Delfi primena, kad teigiama, jog aviacijos bazėje buvo ne mažiau nei 12 sprogimų, žuvo vienas žmogus, sužeisti – 9 asmenys. Kryme paskelbtas padidėjęs terorizmo lygis. Socialiniuose tinkluose plito ne tik sprogimo vaizdo įrašai, bet ir nuotraukos su iš Krymo išvykstančių asmenų transporto priemonių spūstimis.
Versijos – kelios
Atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis teigė, jog šie sprogimai gali reikšti ilgo nuotolio raketų atgabenimą į Ukrainą.
„Buvo ženklų, kad ukrainiečiai greičiausiai jau gauna tas tolimojo nuotolio raketas „ATACMS“, bet oficialiai apie tai pranešta nebuvo. Bet oficialiai, kas buvo pasakyta – iš amerikiečių buvo išėjusi tokia žinutė prieš savaitę, pusantros – kad ukrainiečiai dar gauna paramos už 550 milijonų dolerių. Joje jie gauna papildomų raketų „Himars“. Nebuvo pasakyta, nei kokie, nei kas. Bet dar anksčiau Ukrainos spaudoje viešoje irgi buvo pasirodę nemažai žinučių, kad tos „ATACMS“ raketos jau keliauja.
Greičiausiai taip ir yra. Užėmė kažkiek laiko integruoti tas raketas į mūšio zoną. Ir dabar tą apšaudymą, kurį mes matome, jeigu 12 sprogimų – tai yra lygiai tiek, kiek viena MLRS (daugybinio paleidimo raketų sistemų, aut. p.), sistema turi raketų. Jeigu būtų iš „Himars“, tai būtų 6 sprogimai. Jie gali duoti tokią mintį, iš kokių sistemų tai buvo šaudoma. Tai arba iš vienos „Himars“ sistemos arba ir MLRS“, – pasakojo atsargos pulkininkas.
Atstumas nuo ukrainiečių pozicijų iki sprogimų Kryme vietos – apie 220 kilometrų. Šis atstumas ir sprogimai šioje teritorijoje, anot V. Malinionio, reiškia, kad tai yra raketos, kurios gali skristi daug toliau, nei turėtos iki šiol.
„O dabar matome, kad yra kokybiškai naujas žingsnis. Jeigu ukrainiečiai jau turi tą 300 kilometrų pasiekiamumą, rusai bus priversti naudoti tik savo teritorija, kurią turi Rusijoje. Jie faktiškai Kryme nebegalės saugiai nieko laikyti, nei kitose Donbaso srityje esančiose teritorijose“, – svarstė jis.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis taip pat dėmesio skyrė faktui, kad ukrainiečiai apie šią ataką nieko nekalba – nei ją patvirtina, nei paneigia.
„Matote, turbūt jiems irgi yra patogu nesakyti atvirai labai. Galbūt ir amerikiečiai tam tikrą jautrumą demonstruoja, gal jie nenori. O kitas dalykas – matėme, kaip Rusija viešai sureagavo. Tokie jų influenceriai kaip Solovjovai ir kiti pradėjo kalbėti, kad čia nelaimingi atsitikimai kažkokie“, – kalbėjo V. Malinionis.
Sunkiai prognozuojama reakcija, bet atsakas bus
Paklaustas, kaip į sprogimus Kryme gali reaguoti Kremlius, atsargos pulkininkas V. Malinionis svarstė, jog dabar karo eiga – labai neaiški.
„Ukrainiečių rankos tampa ilgesnės. Ir Rusijai tai be galo apsunkins ir dabar karo eiga yra labai neaiški. Rusija kažkokių pergalių tikėtis nebegalės. Nes vien tos sistemos, kurios gebėjo pasiekti 80–90 kilometrų atstumą, jau jos padarė labai didelį žingsnį ir turėjo atitraukti nuo fronto linijos atitraukti visas logistiką, aprūpinimus. Taigi, tai keleriopai apsunkino viską. Į kampą gali tai būti visai suvaryta, kai pasiekiamumas yra 300 kilometrų“, – kalbėjo jis.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis teigė, jog perspektyvos Rusijai – tikrai prastos.
„Dar girdėjau, kad ne tik Krymas, bet ir arčiau Ukrainos sienos esantys logistikos vienetai Rusijos teritorijoje yra pergabenami giliau į šalį. Jie dar per pačią Rusijos žemyną nėra gavę, bet jie jau vengdami to daro sprendimus. Tai dar labiau apsunkins logistiką. Dabar yra tam tikrų pavojų – be abejo, kad Putinas darys kažkokius kontrveiksmus, kad būtų atsverti šiuos galimus pralaimėjimus“, – Žinių radijo laidoje sakė V. Malinionis.
Atsargos pulkininkas dar pridėjo, jog vienas iš nerimą keliančių signalų – Zaporižios atominė elektrinė yra užimta, sakoma, kad ji užminuota, paruošta sprogdinimui.
