Pavyzdys dėl žmogaus teisių klausimų – Ukraina
„Populiarumas politikui nėra paskutinėje vietoje, bet matyčiau politiką tokiu labiau komandiniu užsiėmimu ir veikla, kuri yra orientuota ne į savo ambicijų įgyvendinimą, o į bendro rezultato siekimą, kuris paprastai yra paremtas kompromisu. Man atrodo, kad politika gali būti rezultatyvi, konstruktyvi, kai savas ambicijas gali atidėti į šoną, gebi tai padaryti, kai kažkoks bendras tikslas susitarti, įgyvendinti vieną ar kitą idėją yra aukščiau negu tai, ko idealiu atveju norėtum pats. Tai man politika visų pirma yra komandinis darbas, todėl man ji ir yra patraukli“, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri DELFI portalo paskelbtame įtakingiausių politikų dešimtuke, elito nuomone, šiemet užima ketvirtąją vietą, o visuomenės – šeštąją.
Ji teigė, kad šis įtakingiausiųjų dešimtukas jos nenustebino. „Žvelgiant į šių metų įtakingųjų reitingą, akivaizdu, kad tie politikai, kurių atsakomybės sritis yra susijusi ir su nacionaliniu saugumu, ir užsienio politika, jų įtaka stiprėjo, kitaip ir negalėjo būti, kai Ukrainoje vyksta karas, kruvina Rusijos agresija. Ta tema ne tik politinėje darbotvarkėje, bet ir kasdienybėje dominuoja jau pusmetį, todėl natūralu, kad tie politikai, kurie aktyviai angažuojasi, kurie dėl savo pareigų tai daro, jie tampa ir matomi, ir gauna papildomų taškų. Kitoks rezultatas mane asmeniškai labai stebintų“, – pabrėžė parlamento vadovė.
Ji tvirtino, kad ir rugsėjo 10-ąją prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje vėl bus sprendžiami nacionalinio saugumo klausimai, tačiau tikrai bus grįžta ir prie žmogaus teisių temų.
„Ukrainos pavyzdys labai gerai parodo, kad nėra klausimų, kurie yra netinkami spręsti karo metu, o tai yra viena iš diskusijos temų Seime, kad vienas ar kitas žmogaus teisių klausimas turėtų būti atidėtas, nes karo laikui netinka. Bet Ukraina parodė savo sprendimu dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, kad karo metas tinkamas spręsti žmogaus teisių klausimus. Aš tik norėčiau priminti, kad per tuos dvejus metus šioje koalicijoje esame gerokai pasistūmėję spręsdami žmogaus teisių klausimus. Koalicijos sutartyje turime tokį priedą, kuriame yra išvardyti klausimai, kurie svarbūs keliems koalicijos partneriams, bet ne visiems, ir dėl kurių esame sutarę ieškoti platesnio palaikymo Seime. Iš tų devynių klausimų šeši jau yra realizuoti ir tai vertinu kaip didelį pasiekimą. Asmenvardžių rašybą, pagalbinio apvaisinimo įstatymas ar jaunimo kandidatavimas į Seimą nuo 21 metų – tai irgi žmogaus teisių klausimai ir dėl jų pavyko sutarti. Tai matau, kad žingsnis po žingsnio einame į priekį. Taip, yra nuomonių išsiskyrimų ir net koalicijoje, bet randame būdų dirbti“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Svarbu, kad ideologija nesupriešintų
Įtakingiausių politikų sąraše į dešimtąją vietą elito balsais iškeltas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas DELFI TV laidoje „Iš esmės“ tvirtino, jog šiuo metu gyvename vertybinių, kultūrinių karų epochoje ir tai yra visame Vakarų pasaulyje.
„Ir labai svarbu, kad tie karai neišsiūbuotų valstybės laivo taip, kad nesusikalbėtume, kad iš ideologinių oponentų netaptume ideologiniais priešais. Ir manau, kad su Seimo pirmininke puikiai sutariame valstybingumo pamatų klausimais. Taip, kaip parlamentinė diplomatija dirbo ties tuo, kad NATO Viršūnių susitikime atsirastų strategiškai mums svarbus priešakinės gynybos principas, tai be galo svarbus atgrasymas rusams, tai rodo, kad tais pamatiniais dalykais visiškai sutariame. Manau, kad turime labai aukštą politinę kultūrą, susiformavusią parlamente. Nors Kasčiūnas turi savo politinę liniją, bet lygiai taip pat turiu tokią savybę, kad galiu kalbėtis iš esmės su visais. Šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbu turėti pažiūras, bet svarbu ir pažvelgti savo oponentui į akis, ištiesti ranką, kai reikia, ir susitarti dėl strateginių dalykų“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Tačiau jis pabrėžė, jog tai nereiškia, kad už civilinės sąjungos įstatymą balsuos taip, kaip Seimo pirmininkė. „Aš turėsiu kitą nuomonę, bet tai nereikš, kad mes su Seimo pirmininke nesutarsime dėl valstybingumo raidos vizijos tam, kad apsaugotume mūsų galimybę turėti tą diskusiją. Jei stabilumo, saugumo valstybingumui nebus, tai net neturėsime dėl ko diskutuoti. Visada sakiau, kad susikurkime pamatą ir paskui diskutuokime“, – aiškino L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen buvo įsitikinusi, jog ir pagarba žmogaus teisėms yra susijusios su nacionaliniu saugumu. „Manyčiau, kad Lietuva bus tik stipresnė, jei skolos žmogaus teisių srityje mūsų piliečiams bus grąžintos, skolos, kurias Seimas jau yra skolingas ne vieną dešimtmetį. Pažanga šiuose klausimuose ne visada yra greita, ji reikalauja daug diskusijų. Galima sakyti taip, kad verta paaukoti laiko, jog įtikintume oponentus, kad tokie sprendimai paskui nebūtų atsukinėjami atgal. Civilinė sąjunga yra viena iš labai svarbių temų, jai bus skirtas dėmesys. Tiesą sakant, nematau kito varianto, kaip Lietuvos prisijungimą prie daugelio Europos valstybių, kurios pripažįsta porų teises pilna apimtimi, jas gerbia. Manau, kad tai tik laiko klausimas, man norėtųsi, kad tai būtų realizuota kuo greičiau“, – vylėsi Seimo pirmininkė.
Tačiau L. Kasčiūnas svarstė, jog civilinės sąjungos tikrai nebūtina įtvirtinti tam, kad Lietuva išliktų stipri demokratinė šalis. „Pateiksiu Lenkijos pavyzdį. Šiandien Lenkija yra esminis Vakarų demokratijos forpostas mūsų Rytų erdvėje, be Lenkijos paramos Ukrainai jos situacija dabar būtų visiškai kitokia. Ar kas nors iš mūsų abejoja, kad Lenkija yra Vakarų liberalios demokratijos pasaulio dalis ir net ramstis. Matyt, kad ne. Bet jei pažiūrėtume į vertybinius momentus, tai Lenkijos vadžia yra konservatyvi, bet ji ir demokratiška, ir vakarietiška. Todėl kai diskutuojame apie tuos dalykus, reikia nepamiršti, kad yra ir liberali demokratija, ir krikščioniška demokratija ir visa tai sudaro Europos stuburą. Esame visi kartu vienos bendruomenės nariai, bet nevienodi ir turintys skirtingas pažiūras“, – dėstė Seimo narys.
Dėmesys – energetikos kainoms
Paklausta, kaip atrodys netrukus prasidėsiančio naujo politinio sezono darbotvarkė, V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog politikai veikiausiai dirbs dviem kryptimis.
