Architektas: ministerijos aiškinimas man yra nesuvokiamas
Ministro S. Gentvilo įsakymas dėl želdynų normų klausimų sukėlė ir komiteto pirmininkei, konservatorei Aistei Gedvilienei. Jos nuomone, ministrui pasirašius savo įsakymą, želdynai atitolo nuo žmonių gyvenamosios vietos.
Todėl komitetas priėjo išvados, kad ministro įsakymas turi būti keičiamas, bet prieš jį pasirašant ministrui, įsakymo tekstas turi būti pateiktas peržiūrėti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.
Taip pat komitetas pareikalavo, kad Aplinkos ministerija pagal STT pastabas paruoštų Želdynų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą ir jį taip pat rudens sesijos metu suderintų su komitetu. Įstatymo pakeitime turėtų atsirasti papildomų saugiklių, kurie sumažintų korupcijos rizikas.
Trečiadienį vykusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu nagrinėtos visuomenėje didžiulį ažiotažą sukėlusios želdynų normų pakeitimo peripetijos.
Architektas ir urbanistas dr. Gintautas Tiškus komiteto posėdžio metu teigė, kad kai ministras pasirašė savo įsakymą, miestų želdynai nutolo nuo žmonių.
„Dabartinis variantas yra visiškai nelogiškas. Būtų Sizifo darbas savivaldybei apskaičiuoti želdynų normas. Kokią grėsmę matau suniveliuojant visus želdynus į vieną 12 kvadratinių metrų normą 1 km atstumu? Įsivaizduokime, jei turime didesnį parką, kuris tenkina 12 kv. m. normą, tai 1 km spinduliu nebelieka jokios prievolės įrengti skvero. Skveras turėtų būti prioritetinis želdynas, kuris pasiekiamas per 5 minutes (200-300 m.). Rajoninis želdynas – 800 m. atstumu. Tai yra kasdien naudojami želdynai. Centriniai yra toliau esantys želdynai naudojami daug rečiau. Ministerijos aiškinimas, kad dabar želdynų padaugės ir atstumai sumažės, man elementariai yra nesuvokiamas“, - teigė G. Tiškus.
STT: ministro įsakymas ydingas korupciniu požiūriu
Kritikos S. Gentvilo pasirašytam įsakymui negailėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova teigė, kad ministro įsakymas antikorupciniu požiūriu yra ydingas.
„Pirmoji pastaba liečia viešųjų atskirųjų želdynų plotų normas. Atkreipėme dėmesį, kad želdynų plotų normų užtikrinimas pagal galiojantį aprašą gali būti vertinamas atsižvelgiant į želdynų ir miškų, kurie nepatenka į miestų, miestelių ir kurortų teritorijas. Nustatytos galimybės sumažinti vienam gyventojui tenkančias viešųjų atskirųjų želdynų ploto normas gali sudaryti prielaidas kai kuriuose miestuose, miesteliuose arba kurortuose, pavyzdžiui, kurie ribojasi su miškais, sumažinti jau esamus želdynų plotus. Tai galimai neužtikrina Želdynų įstatymo nustatyto želdinių apsaugos principo. Ir, aišku, būtų ydinga visuomenės poreikių užtikrinimo požiūriu“, - teigė STT atstovė.
Taip pat ji nurodė, kad abejonių kelia ir želdynų normų skaičiavimas kvartalui. Anot STT atstovės, tai galėtų sukelti nemažai problemų, nes kvartalo sąvoka yra sunkiai apibrėžiama.
„Taip pat turime klausimą dėl kvartalo sąvokos. Tai, kas liečia konkrečius duomenis apie gyventojus, gyvenančius tam tikrame kvartale, turime tam tikrų abejonių. Turint omeny nūdienos aktualijas, kai kartais gyventojai gyvena ir administracinės paskirties pastatuose arba poilsio paskirties pastatuose. Jeigu tie skaičiai yra visiems žinomi ir visiems suprantami, galbūt kas nors galėtų pasakyti, ar šiandien Gulbinų kvartale kas nors iš tiesų gyvena? Ir jei taip, koks gi tas gyventojų skaičius?
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad antikorupciniu požiūriu teisės aktas yra ydingas ir tobulintinas. Galbūt Želdynų įstatymo 8 straipsnyje reikėtų kažkokius saugiklius įdiegti. Pavyzdžiui, numatyti konkrečius atvejus, kriterijus, kada ir kokioms teritorijoms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma. Arba pagal kokius konkrečius kriterijus želdynų norma turėtų būti diferencijuojama atsižvelgiant į teritorijos paskirtį, naudojimo būdus“, - aiškino S. Krasilnikova.
