Viešosios įstaigos „Upių atkūrimo centras“ įkūrėja, aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė LNK sakė, kad užtvankos Lietuvoje sensta ir ne viena pasiekia avarinę būklę. O tuomet nutinka taip, kaip nutiko Panevėžyje.
„Įvyksta avarijos, tai pavojinga ne tik gamtai, bet ir žmogui, jo turtui ir saugumui“, – kalbėjo ji.
Pasak aplinkosaugininkės, užtvankos išsiskiria tuo, kad jos, skirtingai nei, pavyzdžiui, tiltai, nėra ilgaamžiai statiniai – po maždaug 50 metų joms reikia kapitalinio remonto.
„Ateina laikas jas visas remontuoti. Kadangi jų turime daug – virš 1200 inventorizuotų, šimtus neinventorizuotų, bešeimininkių užtvankų, kurios neprižiūrimos, neturi savininkų. Visos jos reikalauja didelių investicijų“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
Kalbėdama apie Panevėžio pavyzdį, ji atkreipė dėmesį, kad „Ekrano“ gamykla nebeveikia jau daugybę metų, tad niekam nereikalinga užtvanka buvo palikta likimo valiai.
Anot jos, panaši situacija ir su didele dalimi kitų užtvankų, todėl Panevėžio užtvankos avarija jos nenustebino – tik nuliūdino.
„Avarijos vyksta kiekvienais metais, jų buvo pernai. Stovime prie Vilnelės, aukštupyje – Belmonto užtvanka, 2017 metų žiemą taip pat buvo įvykusi avarija“, – prisiminė ji.
K. Gurjazkaitė patikino, kad reguliariai prižiūrėti užtvanką nėra pigu, tačiau tai vis dėlto yra pigiau, nei vėliau šalinti avarijos padarinius.
„Lietuvoje labai didelė dalis jų yra nefunkcionalios. Labai tikslių duomenų nėra, bet jei yra 1200-1300 inventorizuotų užtvankų, iš jų vos keli šimtai turi aiškią funkciją. Apie pusė jų gali būti, kad neturi absoliučiai jokios rekreacinės funkcijos“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.
Todėl, anot jos, reikėtų svarstyti galimybę ateityje tokias jokių funkcijų neatliekančias užtvankas tiesiog pašalinti.
Visą LNK pokalbį su K. Gurjazkaite žiūrėkite čia:
