2020–ųjų rugpjūčio 9 dieną įvykę rinkimai Baltarusijoje šalies opozicijai atrodė kaip vilties pliūpsnis. S. Cichanouskaja rinkimų dieną tikėjo savo galimybėmis ir neslėpė šypsenos. Deja, viskas tada pasisuko įprasta linkme – paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad A. Lukašenka esą surinko 80 procentų balsų ir rinkimus laimėjo.
Gatves tada Baltarusijoje užplūdo tūkstančiai tuo nepatenkintų baltarusių, kuriuos žiauriais būdais vaikė „OMON“ pareigūnai.
S. Sviatlana Cichanouskaja po poros dienų spruko į Lietuvą, tačiau protestai Baltarusijoje tęsėsi dar ne vieną mėnesį.
Jau dvejus metus Vilniuje apsistojusi S. Cichanouskaja neabejoja – ji yra tikroji Baltarusijos vadovė.
„Aš galiu dirbti, aš prisiėmiau šią atsakomybę, aš net noriu šią atsakomybę pasidalinti su tais, kurie yra sugrįžę dirbti petys petin kartu su manimi. Ir taip, aš laikau save nacionaline lydere“, – praėjusią savaitę surengtoje konferencijoje kalbėjo S. Cichanouskaja.
A. Lukašenkos Baltarusijos prezidentu ir toliau nelaiko ir Lietuvos politikai.
„Legitimaus vadovo nėra, A. Lukašenka yra uzurpatorius. Na, o moralinis vadovas yra S. Cichanouskaja, kuri gavo rinkėjų pasitikėjimą ir mandatą. Bet jo realizuoti nėra galimybių, kol neįvyks skaidrūs, sąžiningi ir visas tarptautines normas atitinkantys rinkimai“, – kalbėjo europarlamentaras Andrius Kubilius.
Politologai mano, kad vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje atėmė dalį dėmesio nuo Baltarusijos problemų. Tai, su Rusijos pagalba, padėjo įsitvirtinti A. Lukašenkos režimui.
„Tai yra globali kova už laisvę ir demokratiją. Globali kova tarp laisvės ir nelaisvės, demokratijų ir autoritarizmo. Karas Ukrainoje, suprantama, nukreipė mūsų dėmesį ir jį sukoncentruoja į Rusijos agresiją ten. Bet bendrai kalbant – tai yra autoritarizmo ir demokratų kova“, – LNK sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis.
Prieš dvejus metus ryžtingai A. Lukašenkai skandavę „išeik“, baltarusiai dabar protestuoti gali tik tylomis – šalyje veikia baisios represijos.
„Tai vidaus reikalų struktūra – „OMON“, KGB buvo jo atrama ir jie lojalumą jam išlaikė. Nes ten buvo tokių lūžinėjimų, bet jis sugebėjo tai sucementuoti. Ir, sakykime, taip visiškai stumtelėjo valstybę į represijų pusę“, – LNK kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Politikos ekspertai per tuos dvejus metus pasigedo ir ryžtingesnių vakarų pasaulio veiksmų.
„Negalima duoti savo teritorijos užpulti kaimyninę, taikią valstybę. Gausybę tarptautinės teisės pažeidimų, kuriuos Baltarusija yra pažeidusi. Tai tik rodo Jungtinių Tautų (JT) ir kitų tarptautinių organizacijų neįgalumą ir politinės valios stoką tokius principus ginti“, – įžvalgomis dalijosi politologas V. Jurkonis.
Anot europarlamentaro A. Kubiliaus, Ukrainos pergalė kare padėtų ir nuversti diktatorių.
„Nėra alternatyvų. Imperinė Rusija kovoja praeities karą už savo imperinę praeitį – kolonijinį karą, o Ukraina kovoja karą už savo ateitį. Ir, jeigu Ukrainai pavyktų laimėti – tuo aš esu įsitikinęs, tokia pati ateitis, europinė ateitis – jos galimybė atsivers ir demokratinei Baltarusijai“, – teigė A. Kubilius.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
