Tokie vaizdai, kaip per karščius be stogo po narvą nerimastingai vaikščiojantys vilkai, ar šešėlio ieško vieni didžiausių sausumos plėšrūnų – tigrai, užfiksuoti Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO). Tai tik viena iš situacijos Lietuvos zoologijos soduose pavyzdžių.
Organizacijos duomenimis, per pastaruosius keturis metus Lietuvos zoologijos soduose nugaišo arba paprasčiausiai dingo virš šimto saugomų rūšių laukinių gyvūnų.
GATO kritika krenta ant Aplinkos ministerijos pečių, kuri savo klaidų neneigia.
„Ši kritika yra visiškai pelnyta, visiškai teisinga. Situacija yra apverktina“, – LNK sakė aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas Marius Čepulis.
GATO vadovė Brigita Kymantaitė atskleidžia liūdną statistiką. Anot jos, nuo 2018–ųjų metų nugaišo daugiau nei 120 saugomų rūšių laukinių gyvūnų. Negana to, daugiau nei 40 gyvūnų paprasčiausiai dingo.
„Jie dingsta su tam tikra intencija, jeigu mes parašome raštą ir pranešame apie galimai neteisėtai laikomus gyvūnus, tai kitą dieną, arba kitą dieną po patikrinimo, tie gyvūnai dingsta. Arba atsiranda tokios istorijos – kaip kad nutiko Kalvarijos savivaldybėje esančiame zoologijos sode, kur buvo laikomi 5 primatai, neturint leidimo įsigyti.
Istorija tokia – patinas uždaužė voljere pateles ir pats užsidaužė į tvorą. Tie gyvūnai dingo su paaiškinimu, kad gyvūnų kūnai buvo sušerti jaguarams. Tai mes prieiname iki tokių absurdų. Ir valstybinės institucijos po tokių situacijų neatlieka tyrimų. Arba dėl neteisėtų tigrų jauniklių prekybos – yra skiriama bauda, gyvūnai nėra konfiskuojami. Ir po kiek laiko jie pradingsta, arba bus nugaišinti“, – LNK sakė GATO vadovė.
GATO labiausiai neramina būtent atsakingų institucijų, tarp kurių ir Aplinkos ministerija, veiksmų trūkumas. Kai kurie zoologijos sodai Lietuvoje netikrinti dešimtmečiais.
Matydama abejingą požiūrį, GATO kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jei valstybės narės tinkamai neįgyvendina ES teisės aktų, komisija gali pradėti oficialią pažeidimo procedūrą prieš šalį.
„Mes laukiame. Mums buvo žadama ir žadama, kad netrukus tie patikrinimai prasidės, bet jie neprasidėjo. Praėjusią savaitę su nauju Aplinkos apsaugos departamento vadovo komanda susitikome. Iš susitikimo išėjome tikrai liūdnomis nuotaikomis. Ir supratome, kad be teisinių priemonių, be prievartos priemonių valstybinėms institucijoms įgyvendinti reikalaujamus teisės aktus, kad jie pradėtų kontroliuoti šitas vietas, turbūt kito kelio nėra.
Todėl mes formuojame pranešimus teismams, kad tiesiog įpareigotų atsakingas institucijas vykti, tikrinti, ar buvo suteikta veterinarinė pagalba, kiek tų gyvūnų tiksliai yra dingę. Nes mes šiandien kalbame tik apie žinduolius. Bet dar yra paukščiai, reptilijos ir visos kitos rūšys. Reikia tikrinti ataskaitas, fiziškai tikrinti tuos gyvūnus, kurie yra zoologijos soduose ir aiškintis visas aplinkybes“, – LNK sakė B. Kymantaitė.
Organizacijos duomenimis, Aplinkos ministerijai priklausančiame Lietuvos zoologijos sode Kaune per ketverius metus nugaišo virš 70 žinduolių. Tarp jų: liūtas, 4 vilkai, 8 primatai, 2 lūšys, 14 egiptinių skraidančių šunų, 7 kamerūno ožkos, 16 juodųjų šeškų, zebras, stumbras, du kupranugariai, miškinė katė.
Ginamasi, kad gyvūnai gaišta dėl senyvo amžiaus. Nors GATO tokie pasiteisinimai neįtikina.
„Taip, Lietuvos zoologijos sode gaišta gyvūnai, taip, mes tai žinome. Per pastaruosius metus mūsų gaištamumas zoologijos sode buvo apie 4 procentai. Ar tai yra daug, ar mažai? Čia irgi yra labai daug aspektų, kuriuos reikia įvertinti. Didžiausia priežastis – senatvė. Šitie gyvūnai pas mus gyvena ilgiau, nei jie gyventų gamtoje. Nes jie turi veterinarinę priežiūrą, užtikrinta jų gerovė. Nes kai kurie net ir dantys nudyla ir plėšrūnas nebegali plėšti mėsos, jį reikia maitinti smulkinta mėsa“, – LNK sakė Lietuvos zoologijos sodo vyr. biologas Benas Noreikis.
Lietuvos zoologijos sodas sutinka, kad dažnesni tikrinimai yra reikalingi.
„Yra peno nagrinėti priežastis. Todėl mes kiekvieną gyvūną jau daugelį metų, mes jiems darome skrodimus. Irgi bandome ieškoti, kame yra priežastis – ar čia genetinė liga, ar mitybos pasekmės. (…) Gali būti net ir ilgalaikės streso pasekmės, gali būti netinkamos klimatinės sąlygos, netinkamos mitybos. Aspektų labai daug“, – pasakojo biologas.
Visos vietos, turinčius leidimus zoologijos sodo veiklai, arba nelaisvėje laikančius laukinius gyvūnus, privalo kasmet teikti ataskaitas apie laikomus, naujai įsigytus, gimusius, ar nugaišusius laukinius gyvūnus.
Visgi, teigiama, kad šių ataskaitų atsakingos institucijos neanalizuoja. Aplinkos ministerija atsakomybę prisiima ir sutinka, kad situacija yra tragiška.
„Griežtai neigti kritiką būtų labai kvaila. Tai yra visiškai pelnyta kritika, visiškai teisinga. Situacija su zoologijos sodais ir laukinių gyvūnų laikymų pas mus yra apverktina, čia akmens amžius, iš kurio mes po truputį ropojame laukan. Šito akmens amžiaus pasekmes mes dabar bandome tvarkyti“, – LNK sakė ministro patarėjas M. Čepulis.
Ginamasi, kad laukinių gyvūnų laikymo įstatymai Lietuvoje nesulaukia reikiamo dėmesio. Anot Aplinkos ministerijos, prioritetais tampa elektros kainos, laukinių gyvūnų klausimą perkeliant į ateitį.
„Dauguma zoologijos sodų dabar naudojasi tuo ir laiko gyvūnus minimaliais reikalavimais: be jokių pastogių, ant saulės. Už tai jų negali bausti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas.
Ministerija sutinka, kad kone visi zoologijos sodai naudojasi įstatymų trūkumais. Pabrėžiama, kad itin trūksta ir laukinių gyvūnų specialistų.
Netrukus Aplinkos ministerija žada teigti įstatymo projektą, kuriuo nuo 2024 metų zoologijos sodų ir panašią veiklą vykdančių įmonių lauks nauji įsipareigojimai, nelaisvėje laikomiems žinduoliams.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
