Be to, dabar jau buvęs „Lidl Lietuva“ darbuotojas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo – apie apgaulės būdu užvaldytus pinigus teisėsaugos pareigūnams pranešė prekybos centro vadovybė.
Praturtėti svetima sąskaita Deividas R. sumanė parduotuvėje vos išdirbęs tris mėnesius – per šį laiką jis iš kolegų išgirdo, kad kartais parduotuvėse yra daromi fiktyvūs prekių grąžinimai ir tokiu būdu užvaldomi svetimi pinigai.
„Kai dirbdavau kasoje, pasitaikydavo tokių atvejų, kai taip pirkėjai susigrąžina pinigus, kurie buvo neteisėtai nurašyti nuo banko sąskaitos“, – aiškino Deividas R.
Jis neslėpė, kad nutarė pats asmeniškai išbandyti tokį būdą – tądien, kai nedirbo, į parduotuvę „Lidl“ atėjo kaip pirkėjas ir kasoje savo kolegai pateikė dulkių siurblio maišelį, kurį anksčiau buvo nusipirkęs, ir pareiškė, kad pirko vieną, tačiau neseniai dirbti pradėjusi pardavėja kasos kvite nurodė, kad jis perka net 39 maišelius. Taip, anot Deivido R., nepagrįstai iš jam priklausančios banko sąskaitos, atsiskaitant mokėjimo kortele, buvo nuskaičiuoti 389 eurai.
Nors vyras neturėjo kasos kvito, tačiau kasoje dirbusi jo kolegė sutiko sugrąžinti pinigus – Deividas R. pareiškė, kad turi sutikimą iš „Lidl“ infolinijos dėl pinigų sugrąžinimo. Ir net parodė gautą SMS žinutę, kurioje patvirtinama klaida ir patvirtinamas sutikimas dėl pinigų sugrąžinimo. Tiesa, šią žinutę jis pats išsiuntė sau iš savo mobiliojo ryšio telefono.
Kai šios aferos parduotuvėje niekas nepastebėjo, vyras nutarė dar kartą neteisėtai gauti pinigų – o jų labai reikėjo, nes Deividas R. planavo išeiti atostogų, kurių metu buvo suplanavęs išvyką pas Belgijoje gyvenančią savo seserį.
Praėjus dviem savaitėms po pirmojo sukčiavimo vyras vėl į parduotuvę atvyko ne darbo metu – kasoje dirbančiam pardavėjui nurodė, kad pirko vieną porą firmos „Adidas“ maudymosi šlepečių, tačiau per klaidą kasininkė į kasos kvitą išmušė kainą net už 40 porų.
Kaip ir pirmą kartą, Deividas R. neturėjo kasos kvito, tačiau savo kolegai parodė SMS žinutę, gautą iš „Lidl“ informacijos linijos – joje buvo nurodyta, kad įvyko klaida ir pirkėjas nepagrįstai sumokėjo beveik 800 Eur.
Ir šįkart pinigai Deividui R. buvo išmokėti, tačiau dar tą patį vakarą apie tai buvo pranešta parduotuvės vadovei.
„Asmenimis prekės grąžinamos dvejais būdais – arba kai asmuo pateikia pirkimo čekį, arba kai gauna ir parodo infolinijos žinutę, o jeigu grąžintina suma viršija 100 Eur, su parduotuve papildomai susisiekia iš „Lidl“ infolinijos ir informuoja, kad asmuo norės susigrąžinti tam tikrą sumą ir kad galimas grąžinimas su jų žinia, – per apklausą policijoje aiškino parduotuvės vedėja. – Kadangi iš infolinijos nebuvome sulaukę skambučio dėl tokios sumos grąžinimo, man iš karto kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip.“
Parduotuvės vadovė teigė, kad kitą dieną jai buvo išeiginė diena, tačiau specialiai atėjo į parduotuvę, nes žinojo, jog tądien dirba Deividas R., kuris netrukus turėjo išeiti atostogauti.
„Pirmiausiai pasitikrinau dokumentus ir pamačiau, kad buvo atliktas grąžinimas, kurį patvirtino tą vakarą dirbusi parduotuvės vadovo asistentė, – sakė ji. – Tada pasikviečiau pasikalbėti pardavėją Deividą R. – paprašiau, kad jis paaiškintų apie tokios sumos grąžinimą. Jis sakė, kad pirko šlepetes ir kažkuris iš naujokų kasininkų jam kasoje vietoj vienos poros išmušė 40 vnt., jis taip pat nurodė, kad čekį išmetė ir kadangi jo neturėjo, telefonu kreipėsi į „Lidl“ infoliniją, paskui infolinijos darbuotojams pateikė banko sąskaitos išrašą patvirtinantį pirkimą ir gavo žinutę dėl pinigų grąžinimo.“
Tačiau toks pasakojimas parduotuvės vadovės neįtikino – ji darbuotojo paprašė pateikti sąskaitos išrašą, taip pat nurodė, kad, vadovaujantis vidinėmis taisyklėmis, jai taip pat reikės pasiaiškinti savo regiono vadovui.
„Deividas R. pasakė, kad šiuo metu banko sąskaitos išrašo pateikti negali, todėl sutarėme, kad jis išrašą išsiųs elektroniniu paštu dar tą pačią dieną, – kalbėjo parduotuvės vedėja. – Tačiau išrašo aš taip ir negavau, o apie esamą situaciją informavau regiono vadovą.“
Liudytojos teigimu, aiškinantis įvykio aplinkybes parduotuvės apsaugos vadovas susisiekė su „Lidl“ infolinijoje dirbančiais asmenimis, tačiau šie apie pinigų grąžinimą Deividui R. nieko nežinojo.
„Taip pat parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija – realiai šlepetės parduotuvėje buvo, tačiau pagal dokumentus jų neturėjo būti, – pasakojo parduotuvės vadovė. – Tada bandėme susisiekti su Deividu R., bet jis į skambučius neatsiliepė, buvo minėjęs, kad per atostogas skris pas sesę į Briuselį. Kai baigėsi atostogos, Deividas R. darbe nepasirodė, taip pat nepavyko su juo susisiekti telefonu, todėl pradėjome žymėti jam pravaikštas, o po kelių dienų iš Personalo skyriaus darbuotojų sužinojome, kad jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas – darbuotojas apie tai neinformavo, nors pagal vidines taisykles turėjo tai padaryti.“
Parduotuvės vadovė taip pat nurodė, kad tuo metu, kai Deividas R. nedirbo, ji patikrino ir kitus parduotuvėje atliktus prekių grąžinimus – tik tada paaiškėjo, kad darbuotojui taip pat buvo išmokėti 389 Eur už esą per daug priskaičiuotus dulkių siurblio maišus.
„Tai buvo analogiška situacija kaip ir su „Adidas“ šlepetėmis – abu kasininkai, grąžinę pinigus, parduotuvėje dirbo neilgai, abu grąžinimai atlikti vakare, kai darbo vietoje jau nebūna parduotuvės vadovo“, – parduotuvės vedėja mano, kad laikas ir kasininkai buvo pasirinkti neatsitiktinai.
Parduotuvės vedėjos teigimu, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laikui Deividas R. parduotuvėje taip ir nepasirodė, todėl buvo atleistas iš darbo, o dėl sukčiavimo buvo įteiktas pareiškimas policijai.
Beveik 1,2 tūkst. Eur iš „Lidl“ sukčiavimo būdu užvaldęs Deividas R. teigė, kad pinigus išleido, tačiau kadangi jo įvykdytos aferos buvo išaiškintos, jis sutiko atlyginti padarytą žalą.
„Buvau išmestas iš darbo, jau sugrąžinau 473 Eur, dar liko 720 Eur skola, stengsiuosi kuo greičiau ją atlyginti“, – teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo atsakomybėn patrauktas Deividas R. žadėjo, kad likusią pinigų sumą sugrąžins per mėnesį.