Galiausiai išklausiusi ministerijos atstovų pasisakymus ji turėjo klausimą, kodėl buvo nuspręsta keisti galiojusias normas?
„Tai visgi kas gi paskatino keisti želdynų normas? Iš kur ta iniciatyva tokia? Jeigu tai vien dėl to, kad buvo priimtas naujos redakcijos Želdynų įstatymas, tai gerai. Bet išgirdau poziciją, kad ne viskas ten taip ir pasikeitė, kas įpareigojo ministeriją taip drastiškai keisti. Tai visgi, kokie buvo normų pakeitimo motyvai?“ – klausė STT atstovė.
Savivaldybės vyr. architektas: tai turės pasekmių
Kritikos ministerijai negailėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas M. Pakalnis. Anot jo, ministrui pasirašius įsakymą nebelieka prievolės mieste turėti želdynus šalia gyventojų namų. Svarbu, kad jie būtų 1 km atstumu nuo namų. O tai, vyr. architekto požiūriu, klaidingas požiūris.
„Pakeičiant želdynų normą pagrindinis minusas yra tai, kad mes praradome galimybę normuoti artimosios aplinkos ir tolimosios aplinkos želdynus. Vilniaus miesto Bendrajame plane yra dviejų laipsnių gradacija. Pirma, 200-300 metrų atstumas iki skverelio. Tai yra tas želdynas, kurio reikia patenkinti minimalų rekreacinį poreikį prie pat namų. Jis skirtas išvežti vaiką pamiegoti ar išeiti su draugu susitikti. Kilometro atstumas tam yra tiesiog netinkamas“, - apie artimuosius želdynus kalbėjo M. Pakalnis.
Antroji M. Pakalnio minimos gradacijos dalis – tolimesni želdynai, kuriuos gyventojai naudoja rečiau.
Taip pat jis kritikos Aplinkos ministerijai negailėjo ir dėl želdynų apskaičiavimo metodikos. Anot jo kvartalo matmuo pasirinktas netinkamai.
„Dėl paskaičiavimo. Aš iki galo nesupratau, kaip skaičiuojama. Mes Vilniuje turime apie 3000 teritorijų, kurias vienaip ar kitaip galėtume pavadinti kvartalais. Tai mes skaičiuojam kiekvienam kvartalui. Jei želdynas pasiekiamas dviejų kvartalų, per pusę dalinti? Išeina nesuvokiamas skaičiavimas. Vilniuj visur 1 km atstumu pasiekiame želdyną. Tačiau tai nesukuria sąlygų turėti mažą želdyną greta gyventojo. Reiktų grįžti prie kelių laipsnių gradavimo. Pasaulinėje praktikoje nurodyta, kad artimiausioje aplinkoje turi būti želdynas. Nuo būsto iki jo turėtų būti iki 400 m.
Kitas dalykas – bendra norma, kuri tenka rajonui. Reiktų gyvybingesnio mechanizmo. Mūsų supratimu, šitas modelis yra labai teorinis. Kaip sakė ir kolegė iš STT, jis bus paskaičiuojamas spekuliatyviai. Dabar matematiškai yra nepaskaičiuojama. Želdynų gradavimas yra esminis ir tai turės pasekmes“, - perspėjo M. Pakalnis.
A. Gedvilienė: želdynai atitolo nuo gyventojų
Komiteto pirmininkė A. Gedvilienė priminė, kad ankstesniame ministro įsakyme buvo numatyta, jog 800 m. atstumu nuo namų buvo rajoninis želdynas, centrinis – 3 km atstumu nuo namų.
Posėdyje dalyvavęs aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis teigė, kad būtent senoji tvarka, Aplinkos ministerijos vertinimu, buvo ydinga.
„Buvo trys tipai. Nors kai kurios savivaldybės skaičiavo 2, kai kurios 1. Buvo tokie atstumai: 300 m., 800 m. ir 3 km. Senoji tvarka buvo keistina. De fakto jūs (savivaldybės – red. past.) darėte kitaip. Mes irgi kitaip įsivaizdavome tą darymą“, - teigė viceministras.
Tačiau su aplinkos viceministru A. Gedvilienė nesutiko. Jos manymu, 300 m. atstumas iki artimiausio želdyno turėtų būti grąžintas.