„Viena linija yra reakcija į aktualijas, į tuos iššūkius, kurie veikia kiekvieną gyventoją. Natūralu, dabar aštriausia aktualija yra energetikos kainos, tai turės būti atspindėta biudžete, kuris bus pateiktas rudenį. Žinoma, yra ir tam tikros suplanuotos reformos, fundamentalūs pokyčiai kaip valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, su kuriais taip pat reikia judėti, nes tai pokyčiai ne vieneriems metams į priekį. Ir vertybiniai dalykai. Manau, žmogaus teisių sritis svarbi, jos negalima pamiršti, ir ji tikrai bus atliepta, skirtingos frakcijos pateiks savo siūlymus. Matyčiau tokias pagrindines linijas. Ir būtina reaguoti į tai, kas vyksta šalia mūsų, tęsti paramą Ukrainai. Seimas šioje srityje pavasario sesijoje buvo labai aktyvus. Tai, ką kvietėme daryti savo partnerius, buvo įgyvendinta, pavyzdžiui, suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai. Mūsų pastangos nenueina veltui. Todėl bendras tikslas yra padėti Ukrainai atsilaikyti ir po to laimėti ir kartu padėti Lietuvos gyventojams tinkamai, kuo mažau skausmingai susidoroti su tais iššūkiais, kurie kyla dėl karo. Planas yra, Vyriausybė dirbo visą vasarą, netrukus bus patekti pasiūlymai ir jie bus diskutuojami Seime“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
L. Kasčiūnas nenustebino pareikšdamas, jog ir artimiausiu metu daugiausia dėmesio reikės skirti nacionaliniam saugumui. „Reikia pasiekti, kad per 2-3 metus prisitrauktume NATO brigadą. Bet reikia pasidaryti namų darbus nacionaliniu mastu. Visuotinė gynyba – taip vadinu pamatinį principą, kai aktyvi visuomenės dalis, kuri nuolat klausia, koks mano vaidmuo, galėtų atrasti tą vietą. Tai reiškia, kad turime ne tik stiprinti kariuomenę, bet organizuoti rezervą, stiprinti Šaulių sąjungą, kad žmogus galėtų ir ginklu, ir kompetencijomis rasti vietą. Taip pat pasiruošimas rezistencijos veiklai, valios priešintis ugdymas visomis prasmėmis. Todėl ir sakau, kad tie vertybiniai karai labai nereikalingi tam, kad mes išlaikytume pamatą, kad galėtų susikalbėti Laisvės partijos rėmėjas su konservatyviu, į bažnyčią vaikščiojančiu jaunuoliu. Turime išsaugoti tą sanglaudą kiek įmanoma ir judėti link to, kad taptume tokia visuomenė, kur oponentas, priešas, kuris nori sugriauti visą mūsų laisvės pasaulį, net negalvotų to daryti, nes mes ginsimės ir priešinsimės. Tai visuotinės gynybos principas ne tik politine deklaracija, bet praktine išraiška ir yra mūsų artėjančio pusmečio ir likusių dvejų metų uždavinys“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, jog žmogaus teisių klausimai iš Seimo darbotvarkės tikrai nebus išbraukti.
„Niekada nebus idealaus laiko kalbėti apie vienos ar kitos grupės, mažumos problemų sprendimą, nes daugumai tai neatrodys pirmo būtinumo klausimas. Todėl suvokdami, kad daugumai tai neatrodo labai svarbu, turime, matyt, rodyti politinę lyderystę ir tuos klausimus kelti, drauge nepamiršdami ir kitų svarbių klausimų. Mes tai ir darysime, be jokios abejonės. Žvelgdama į geopolitinę situaciją, tą skirtį, kuri taip išryškėjo nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, skirtį tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių, skirtį tarp tų, kur žmogaus teises gerbia ir kur remiasi 19 amžiaus požiūriu, man rodo, kad Lietuvoje turime dar glaudžiau integruotis su Šiaurės valstybėmis. Taip mes įtvirtiname save toje pusėje, kurioje Lietuvą ir norime matyti, sunaikiname tą mitą apie Pribaltiką, kurią dar galima sugrąžinti į kažkokią buvusią, seniausiai žlugusią imperiją“, – žmogaus teisių svarbą net ir karo kontekste akcentavo Seimo pirmininkė.