Teisėsaugos pareigūnai taip pat apklausė ir Deivido R. kolegas, kurie tuo metu dirbo kasoje, kai grąžino pinigus. Už dulkių siurblių maišus beveik 400 Eur išmokėjusi kasininkė neslėpė, kad pasitikėjo savo kolega ir net nebuvo kilusi nė mažiausia mintis, jog šis gali sukčiauti, todėl ji net nepasižiūrėjo į SMS žinutę, kurią Deividas R. teigė gavęs iš „Lidl“ infolinijos.
„Aš tik jo paklausiau, kaip nepastebėjo iš karto tokios sumos, bet jis atsakė, kad labai skubėjo ir pastebėjo tik tada, kai grįžo namo ir kai iš banko atėjo žinutė su nuskaityta suma“, – prisiminė pardavėja.
Kad kolega sukčiavo, pardavėja net neįtarė ir tada, kai praėjus porai savaičių iš kolegų išgirdo, jog šiam kitas kasininkas buvo sugrąžinęs dar didesnę pinigų sumą.
„Tada parduotuvės vadovės pavaduotojai pasakiau, kad ir aš esu dariusi Deividui R. pinigų grąžinimą – net stebėjausi, kad arba čia su naujoku kasininku kažkas negerai, arba su Deividu R., nes du kartus darosi grąžinimus ir nemažomis sumomis“, – sakė kasininkė.
Jos teigimu, prekių grąžinimai parduotuvėje yra atliekami dažnai, tačiau „dažniausiai dėl to, kad prekė yra nekokybiška arba pirkėjui netinka dydis“.
„Labai retai žmonėms reikėdavo daryti grąžinimą dėl netinkamai įvesto kiekio, o jeigu taip ir būdavo, tai ne tokia suma, kaip buvo grąžinta Deividui R., – kasininkės teigimu, jo kolega antrąjį grąžinimą taip pat atliko jos darbo metu, tačiau tuo metu ėjo į kitą kasą. – Aš tada jo paklausiau, kodėl ne mano kasoje, bet jis kažką atsakė, aš net nesupratau.“
Tuo metu jos kolega, kuris Deividui R. išmokėjo 800 Eur už esą neteisingai priskaičiuotas maudymosi šlepetes, sakė, kad kolega jam rodė, kaip tuo metu atrodė, iš „Lidl“ infolinijos gautas žinutes, kuriose buvo patvirtintas pinigų grąžinimas.
Kasininkas tikino, kad tuo metu nieko įtartino nepastebėjo, be to, pinigų grąžinimą patvirtino parduotuvės vadovės paskirta darbuotojas.
„Prieš patvirtinant grąžinimą jam pasakiau, kad pažiūrėtų į grąžintiną sumą, tačiau jis per daug nesigilino“, – sakė liudytojas.
Buvusiam „Lidl“ pardavėjui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad jo kaltė yra įrodyta ne tik surinktais įrodymais, bet ir jo paties prisipažinimu.
„Kaltinamojo veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis aiškiai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, nes buvo įgijęs tik vieną pakuotę dulkių siurblių maišelių ir vieną porą šlepečių, už prekes sumokėjęs grynaisiais pinigais, todėl jam negalėjo būti nuskaityta nuo banko sąskaitos pinigų suma už didesnį prekių skaičių, – nuosprendyje nurodė teismas. – Tai, kad kaltinamasis sukčiavo, patvirtina ir tai, siekdamas apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, kaltinamasis sau iš savo telefono išsiuntė „Lidl“ infocentro žinutę imituojantį tekstą, kurio pagrindu jam pavyko suklaidinti ir apgauti pardavėjus bei užvaldyti bendrovės „Lidl Lietuva“ turtą.“
Anot teismo, nusikaltimą įvykdžiusiam asmeniui skiriama bausme siekiama ne tik jį nubausti, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
„Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą minimaliams“, – teismas Deividui R. skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Jos metu nuteistasis be bausmę vykdančios institucijos žinios negalės keisti gyvenamosios vietos, be to, vyras įpareigotas atlyginti buvusiam darbdaviui padarytą žalą.
