„Beždžionių raupai kaip liga nėra kažkokia nauja infekcija, apie kurią mes nieko nežinojome. (…) Tai mes žinome daugmaž plitimo kelius, žinome ir kad skiepai nuo raupų, kurie buvo išnaikinti, veikia palyginus neblogai ir prieš beždžionių raupus. Todėl situacija kardinaliai skiriasi nuo COVID–19 pandemijos“, – LNK sakė G. Dudas.
Beždžionių raupų mirtingumas siekia apie 2 procentus, sakė jis.
G. Dudo teigimu, nors pasaulyje kol kas patvirtintas gana mažas skaičius susirgimų šia liga, užmigti ant laurų negalima.
„Bet pati infekcija neplinta taip greitai. Ir nereikėtų užmigti ant laurų, kad šiuo metu atvejų nėra palyginti daug, mes kalbame apie maždaug 30 tūkst. patvirtintų atvejų. Nėra visiška katastrofa, bet jei mes užmiegame prie vairo ir aktyviai nekovojame su šia infekcija ji gali įsitvirtinti visuomenėje. Ir nepaisant daug kam girdimų gandų ji gali pasiekti likusią populiacijos dalį“, – LNK sakė virusų tyrinėtojas.
Jis teigė, jog vienas iš pagrindinių iššūkių dabar yra testavimas nuo šios ligos.
„Kadangi asmenys vienaip ar kitaip patys turi prisistatyti įvairioms sveikatos institucijoms. Tai reiškia, kad jeigu mes nusprendžiame stigmatizuoti šią ligą, mes norom nenorom priversime tuos žmones slėptis ir tų atvejų mes paprasčiausiai nerasime.
Ką mes matome kitose šalyse – tarkime Vokietijoje, JAV ar Jungtinėje Karalystėje, kad ilgainiui naujų užsikrėtimų skaičius lėtėja būtent dėl matomų intervencijų. Matome, kad žmonės patys savanoriškai padeda sveikatos apsaugos institucijoms kovoti su šia liga“, – kalbėjo G. Dudas.
Virusų tyrinėtojas pabrėžė, jog demonizuoti visos žmonių grupės – vyrų, kurie užsiima lytiniais santykiais su kitais vyrais, negalima. Nes beždžionių raupai plinta mažumos mažumoje, sakė LNK pašnekovas, kurie yra įpratę turėti ne daugiau lytinių partnerių, neseka, su kuo turi lytinių santykių.
„Beždžionių raupai, patekę į tokius seksualinių kontaktų tinklus, juolab žinant, kad nuo raupų pasaulyje nėra skiepijama nuo maždaug 1980 metų, būtent taip virusas rado galimybę plisti. Tačiau būtina pabrėžti, kad tai yra mažumos mažuma. Ir demonizuoti visos žmonių grupės yra paprasčiausiai negalima.
Nes mes tokiu būdu užtikrinsime, kad žmonės taip slėps savo kontaktus, neprisistatys sveikatos apsaugos institucijoms, kai to reikės. Ir anksčiau ar vėliau taip ši liga pasieks likusią visuomenę. Kadangi jos plitimas nėra vien tik lytiniu būdu. Jis plinta taip pat ir per artimą kontaktą“, – pasakojo G. Dudas.
Mokslininkas ragino visus daug lytinių partnerių turinčius asmenis stebėti savo sveikatą ir turint bent mažiausią įtarimą dėl galimo kontakto kreiptis į medikus.
Jis LNK pasakojo, jog skiepai nuo raupų turi maždaug 85 procentų efektyvumą prieš beždžionių raupus. Tikėtina, kad ir Lietuvoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis vyrui, kuris patenka į amžiaus grupę nuo 40 iki 49, taip pat buvo skiepytas.
„Gali būti, kad įvyko neatitikimas ir jis pateko į tuos 15 procentų, kurių skiepai neapsaugoja“, – sakė virusų tyrinėtojas.
G. Dudas teigė, jog šiuo metu Lietuvoje būtų tikslingas sergančiųjų asmenų kontaktų vakcinavimas.
„Ir galbūt reikėtų skiepyti tą mažumos mažumą apie kurią kalbu. Kurie galbūt patys žino, kad jie linkę turėti daugiau lytinių partnerių, dėl to jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti. Todėl būtų tikslinga skiepyti būtent juos“, – LNK sakė virusų tyrinėtojas G. Dudas.
Visą LNK pokalbį su G. Dudu žiūrėkite čia:
