Delfi primena, kad grupuotės lyderiu vadinamam 46 metų Giedriui Janoniui, pravarde „Kamuolys“, teismas skyrė 30 tūkst. eurų užstatą, nors prokuroras prašė pritaikyti vieną didžiausių Lietuvoje 500 tūkst. eurų užstatą.

Laukiantys teismo nuosprendžio kaltinamieji laikyti už grotų daugiau nei 4 metus. Teismas pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad baudžiamoji byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti ilgos suėmimo trukmės.

Vardija nusikaltimus

Rašytojas Dailius Dargis Žinių radijo eteryje teigė, jog laidoje pateiktas pavyzdys –„kamuolinių“ grupuotė yra tikrai ypatinga.

„Todėl jai buvo skirta mano paskutinė iš mano išleistų knygų. Informaciją jai rinkti buvo tikrai beprotiškai įdomu. Nes daugiau mažiau apie visas grupuotes yra daugiau mažiau žinoma, nes žiniasklaidoje buvo daug informacijos. O apie „kamuolinius“ nebuvo visiškai jokios informacijos, kuri leistų padaryti didesnį, platesnį žurnalistinį tyrimą. (…) Atsirado šis susivienijimas tarsi „iš oro“ ir jie tikrai pradėjo kelti grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai (ES)“, – laidoje kalbėjo rašytojas.

Jis priminė, jog ši gauja nusikaltimus darė ne tik Lietuvoje.

„Skandinavijos šalyse, Vokietijoje buvo plėšiamos juvelyrinės parduotuvės, narkotikų, ginklų kontrabanda. Netgi Olandijoje kamuolinių pasiųsti smogikai atvyko „paauklėti“ jiems neįtikusio asmens. Jis buvo tiesiog apšaudytas vienoje iš centrinių gatvių – tai tikrai parodo mastą“, – sakė D. Dargis.

Dailius Dargis

Laidos pašnekovas D. Dargis tikino, jog ši gauja „ėjo visiškai be stabdžių ir tikrai buvo pavojingi“.

„Jie kai kuriais atvejais veikė brutaliai, bet gudriai ir pakankamai šiuolaikiškai. Nes žiūrint į 1990–ųjų metų grupuotes – ten buvo daugybė kvailysčių: reketas, neįtikęs žmogus tiesiog nužudomas, dingsta. O čia viskas buvo labiau rafinuotai – tuo pačiu klastingai ir pavojingai“, – kalbėjo jis.

„Kamuolinių“ gauja, anot D. Dargiaus, irti pradėjo kitaip nei kitos.

„Vienas iš grupuotės jaunuolių nusprendęs apsivalyti, pradėti naują gyvenimą susipyko su vienu iš pagrindinių gaujos narių dėl nekilnojamojo turto reikalų. (…) Kadangi tas jaunuolis buvo apgautas, spaudžiamas, kaip pats teigė, patyrė nemažą terorą iš „kamuolinių“ veikėjų, jis neiškentęs nusprendė taip – arba nušauna savomis rankomis vieną iš „kamuolinių“ gaujos lyderių, arba eiti į policiją. Taip ir atsitiko, jis nuėjo pas pareigūnus, išklojo, pateikė visą informaciją apie gaują, jų hierarchiją“, – pasakojo D. Dargis.

Rašytojas ragino pagalvoti, kaip jaučiasi žmonės, kurie pateikė informaciją policijai apie gaują, kai gaujai priskiriamiems kaltinamiesiems vietoje suėmimo skyrė švelnesnes kardomąsias priemones – išleidžia į laisvę.

„Tai yra labai slidi ir pavojinga riba“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė rašytojas D. Dargis.

Buvęs generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas laidoje teigė, jog patys tyrėjai ir prokuratūra neturėtų nustebti dėl suimtųjų paleidimo.

„Buvo atskleista didelė organizuoto nusikalstamumo gauja, vykdęs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Ir paleidimas liudytojams, nukentėjusiems, kitiems bendradarbiavusiems su teisėsauga yra smūgis. Tačiau tyrėjai patys ir prokuratūra neturėtų nustebti dėl tokio suimtųjų paleidimo. Kadangi viskam yra pradžia, viskam – pabaiga.

Suėmimas irgi negali trukti begalę laiko. Tuo labiau, kad baudžiamasis procesas numato terminus, kiek galima laikytis žmones suimtus tame procese“, – kalbėjo V. Račkauskas.

Kuo viskas baigsis?

Rašytojas D. Dargis laidoje svarstė, jog į laisvę, nors ir su apykoje paleisti gaujos nariai ir toliau sėkmingai verčiasi kriminaline veikla.

„Keista teisėsaugos laikysena šiuo atveju mane irgi stebina. Manau, kad jie irgi turėtų kur kas tvirčiau šiai dienai pasisakyti – kodėl taip atsitiko. Nes dabar tokia tyla – komentuoja ekspertai, žurnalistai, o visiems kitiems, suprask, neįdomu. (…) Reikia atkreipti dar, kad Lietuvoje yra daugybė atvejų, kad kai žmonės paleidžiami į laisvę panašiose ar kitose bylose po kiek laiko tiesiog dingsta – tampa bėgliais“, – kalbėjo rašytojas.

Panaši istorija vyko ir 2016 metais su „agurkiniais“, primena rašytojas Dailius Dargis, pabrėždamas, kad „agurkiniai“, skirtingai nei „kamuoliniai“, į kalinimo įstaigą grįžo po kelių savaičių.

D. Dargis laidoje priminė, jog į laisvę buvo išleisti pagrindiniai „kamuolinių“ grupuotės nariai po daugiau nei 4 metų.

„Taip, ilgas kalinimas, jis turi būti ribotas, sutinku, kad negalima laikyti iki begalybės. Bet toje pačioje byloje kaltinamųjų advokatai turės daugybę argumentų teismui ir labai mosikuos šiuo faktu – kad po ketverių metų žmonės buvo paleisti į laisvę ir kad ta byla siūta baltais siūlais. (…) Manau, kad byla gali baigtis visišku fiasko, jeigu dabar tokie dalykai vyksta“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi rašytojas D. Dargis.

„Kamuolinių“ gaujos bylos nagrinėjimas

Buvęs generalinis komisaras V. Račkauskas teigė, jog ne visais atvejais paleidimas į laisvę yra „tragedija“.

„Ne, tai yra suėmimo pakeitimas kitomis kardomosiomis priemonėmis. Manau, kad čia yra savotiškas testas teisėsaugai, ar jis bus išlaikytas ar ne – kaip sugebės teisme apginti įrodymus, kurie buvo surinkti“, – kalbėjo laidos pašnekovas. V. Račkauskas.

Rašytojas D. Dargis laidoje teigė, jog bylos nagrinėjimas dar tik prasideda, negalima dabar sakyti, kad ji – žlugusi.

„Parodys laikas, kaip ten viskas bus išnagrinėta. Bet tie žmonės sėkmingai važinės į teismo posėdžius iš namų. Nebelieka narvų, grotų. (…) Ir viena iš priežasčių, kuria aiškina priežastis, kodėl policijos tyrėjai nespėjo laiku ir normaliai parengti bylos – vien dėl to, kad sutrukdė pandemija ir karantinas. Tai viena iš priežasčių, kurią man tenka girdėti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė rašytojas D. Dargis.