„Greičiausiai Putinas bijo ją panaudoti, nesiryžtų to daryti. Bet ta tikimybė, kad jis gali sukelti kažkokią ekologinę katastrofą, pasprogdinęs ten esančią atominę elektrinę“, – svarstė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Pasiųstos kelios žinutės
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas ir LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas Žinių radijo laidoje teigė, jog jeigu šie sprogimai buvo atlikti Ukrainos kariuomenės, tai yra pasiųstas signalas ne tik „apie ilgesnes rankas“.
„Atstumai yra svarbūs, bet daugiau svarbiau yra peržengti tą psichologinę ribą. Jau esu sakęs, kad viena iš didžiausių problemų dabar yra stabdyti Rusijos masinį kariuomenės spaudimą į Pietų Ukrainą. Tai yra Krymo tiltas, ši teritorija ir visa ta logistika, kuri gali judėti. Ir visiškas Rusijos nebaudžiamumo jausmas Krymo teritorijoje. Nes ir pačiai Ukrainai tai buvo tam tikra psichologinė riba, kurią reikėjo peržengti“, – tikino A. Medalinskas.
Anot politologo, tai signalas ir vakarams. O šie sprogimai ir Kremlių turi priversti pergalvoti pozicijas, nes kai kurios iš jų – tampa nesaugios.
„Dabar į kitą dalyką pažiūrėkime – ar mes žinome šiai dienai jau atsakymą – kokia raketa paskandino karinį laivą „Maskva“. Ir ar mums tai yra svarbu? Gal ir svarbu, svarbios yra ir detalės, bet pats svarbiausias yra šis faktas – buvo suduotas smūgis tokiam kariniam laivui. Ir Rusija visai kitaip pradėjo elgtis Juodosios jūros regione. Tai dabar po šito smūgio – Kryme esančiai karinei instaliacijai, yra parodyta, rusai dabar turi galvoti.
Juk jie puikiai žino, kad ten tikrai ne nuo nuorūkos sprogo viskas. Jie puikiai žino, kas atsitiko. Ir tas 12 skaičius – magiškas. Visiškai aiškiai atsekama pagal karines ginkluotes viskas. (…) Jie nebėra saugūs ir povandeninių laivų bazėje Sevastopolyje ir bendrai su Juodosios jūros laivynu“, – tikino A. Medalinskas.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog taip pasiunčiamas ir signalams, kad nesaugus ne tik Krymo tiltas, bet nesaugi visa Krymo teritorija.
„Ir štai čia yra daug svarbiau. Ne taip svarbu ar 200 ar 300 kilometrų tai buvo. Bet tai yra peržengta riba. Nes Rusija, suvokdama, kad pasaulį įtikino, jog Krymas yra truputį kitokia teritorija, nepaisant aneksijos, aiškiai matėsi kaip performavo savo politiką okupuotų teritorijų atžvilgiu, (…) jie iš karto stengdavosi integruoti ją į Rusijos teritoriją ir aiškinti, kad atsakas bus branduolinis ginklas. (…)
O čia štai atakuojama Kremliaus supratimu, Rusijos teritorija, kuri vakarų ir Ukrainos požiūriu yra Ukrainos teritorija. Šiais sprogimais buvo pasiųstas signalas, kad caras Putinas yra nuogas su visu savo karu“, – savo įžvalgomis su Žinių radijo klausytojais dalijosi A. Medalinskas.
Medalinskas: manau, kad Putinas yra įsiutęs
MRU politologas A. Medalinskas laidoje teigė, jog Kremliaus vadovas V. Putinas turėtų suprasti – jei jis sukels branduolinę katastrofą Zaporižios atominėje elektrinėje, vėjai branduolinį debesį gins ne tik ant Ukrainos, bet ir į Rusiją.
„Dėl to labai tikiuosi, kad šie žingsniai nebus daromi. Nors Ukrainoje yra kalbama apie tai – yra net parengtas planas ir trys sritys būtų visiškai evakuotos, jeigu tai atsitiks. Aš laukiau kai ko kito – džiaugiausi, kad peržengtas psichologinis barjeras, kalbant apie Krymą. (…) Aš laukiau, kad naktį būtų spiečius raketų į Odesos miestą arba kažkur šalia. Nes informacija buvo pasirodžiusi, kad būtent iš šio regiono buvo atakuotas Krymas. To nebuvo, bet neatmetu varianto, kad tai gali įvykti bet kurią minutę. Nes atsakas vienoks ar kitoks gali būti.
Manau, kad Putinas yra įsiutęs. Ir jis tikrai supranta, ką reiškia šis smūgis. Jis reiškia, kad visa Putino karinė akcija gali būti paversta karine avantiūra. Nes tada su šiomis raketomis galima atakuoti visą šitą vandens tiekimo kanalą į Krymą, koridorių iš Donbaso į Krymą, užimtus uostus. Jau nekalbant apie visą Krymo teritoriją. Žmonėms Rusijoje gali kilti klausimas – tai kam tas karas reikalingas?“ – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį kalbėjo MRU politologas A. Medalinskas.