„Man klausimas išlieka. Mes matematiškai galime apskaičiuoti, bet svarbu, kad žmogus, atidaręs savo namų duris, per 300 m. atstumą pasiektų žaliąjį plotą. Aš taip suprantu želdynų normų principą ir šitą gradaciją. Žmogus turi turėti galimybę mažą žalią plotelį turėti čia pat. Didesnį – šiek tiek paėjėjęs. Dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu pavažiavęs žmogus galėtų patekti į didijį parką. Kas gi ryte vedžioja šunį už kilometro nuo namų?
Vis dėlto, kodėl buvo pakeistos tos normos? Kokie motyvai? Mes miestus jau turim, mes nekuriam naujų miestų. Tarsi viską statom į tokią keblią situaciją. Ministerija sako, kad želdynų vienam gyventojui padaugės. Bet jeigu mes brėžiam kilometro atstumą vietoj buvusių 800 metrų nuo rajoninio želdyno... Dabar mes vietoje skverelio, parkelio turime 1 km atstumą iki artimiausio želdyno. Sakome: jūs turite Vingio parką kažkur už kilometro, vadinasi, jūs turite tenkintis tuo želdynu. Man atrodo, kad šita norma atitolina želdynus nuo gyventojų. Man kyla labai daug klausimų. Man nesusiveda, kaip jūs čia padauginot tas normas, bet iš tikrųjų želdynas atitolo nuo gyventojų“, - teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
Aplinkos viceministras D. Augutis pripažino nesitikėjęs, kad ministro įsakymas dėl želdynų visuomenėje iššauks tokią reakciją. Jis neslėpė dėl to esantis sutrikęs.
„Aš truputėlį pasimetęs esu. Pasikeitus Želdynų įstatymui mes automatiškai turėjom pakeisti nemažą dalį poįstatyminių teisės aktų. Antras motyvas – mes norim supaprastinti pačią apskaičiavimo metodiką, nes matėm, kad savivaldybėms kyla problemų. Matėm, kad tie pokyčiai reikalingi. Aš dabar pasimetęs. Iš vienos pusės girdžiu, kad ta mūsų tvarka pernelyg sudėtinga. Iš kitos pusės girdžiu, kad įsidėkim tą 300 metrų atstumą ir tada ta sudėtinga tvarka pasidarys paprastesnė. Darbo grupėje turime išsiaiškinti, ko mes siekiame. Neatmetu kad tuos 300 metrų mums teks grąžinti. Bet tada automatiškai bus dar vienas skaičiavimas“, - sakė D. Augutis.
A. Gedvilienė tuomet replikavo: „Bet 300 metrų atstumas buvo iki šiol.“ D. Augutis jai atsakė: „Mes iš trijų tipų gradacijos padarėme vieną.“
Ministras naują įsakymą turės suderinti
Vis dėlto A. Gedvilienės vertinimu, naujoji tvarka yra ydinga ir dėl to, kad neteisingai apsirinktas kvartalo matmuo.
„Tarkime, kvartalas yra projektuojamas ir mes net nežinome, kiek tų gyventojų bus. Kvartalas gali būti labai mažas. Kiekvienas vystytojas dabar prisitaikys taip, kaip jam patogu. Ir savivaldybė negalės niekaip pareikalauti daugiau želdynų. Jeigu savivaldybė leido statyti kvartalą 150 žmonių, o staiga ten atsiranda 500 žmonių. Dabar savivaldybei iš kažkur kažkokiu būdu reikia ištraukti želdynų teritoriją“, - svarstė komitetui vadovaujanti konservatorė.
Posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius į A. Gedvilienės pastabą atkirto taip: „Nuo to niekas neapsaugotas.“
Galiausiai komiteto pirmininkė reziumavo, kad Aplinkos ministerija turi taisyti situaciją ir užglaistyti visuomenėje kilusį ažiotažą. Taigi, komiteto nariams ji pasiūlė pritarti, kad ministerija turi parengti Želdynų įstatymo pataisas ir ten numatyti saugiklius. O taip pat, jos vertinimu, ministras turi keisti savo įsakymą, bet prieš tai rudens sesijos metu naujasis įsakymo tekstas turėtų pereiti komiteto filtrą.
„Kiekvienas žmogus nusipelnęs kokybiško gyvenimo. Žmonės Vilniuje kuria, dirba, augina vaikus ir augintinius ir jie turi turėti arti žaliuosius plotus, kad galėtų atlikti savo dienos ritualus. Nesinorėtų matematinio skaičiavimo. Norisi kokybės. Nereikia popierinio dalyko, kur atrodytų, visko užtenka. Už kilometro parkas – eik ten ir būk. Man kilometras būtų per toli. Man atrodo, kad pagal tokį primityvų skaičiavimą, yra tikimybė želdynams sumažėti.
STT mato problemų. Todėl turėtų ateiti Želdynų įstatymo 8 straipsnio pakeitimai, kad tikrai atsirastų saugikliai. Pats gradavimas, kad viskas apibrėžta 1 km spinduliu, nėra tobulas. Man atrodo, jeigu komitetas sutiktų, mes galėtume sutarti, kad rusens sesijoje mes prašome ministerijos atnešti Želdynų įstatymo pakeitimus sudedant saugiklius. Taip pat prieš ministrui patvirtinant naujai parengtą tvarką, kuri jau dabar yra diskutuojama su specialistais, ta tvarka turėtų būti pristatyta komiteto nariams, kad mums visiems būtų dar viena galimybė padiskutuoti ir pasiūlyti, patarti.
Taigi, prašome, kad Želdynų įstatymo pakeitimo ir rengiamos normos rudenį turėtų ateiti į mūsų komitetą“, - teigė A. Gedvilienė.
Viceministras D. Augutis tuomet replikavo: „Bandau susikonkretinti užduotį. Apie kokius pakeitimus kalbame?“
A. Gedvilienė atsakė: „Komiteto vardu siūlome atsižvelgti į dabar išsakytas STT pastabas, kurios siūlo tam tikrą reguliavimą perkelti į įstatymą.“
D. Augutis, regis neliko sužavėtas komiteto narių pasiūlymu: „Tik informuoju apie pavojų, jeigu mes pabandysime užfiksuoti normą, kurią mes dar turime išsiaiškinti darbo grupėje, įstatymo lygiu. Yra tam tikras pavojus, kad mes labai greitai turėsime tą nuostatą keisti, nes ji bus arba per didelė, arba per maža.“
Tačiau A. Gedvilienė patikslino, kad įstatyme reikia įtvirtini ne želdynų normas, bet sudėlioti saugiklius: „Jūs jau atėjote su normų pakeitimu, kuris buvo neišdiskutuotas ir užvirė toks katilas, dėl kurio mes čia šiandien ir sėdim, ieškom sprendimų. Jūsų variantas jau yra patvirtintas. Jis yra ydingas, jūs subūrėt darbo grupę. Jūs jau dirbat ta kryptim. STT sako, kad įstatymo lygmeniu reikia įtvirtinti tam tikrus saugiklius. Aš nesuprantu, kur čia yra baimė? Visoje Lietuvoje turi būti vienodas skaičiavimas. Ko čia bijome?“
Tačiau A. Gedvilienė dar kartą pabrėžė, kad želdynų normų įstatyme numatyti nesiūloma: „Ne normų skaičiavimą perkelti į įstatymą, bet saugiklius. Saugikliai turėtų būti įstatyme, kad nebūtų interpretavimo.“
Jai pritarė ir Seimo opozicijoje dirbantis Seimo narys Tomas Tomilinas. „Norėjau paremti pirmininkės poziciją. Neužmeskime visos aplinkos apsaugos politikos STT. Jeigu STT Jums idealiai neparuoš pasiūlymų, tai gerbiamas Danai (kreipiasi į aplinkos viceministrą – red. past.), jūs privalote paruošti tuos bendrus saugiklius ir kriterijus. Tai turi būti įstatyme. Per daug visko, kas kainuoja, reguliuojama ne įstatymais“, - teigė T. Tomilinas.
Galiausiai A. Gedvilienė posėdžio pabaigoje reziumavo: „Suformuosime komiteto pavedimą. Ne viską surašysime į įstatymą, kalba eina ne apie atstumus, bet apie saugiklius. Turbūt ministerijos atstovai patys jaučia, kur yra spragos. Rudenį sugrįžkim prie šito klausimo pristatymo.“
Delfi primena, kad tai jau ne pirmas kartas, kai ministro S. Gentvilo iniciatyvos baigiasi skandalais. Panaši situacija susiklostė ir su ministro planais tankinti miestų gyventojų skaičių bei pakeitus statybos užbaigimo procedūras.
