Situacija Lietuvos–Baltarusijos pasienyje šiuo metu išskirtinė, fiksuojami dideli neteisėtai į Lietuvą norinčių patekti migrantų srautai, LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ ketvirtadienį pasakojo R. Liubajevas.
„Lietuvoje šiandien karšta, apie 30 laipsnių, karšta dabar ir Lietuvos pasienyje, bet sienos apsaugos prasme. Srautai padidėjo, keletą savaičių mes matome neteisėtos migracijos srautų didėjimą.
Prieš kurį laiką turėjome šių metų rekordą, kai į Lietuvą neįleidome virš 100 neteisėtų migrantų. Per parą tokių skaičių seniai jau neturėjome.
Šiuo metu fiksuojama apie 60–70 valstybės sienos pažeidimų ir tiek pat neteisėtų migrantų kasdien mes neįleidžiame.
Situacija prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos arba prie Baltarusijos ir Latvijos sienos kitokia, ten srautai mažesni: Latvijoj visai jų nėra, o mažėjimą matome prie Lenkijos sienos“, – komentavo R. Liubajevas.
Pastebima, kad į Lietuvą neteisėtai bandantys patekti migrantai pastaruoju metu renkasi kitus kelius.
„Šiek tiek pasikeitė ir srautai, ir pagrindiniai karštieji taškai. Mes vis daugiau fiksuojame valstybės sienos apsaugos pažeidimų šiauriniame flange, tai yra Vilniaus pasienio rinkinės ruože, ypač Švenčionių, Adutiškio pasienio užkardos ruožuose. Ten sistemos ne visur yra, dėl to ir pasirenka neteisėti migrantai arba organizatoriai tuos ruožus, kur galbūt lengviau prasmukti. Bet kol kas pavyksta ir nustatyti tuos pažeidimus, ir laiku sulaikyti migrantus“, – patikino R. Liubajevas.
Fizinį barjerą gadina ir baltarusiai
Ir toliau, pasak jo, fiksuojama fizinio barjero gadinimo atvejų – tą esą daro ir migrantai, ir Baltarusijos pasienio pareigūnai.
„Mes nuo šių metų pradžios fiksavome apie 100 fizinio barjero gadinimo atvejų, tarp jų yra netyčiniai gadinimai vykdant statybos darbus, taip pat žvėrių [gadinimai]. Taip pat buvo neteisėtų migrantų arba Baltarusijos pasieniečių gadinimo atvejų. Dauguma jų – apie 70 proc. – buvo sugadinta ten, kur dar neturime sienos stebėjimo sistemų“, – teigė VSAT vadas.
Baltarusijos pasienio pareigūnai, R.Liubajevo teigimu, neteisėtai sieną kirsti norintiems migrantams pataria, kaip tą padaryti, padeda, esą būna, kad ir pjauną fizinį barjerą, koncertiną.
„Ir išleidžia migrantus į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – pažymėjo pašnekovas.
Fizinio barjero tiesimo darbai, pasak jo, jau eina į pabaigą, planuojama pabaigti ir sienos stebėjimo sistemų diegimą.
„Fizinio barjero diegimo darbai eina į pabaigą, beliko mažiau negu 20 km. Kalbu čia bendrai ir apie koncertiną ir apie fizinį barjerą arba tvorą. <...> Iki šių metų pabaigos planuojama visiškai užbaigti sienos stebėjimo sistemų diegimą ir turėti sistemą per visą Baltarusijos pasienį“, – pažymėjo R. Liubajevas.
Rizikos keliaujant į Baltarusiją
Kokie šiuo metu Baltarusijos ir Lietuvos pasieniečių santykiai? VSAT vadas atsakė, kad jokie.
„Santykių, galima būtų pasakyti, jokių neturime. Mūsų bendradarbiavimas, kuris egzistavo, jis nutrūko. Sunkiai dabar įsivaizduojama, kaip galima būtų organizuoti bendradarbiavimą su tais pareigūnais, kurie organizavo ataką prieš Lietuvą, prieš mus. Manyčiau artimiausiu metu ta situacija nepasikeis“, – svarstė jis.
Išaugus neteisėtos migracijos srautams, VSAT pagalbos kreipėsi į Lietuvos kariuomenę, policiją.
„Kadangi srautai išaugo, atsirado vis daugiau ruožų, kur mes fiksuojame valstybės sienos pažeidimus, mums reikia papildomų pajėgumų. Mes tai darome iš savo rezervo, skiriame papildomas pajėgas iš kitų rinktinių ir dabar diskutuojame, kalbamės su Lietuvos kariuomene, Lietuvos policija dėl papildomų pajėgų skyrimo prie sienos su Baltarusija“, – kalbėjo VSAT vadas.
Šiuo metu dėl įtemptos situacijos į Baltarusiją Lietuvos piliečiams keliauti nepatartina – esą šios valstybės pareigūnai pilietį gali apkaltinti gabenant narkotikus, gali atimti pasą ir jį sugadinti, gali net sulaikyti.
„Apie tai, kad nepatariama vykti į Baltarusiją kalba ne tik pasieniečiai, apie tai kalbėjo ir Saugumo departamentas ir Užsienio reikalų ministerijos atsakingi pareigūnai, Vidaus reikalų ministerija <...>. Kiekvienam, kuris planuoja vykti į Baltarusiją, reikėtų labai rimtai įvertinti ir priimti sprendimą, ir atsakyti už tai, kokį sprendimą jis priima“, – LNK laidoje kalbėjo R. Liubajevas.
Lietuva gali nepadėti
Į Baltarusiją išvykusiam ir ten nepagrįstai sulaikytam Lietuvos piliečiui dabar, pasak jo, būtų sunku padėti.
„Aš manau, kad valstybė imsis visų įmanomų veiksmų tam, kad padėtų tam piliečiui, bet šiuo metu galimybės ribotos. Situacija iš esmės pasikeitė, vargu, ar mūsų konsulinės įstaigos galėtų suteikti konsulinę pagalbą. Neturime to bendradarbiavimo, kuris egzistavo su Baltarusijos pasieniečiais, tikrai būtų labai sudėtinga tokiam asmeniui padėti“, – aiškino VSAT vadas.
Pašnekovas įvardijo, kodėl Lietuvos piliečiai visgi vyksta į Baltarusiją, nors yra perspėti to nedaryti: „Bent jau daugelis tų, kurie vyksta į Baltarusiją, deklaruoja, kad jie vyksta aplankyti pažįstamų, giminių, galbūt nusipirkti vieną kitą daiktą.“
„Aš vis dėlto manau, kad šiuo metu mūsų piliečiai gali keliauti Europoje, ir, matyt, reikėtų nukreipti savo interesą į Vakarų Europą, į demokratines valstybes. O jeigu dėl įvairių priežasčių – galbūt aplankyti savo pažįstamus, gimines – priimamas sprendimas vykti į Baltarusiją, reikia pasverti, reikia labai atsakingai priimti sprendimą, reikia suprasti ir žinoti, kad gali būti organizuota provokacija ir jam tikrai bus sunku padėti, padėti mūsų valstybei, jei tai iš viso įmanoma“, – pabrėžė R. Liubajevas.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista beveik 11,7 tūkstančio, rašo BNS. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.
Pernai didžiausias per parą apgręžtų užsieniečių skaičius siekė 342, šiemet – 109.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
