„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams vis dar nemažėja, o artėjant rudeniui ir žiemai, gali net išaugti. Todėl dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie užjaučia ir suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems įsikurti mūsų šalyje. O kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą ukrainiečiams“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sekretorė Ana Selčinskienė.

Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už liepos mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 1322, Kauno miesto – 695, Klaipėdos miesto – 400, Vilniaus rajono – 245, Kauno r. – 205 ir Šiaulių miesto – 202 savivaldybėse.

Mažiausia kompensacijų mokama Birštono (8 gavėjai), Pagėgių (6 gavėjai), Panevėžio r. (5 gavėjai), Neringos (4 gavėjai) ir Rietavo (2 gavėjai) savivaldybėse. Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis apie faktinį lėšų poreikį pagal iki liepos 31 d. priimtus sprendimus dėl kompensacijos skyrimo kompensacijai išmokėti, rugpjūčio mėnesį reikės apie 1,4 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje (daugiau kaip 300 tūkst. eurų), Kaune (daugiau kaip 160 tūkst. eurų), Klaipėdoje (daugiau kaip 100 tūkst. eurų). Nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio iš viso bus išmokėta per 4 mln. eurų, nurodoma SADM pranešime.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirti 6,3 mln. eurų.