„Primenu, kad Putino reikalavinai Vakarams tik maža dalimi apėmė Ukrainą. Didesnė dalis reikalavimų buvo apie mus NATO. Paskutinį mėnesį plika akimi matosi, kad Kremlius davė komandą fas informacinei atakai prieš Baltijos šalis. Estija ir Latvija susilaukia ypač daug dėmesio.

Švenčionienės žinutės skirtos ne mūsų auditorijai – mes esam nuo šito kliedesio gerai vakcinuoti. Ji skirta Rusijos auditorijai, kuriant tą patį naratyvą kaip Ukrainoje apie NATO okupuotus Baltijos šalių žmones, kurie laukia būti išvaduoti...“, – feisbuke trečiadienį vakare rašė M. Maldeikis.

Seimo narys pasidalino vaizdo įrašu. Jame matosi E. Švenčionienė, duodanti Kremliaus propagandistiniam televizijos kanalui interviu, kuriame pasakoja apie Lietuvoje, kaip ir esą kitose Baltijos valstybėse, nupirktus rinkimus.

Jos teigimu, JAV kone valdo šias valstybės, o žmonės esą bijo protestuoti dėl baimės prarasti darbus. E. Švenčionienė interviu taip pat sako, kad lietuviams, latviams ir estams gyventi buvo daug geriau draugaujant su Rusija.

M. Maldeikis jau kiek anksčiau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų tyrimą dėl Aliaksandrą Lukašenką šlovinančios E. Švenčionienės veikimo prieš Lietuvą.

„Iš to, ką matau video medžiagoje, kuri buvo prieinama, tai aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką. Tai yra sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimas ir tai patenka po Baudžiamojo kodekso straipsniais. Kreipiuosi į prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą“, – Delfi tuomet sakė Seimo narys.

Į Maskvą veikėjai vyko po asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ vėliava.

Delfi rašė, kad jis buvo įsteigtas jau tuo metu, kai E. Švenčionienės bendražygis Algirdas Paleckis jau buvo kalėjime už šnipinėjimą Rusijai. Nepaisant to, jis tapo vienu asociacijos steigėjų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Svarsto, kaip nubausti

Nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiams, vykusiems į Maskvą parvežti rusų saulės, kai kurie parlamentarai sugalvojo bausmę. Už nelojalumą Lietuvai nori atimti pilietybę, o pačius žmones deportuoti iš Lietuvos. Dabartinis pilietybės įstatymas to daryti neleidžia. Tačiau dalis Seimo narių jau inicijuoja pataisas.

Liepos mėnesio pabaigoje į Maskvą nuvykę nuteisto A. Paleckio asociacijos nariai propagandinėje laidoje apie Rusiją kalbėjo taip: „Rusija ta šalis, kuri visada buvo draugiška Lietuvos atžvilgiu“. Taip tada sakė Erika Švenčionienė.

Ji dar pridūrė: „Jeigu pasižiūrėtume, tai per 30 metų laisvos Lietuvos prieš ją niekada nebuvo agresijos“. Bet apie Lietuvą A. Paleckio bendražygė neturėjo, ko gražaus pasakyti. Ji kartojo tradicinį propagandos naratyvą – neva Lietuvos valdžia dirba pagal JAV liniją, negirdi tautos ir su visais pykstasi. „Pati agresyviausia šalis dabar yra Lietuva. Nes puola visus aplink“, – tada Kremliaus propagandinėje laidoje sakė E. Švenčionienė.

Atimti vienintelę turimą Lietuvos pilietybę dabar beveik neįmanoma. Prieš devynerius metus Seimas ratifikavo Jungtinių Tautą konvenciją. Ir pagal ją žmogus be pilietybės likti negali, nors Lietuvos pilietybės įstatyme yra keletas išimčių.

„Jeigu pilietybė buvo įgyta suklastojus pilietybei gauti reikalingus dokumentus. Šiuo atveju to nebuvo, nes jis pagal gimimą yra Lietuvos pilietis. Arba pradėjus darbą kitos valstybės tarnyboje be mūsų valstybės žinios, tai čia irgi ne tas atvejis“, – LNK sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

J. Razma ir E. Gentvilas ragina papildyti pilietybės įstatymą ir numatyti daugiau pilietybės netekimo išimčių, kurios tiktų ir Lietuvą šmeižiantiems žmonėms.

„Pavyzdžiui – teismui įrodžius, nurodžius, kad šitas asmuo sąmoningai veikia prieš Lietuvos valstybę, naudodamasis Lietuvos Respublikos piliečio statusu. Ir tokiu atveju jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės“, – siūlė E. Gentvilas.

Vidaus reikalų ministerija jau pradėjo konsultacijas su Konstitucinės teisės ekspertais – ar įmanoma išplėsti tiek dvigubos, tiek vienintelės pilietybės netekimo išimtis taip, kad jos nepažeistų nei Konstitucijos, nei Tarptautinių dokumentų. „Manyčiau, kad turime elgtis pakankamai atsargiai, vertindami visus šiuos paminėtus faktorius ir prieiti prie tam tikrų pasiūlymų“, – LNK sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, situacija atrodo prastai.

„Prastai tai, mano galva, atrodo. Nežinau, kaip institucijos tai paaiškintų, manau, kad viešojoje erdvėje buvo pakankamai informacijos apie jų veiklą. Tuo labiau – iškelti ikiteisminiai tyrimai irgi daug ką pasako“, – sakė D. Jauniškis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)