Penktadienį nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė keičiantis visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“. Iki šiol „Perlas energija“ turėjo kiek daugiau nei 178 tūkst. vartotojų arba daugiau nei 15 proc. visų pasirinkusiųjų nepriklausomą elektros tiekimą.
Vertindama tai, kad „Perlo energija“ vienašališkai panaikino fiksuotos kainos planus, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad situacija – apmaudi, bet nėra neišsprendžiama.
„Čia buvo šiokio tokio savo galimybių neįvertinimo, bet tokią sutarčių keitimo teisinę pusę, žinoma, įvertins institucijos. Vakar buvo labai aiškiai pasakyta, kad vartotojai neprivalo sutikti su šituo pasiūlymu ir toliau jau tų sprendimų opcijų yra keletas. Viena iš opcijų tiesiog dairytis kito tiekėjo“, – šeštadienį LRT komentavo ministrė pirmininkė.
Ji leido suprasti, kad Vyriausybės atsakomybės šioje situacijoje nemato.
„Ne Vyriausybė tuos dalyvius į procesą įtraukė, yra leidimų tvarka, kuri reglamentuota įstatyme. Kažkokių ypatingų reikalavimų nėra. Čia, žinoma, ir patys vartotojai, kurie pasirenka tiekėją, ir pati esu tą sakiusi prieš antrąjį etapą, kad reikia įvertinti daugelį aplinkybių, ne tik kainą, bet ir galimybę fiksuoti kainą ir laikotarpį, kuriam siūloma fiksuoti“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Lašas: dalį atsakomybės prisiimti reikia
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano docento Ainiaus Lašo vertinimu, premjerė į padėtį galėjo sureaguoti kitaip ir prisiimti dalį atsakomybės.
„Visam šitam demonopolizavimui sąlygas kūrė Vyriausybė ir tai, kad į rinką atėjo žaidėjai, kurie iš esmės nieko bendro su energetika neturėjo, ir neturėjo net pakankamai resursų, lėšų ir patirties, kad suvaldytų bent minimalias rizikas <...>, čia jau yra Vyriausybės ir valdžios atsakomybė. Aš manau, kad tą reikėjo atspindėti ar prisiimti kažkokią atsakomybę. Galbūt tuos sprendimus darė ir ne ši Vyriausybė, o praeita, bet vis tiek klausimas valdžios atsakomybės yra tikras, aktualus ir jo nuneigti taip lengvai neina“, – Delfi komentavo A. Lašas.
„Prisiminkime, kad 1990-ųjų viduryje pas mus kažkada buvo panaši situacija su bankais, kada būdavo duodavos labai didelės paskolos ir visokie bankai išėjo į rinką, ir siūlė žmonėms 20 proc. palūkanas, bet realiai ten buvo fiktyvios schemos, kurios po to bankrutavo. Ar čia buvo ir valdžios atsakomybė? Be abejo, kad buvo, nes ji nesuvaldė rinkos, nekontroliavo jos atitinkamai.
Šiuo atveju tokios grėsmės negresia ir tai yra gerai, ir nebus čia kažkokių rimtų pasekmių. Vienas rinkos žaidėjas siūlė neadekvačias kainas, nesuvaldė rizikos, o pasekmės tokios, jog žmonės pereis kažkur kitur ir turės mokėti didesnę kainą. <...> Visgi čia yra ir valdžios rolė, ir tiesiog nusiplauti rankas, aišku, atrodo problematiškai“, – komentavo KTU docentas.
Ar rinkėjai atitinkamai tai įvertins?
Mano, kad žmonės sieks pokyčių
A. Lašo įsitikinimu, taip, įvertins, bet esą platesniame kontekste.
„Bendrai yra naratyvas, kad Vyriausybė nepasirūpina dėl infliacijos, dėl kainų augimo, dėl kitų dalykų, nepasirūpino ir šiuo klausimu. <...> Žmonės yra sunerimę dėl daugelio dalykų, pakankamai irzlūs, jautrūs, nes situacija sunkėja ir jie jaučia, kad jų piniginės plonėja. Jie nori bent jau kažkokio supratimo iš valdžios ir Vyriausybės. O šiuo atveju empatijos galbūt truputėlį ir pritrūko“, – pažymėjo A. Lašas.
Jo įsitikinimu, tai, kad turime didelis elektros kainas ir sumaištį dėl elektros tiekėjo pasirinkimo, nebus esminiai veiksniai, kurie lems valdančiųjų populiarumo smukimą. Bet šie veiksniai, anot fakulteto dekano, prie to gali prisidėti.
