikių, kaip sveikata, švietimas ir pan. Tada liks du keliai – arba diržų veržimasis, visų pajamų augimo įšaldymas, biudžeto pajamų įšaldymas, arba jie turės spausdinti rublius, bet tada bus didžiulė rublio devalvacija“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, džiugi žinia Europai yra ta, kad Rusija jau, panašu, irgi susiduria su labai dideliais iššūkiais. „Tie iššūkiai yra žymiai didesni, nei jie galvoja, nes sankcijos iš tikrųjų turi labai didelį poveikį. Dabar Rusijoje nebenori investuoti niekas, netgi ta pati Kinija. Jis sustabdė daug projektų, kuriuos planavo vykdyti Rusijoje, visos kitos šalys yra sustabdžiusios, tiesiog niekas nenori papulti į sankcijų kryžminę ugnį ir atsidurti antraštėse, kad nepaisydami sankcijų kažką daro“, – laidoje sakė Ž. Mauricas.
Įdomus dalykas, ekonomisto teigimu, ir tai, kaip sustiprėjo kaimyninių šalių – Kazachstano, Sakartvelo, Armėnijos – valiutos. „Visas verslas ir prekyba dabar pradeda judėti į tas šalis. Rusija tampa juodąja skyle, kur niekas nenori turėti jokių verslų, neinvestuoja. Rusija tampa tiesiog žaliavas eksportuojančia valstybe ir vyksta deindustrializacija – visa gamyba keliasi į kitas šalis. Rusija tampa trečiojo pasaulio šalimi. Jie turbūt tą pradeda suprasti, o jeigu dar nesupranta, tai labai greitai supras – irgi šią žiemą. Šią žiemą bus sunku ir ES, ir Rusijai. Rusijai bus žymiai sunkiau, nes ES turi žymiai daugiau ekonominių resursų“, – teigė Ž. Mauricas.
Putinas patyrė pažeminimą
Paklaustas apie tai, kokie gali būti tolesni V. Putino planai Ukrainoje, R. Vilpišauskas sakė, kad kol kas nematyti požymių, jog Kremliuje būtų galvojama apie atsitraukimą.
„Man atrodo, kad turi labai smarkiai pasijusti šio karo kaina, kad Rusijos valdantieji jį ne tik nutrauktų, bet ir atsitrauktų iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Kol kas, deja, tokių požymių nematyti. Girdime labai panašius pareiškimus, kokius girdėjome ir pavasarį“, – kalbėjo profesorius.
Pasak politologo, Vakarams reikia išlaikyti kantrybę ir toliau remti Ukrainą, taikyti sankcijas Rusijai, nepaisant to, kad vyksta diskusijos apie jų efektyvumą.
„Manyčiau, kad tokia situacija, kokia yra dabar, išliks gana ilgą laiką. Putino ir jo aplinkos tikslas visų pirma yra išlikti valdžioje ir jeigu jų išskaičiavimas pasikeis, kad tolesnis karas prieš Ukrainą gali pradėti kelti grėsmę jų išlikimui valdžioje, tada galbūt ir matysime pokyčius“, – mano jis.
L. Linkevičius pastebėjo, jog Rusijai dabar reikia pauzės, kad atkurtų jėgas, išsigydytų žaizdas ir paskui vėl galėtų eiti į priekį, todėl jokių derybų su ja negali būti. „Labai teisingai, kad Ukraina jas atmeta“, – sakė buvęs ministras.
Jo nuomone, V. Putinas dabar neturi kur trauktis. „Jis tikrai negali sustoti, nes yra užvedęs visą tą mašiną ir dabar net sulaukia kritikos iš tokių kaip Duginas, kuris sakė, kad jis turi kiečiau imtis priemonių. Vargu, ar jis keis savo požiūrį. Jis jau dabar patyrė tam tikrų pažeminimų. Jo pareiškimai, kad Rusijos armija nenugalima, techinika neturi analogų pasaulyje, jau parodė savo. Tie kamsčiai, išvykstančių iš Krymo rodo, kiek [žmonių] tiki tais žodžiais“, – laidoje „Iš esmės“ kalbėjo L. Linkevičius.
