Ministras R. Strilecas, pristatydamas karo poveikį ir žalą aplinkai, teigė, kad okupuotose teritorijose šiuo metu įvertinti žalos neįmanoma, tačiau tose vietose, kur galima tai padaryti, fiksuojama itin didelė vandens ir oro tarša. Azovo ir Juodosiose jūrose padaryta žala florai ir faunai palies visas su jomis besiribojančias kaimynes. Pažymėta ir miškų užminavimo problema: nuo minų žūsta ne tik gyvūnai, bet ir gaisrininkai, vykstantys gesinti gaisrų.
„Ne tik siūlome Ukrainai pagalbą, bet ją realiai ir suteiksime.
Pagalba bus teikiama techninėmis priemonėmis, tokiomis kaip automobiliai, konsultacijomis miškų, gamtos apsaugos, klimato kaitos, taršos mažinimo bei kitose srityse Ukrainai integruojantis į ES. Taip pat padėsime naujai įsteigtą Radvilų nacionalinį parką pritaikyti rekreacijai ir gyventojų lankymui“, – teigė aplinkos ministras S. Gentvilas.
Sutarta, kad Lietuva perduos Ukrainai labai reikalingų didelio pravažumo automobilių miškininkams ir nacionalinių parkų darbuotojams bei kitos įrangos. Jau rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos – Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – Ukrainai perduos 5 priešgaisrinius automobilius, 25 automobilius, dvi valtis, 300 ugniagesių aprangos komplektų. Tokia parama, pasak Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministro, labai reikalinga, o keli visureigiai keliaus į karo zoną, kur bus naudojami renkant žalos aplinkai įrodymus.
Lietuva, kaip pažymima Aplinkos ministerijos pranešime, prisidės ir prie naujausio, neseniai įsteigto nacionalinio parko „Pushcha Radzivila“, kuriame atkuriamos pelkės, parengimo geresnei laukinės gamtos ir buveinių apsaugai bei žmonių lankymui. Todėl susitikimo metu buvo pasiūlyta pagalba rengiant dokumentus paramai gauti. Taip pat ministras S. Gentvilas pristatė idėją, kad Lietuva parkui galėtų padėti ne tik ekspertinėmis žiniomis ar turimais resursais, bet ir dovanodama stumbrų, kuriems, mūsų gamtininkų vertinimu, ten gyventi būtų puikios sąlygos.
„Kaip žinote, sudėtinga Vakarų Europos šalims paaiškinti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Baltijos šalys, ypač Lietuva, labai aiškiai ir teisingai supranta situaciją, užjaučia ir remia Ukrainą, skirtingai nei kai kurios Vakarų šalys ar jų žmonės, kurie nesuvokia šio baisaus karo, užgriuvusio Ukrainą. Būsiu sąžiningas: tai pirmas toks susitikimas su Europos ministerija, kurio pabaigoje galime užtikrintai kalbėti apie užmegztus konkrečius horizontalius ryšius ir kontaktus. Esu įsitikinęs, kad bendromis pastangomis padarysime daug gerų dalykų ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet ir visai Europai ir Europos Sąjungai“, – susitikimą apibendrino ministras R. Strilecas.
Artimiausiu metu planuojamas Lietuvos atstovų vizitas į Ukrainą. Aplinkos ministerijos vadovaujama delegacija, kurioje dalyvaus miškų ir vandentvarkos sektoriaus specialistai, verslo atstovai, turėtų susitikti su Ukrainos aplinkos sistemos darbuotojais.