„Lietuvoje apskritai viskas veikia švytuoklės principu, rinkimai veikia švytuoklės principu. Pas mus praktiškai su laikrodžio tikslumu, su viena išimtimi opoziciją keičia pozicija. Jeigu man reikėtų prognozuoti, kokie bus ateinančių Seimo rinkimų rezultatai, sakyčiau, kad opozicija taps pozicija, o valdantieji išeis į opoziciją. Tokia yra mūsų istorinė realybė.
Ar būtent šis vienas veiksmas padarys tokį lūžį? Ne, nemanau, kad jis padarys tokį lūžį, bet jis ir toliau skatina naratyvą, kad žiūrėkite, Vyriausybė ir bendrai valdžia nesirūpina žmonėmis, nesuvaldo rizikų, ar dėl energetikos, ar dėl bankų sektoriaus, ar kitų dalykų, ir dėl to reikėtų ieškoti alternatyvų, balsuoti už kitas partijas.
Manau, kad šis skandaliukas įsipaišo į bendrą paveikslą, o žmonėms susidaro įspūdis, kad laikas pokyčiams ir ieškoma alternatyvų“, – dėstė A. Lašas.
Jurkynas: valdantieji neteks populiarumo taškų
Panašiai kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas: klaidos, prasta ekonominė padėtis šalyje nedidina valdančiųjų populiarumo, o priešingai – sunkmečiu pareigas einantys politikai turi mažiau šansų būti perrinkti. Sumaištis dėl elektros tiekėjo pasirinkimo, pasak jo, tikrai atims populiarumo taškų iš valdančiųjų.
„Valdančiųjų partijų populiarumą remia daug dalykų: valdymo rezultatai, politinių asmenybių charizmatiškumas, politinės klaidos, skandalai, partinis lojalumas, stabilios rinkėjų grupės skirtys visuomenėje. Valdymo klaidos, prastėjimas namų ūkių ekonominės padėties tikrai nedidina Vyriausybės populiarumo ir daugelis politinių mokslų tyrimų rodo, kad tada, kai yra ekonomiškai sunkesni laikai, vyriausybėms būti perrinktoms yra daug mažiau šansų“, – Delfi komentavo mokslininkas.
„Didesnė tikimybė, kad jos susirinks visą kaltę, taps atpirkimo ožiais už daugybę ekonominių dalykų – kai kur, aišku, pagrįstų dėl reguliavimo, pavyzdžiui, elektros rinkos, o kai kur tiesiog dėl aplinkybių“, – toliau svarstė M. Jurkynas.
Tiesa, už tai, kad „Perlo energija“ panaikino fiksuotos kainos planus, o beveik 180 tūkst. gyventojų iš esmės liko apgauti, atsakomybę, pasak mokslininko, turėtų prisiimti pats elektros tiekėjas, ne Vyriausybė.
„Valstybė to nereguliuoja, – pabrėžė jis. – Bet jie (elektros tiekėjai – Delfi) turi laikytis sutarčių. Jeigu „Perlo energija“ sudarė su gyventojais sutartis, o tos sutartys numato abipusius įsipareigojimus, įskaitant ir privataus elektros tiekėjo, sutarčių nesilaikymas yra sąlygų pažeidimas ir tai gali spręsti teismas tų naudai, kurie patyrė nuostolius dėl sutarties laužymo ar nutraukimo.“
Auga kainos
Šiuo metu gyventojams galvosopį kelia ne tik elektros rinkos liberalizavimo procesas, bet ir milžiniškos elektros, maisto produktų kainos – už elektrą mes mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys švedai, beveik trigubai brangiau nei lenkai ir dvigubai brangiau nei estai. Apie tai rašo Tv3.lt.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 25 proc., visgi mažinti maisto produktų pridėtinės vertės mokesčio tarifo neplanuojama. I. Šimonytės įsitikinimu, tai neturėtų didelės naudos gyventojams.
„Tokiomis aplinkybėmis PVM sumažinimas maistui, deja, bet liks žmonių nepastebėtas. Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų PVM lengvata yra labai geras pavyzdys, tiesa, tai ir nebuvo nustatyta kaip kainų mažinimo priemonė, buvo kaip tam tikra subsidija verslui, tačiau vis tiek pačią ekonomiką labai sunku paneigti“, – anksčiau komentavo premjerė.
„Mano nuomone, vis tiek geresnė priemonė yra žmonių pajamos, negu tokios lengvatos, kurios duoda labai abejotiną efektą“, – pridūrė ji.
