„Tai 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis vyras, Lietuvos pilietis, atvykęs šiuo metu į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos šalies“, – trečiadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė Galina Zagrebnevienė.
Turimais duomenimis, vyrui sunkūs simptomai kaip bėrimas nepasireiškė, jo būklė stabili, vyras gydosi namuose.
Kokiame mieste gyvena pacientas nėra atskleidžiama. Tačiau pasak epidemiologų, nesaugų kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu dar iki pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams turėjo penki žmonės. Jų būklė stebima.
„Kai jam pasireiškė pirmieji simptomai, jis daugiau su nieko nebendravo. Taigi, turime nedidelės rizikos asmenis“, – teigė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rasa Liausėdienė.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas asmenims, bendravusiems su užsikrėtusiu, izoliuotis nereikia.
„Tiek didelės, tiek ir mažos rizikos sąlytį turėję asmenys nėra izoliuojami. Jie yra stebimi 21 dieną, matuojant temperatūrą du kartus per dieną. Ir tik tokiu atveju, jeigu asmeniui, turėjusiam sąlytį su beždžionių raupais sergančiu asmeniu, prasideda bent kokie ligos požymiai, jis izoliuojamas ir stebimas, tik tuomet“, – pasakojo SAM atstovė.
Inkubacinis ligos periodas – ilgas. Jis trunka nuo 5 iki 21 dienos. Bet paprastai savaitę ar dvi.
Liga nėra labai užkrečiama. Virusas plisti gali per tiesioginį sąlytį – pavyzdžiui, liečiant pažeistą odą, drabužius, arba per nesaugius lytinius santykius.
„Beždžionių raupai daugiausiai plinta tarp vyrų, kurie nurodo turintys lytinių santykių su kitais vyrais. Ir dažniausias amžius – 30–40 metų“, – teigė G. Zagrebnevienė.
Tačiau užsikrėsti gali ir kiti kartu gyvenantys žmonės.
„Taip pat daug lytinių partnerių, atsitiktinių lytinių santykių turintys asmenys. Aišku, asmenys, gyvenantys kartu su sergančiu asmeniu, kurie galbūt dalinasi drabužiais, patalyne, indais“, – sakė SAM atstovė.
Su užsikrėtusiu asmeniu patariama vengti bet kokių kontaktų.
„Vengti fizinio kontakto, ypač, su mažais vaikais, besilaukiančiomis moterimis, asmenimis, kurių yra nusilpusi imuninė sistema. Vengti net ir saugių lytinių santykių, saugių fizinių kontaktų su kitais asmenimis, prezervatyvų naudojimas negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo beždžionių raupų viruso perdavimo“, – kalbėjo NVSC atstovė.
Visame pasaulyje, už Afrikos ribų, jau yra registruota daugiau kaip 23 tūkstančiai atvejų. Liga aptikta 78 šalyse. 70 procentų šių atvejų yra užregistruoti Europoje, trečdalis – Amerikos žemynuose.
Ispanijoje du žmonės nuo šios ligos jau mirė, po vieną auką liga nusinešė Brazilijoje ir Indijoje. Ligos lopšyje – Afrikoje, mirtys skaičiuojamos dešimtimis.
„Daug atvejų Konge, Nigerijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kamerūne ir pavienių atvejų tokiose šalyse kaip Gana, Beninas ir kitos. Manau, kad atėjo laikas pasauliui investuoti, jog šie gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėse ir miškuose būtų apsaugoti. Jei gydysime tik tuos, kurie gyvena Europoje ir Amerikoje, gydysime tik beždžionių raupų simptomus, bet ne tikrąją ligą. Svarbu, kad pasaulis mobilizuotųsi kovai su šia liga“, – pasakojo PSO atstovas Ibrahima Soce Fall.
Beždžionių raupai pasireiškia gripui, peršalimui ir net koronavirusui būdingais simptomais. Dažnai kamuoja karščiavimas, galvos, bei nugaros raumenų skausmai, trūksta energijos, padidėja limfmazgiai.
Pagrindinis simptomas – bjaurus odos bėrimas. Priklausomai nuo viruso padermės, iš 100 užsikrėtusių gali mirti nuo 1 iki 10 žmonių.
Yra patvirtinta ir beždžionių raupų vakcina. JAV prie jos rikiuojasi eilės.
Lietuva taip pat laukia 1400 vakcinos dozių. Jas tikimasi gauti dar rugpjūčio mėnesį. Vakcina daugiausiai bus skirta užsikrėtusių asmenų artimiesiems, kurie turėjo kontaktą. Taip pat su ligoniais dirbantiems medikams.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Ne tik bėrimas
Profesorius, mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas LNK sakė, kad šis virusas pavojingesnis nei gali atrodyti. Po bėrimų randai gali likti visam gyvenimui, taip pat tikėtinas vidaus organų pažeidimas.
„Svarbu yra kaip ši naujiena buvo pateikta – drebančiu balsu lyg tai būtų sensacija. Iš kitos pusės – bandoma raminti žmones, kad plitimo tikimybė yra nedidelė. Bet taip ir nepasakoma tiesiai šviesiai, kas užsikrėtė ir kokie yra užsikrėtimo veiksniai“, – kalbėjo virusologas S. Čaplinskas.
Jo nuomone ir PSO kurį laikė „mykė“ ir nežinojo, kaip pateikti informaciją apie beždžionių raupus.
„Kaip pasakyti, kad nebūtų dar didesnės stigmos. Nes šitame plitimo etape 98 procentai užsikrėtimo atvejų Europoje ir Amerikoje yra vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Dauguma ir identifikuoja save kaip gėjus. (…) Reikia iš karto pasakyti, kad tai nėra tradicinė lytiškai plintanti liga. Iš kitos pusės, ir ŽIV prasidėjo nuo gėjų, bet ji neliko vien tik tarp jų.
Todėl labai svarbu labai atvirai sakyti, kas atsitiko, kur virusas plinta, bet ir stengtis, kad nedidėtų ta stigma“, – LNK kalbėjo S. Čaplinskas.
Virusologas ragino dirbti su šia demografine grupe, maksimaliai būtų pristatytos rizikos ir būdai ligos išvengti.
„O antra – pastebėję ar įtarę menkiausius simptomus, įvertinę savo elgseną, kad žmonės nebijotų kreiptis į medikus kuo greičiau. Reikia, kad ir medikai būtų tam pasiruošę“, – teigė jis.
Virusologas S. Čaplinskas LNK teigė, jog tikimybė užsikrėsti beždžionių raupais yra tik „odai prisilietus prie sergančio žmogaus odos“, yra galimybė užsikrėsti ir dalinantis su asmeniu tais pačiais rūbais, patalyne, rankšluosčiais.
„Šiaip virusas visada plisdavo tik vakarų ir centrinėje Afrikoje ir būtent nuo infekuotų gyvūnų. Ir labai retai žmogus nuo žmogaus užsikrėsdavo“, – kalbėjo LNK pašnekovas S. Čaplinskas.
Po beždžionių raupų randai gali likti visam gyvenimui. Bet padariniai gali būti kur kas skaudesni, LNK sakė virusologas.
„Tie pažeidimai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo žmogaus, kur pas tą žmogų yra silpna vieta. Kaip pavyzdys, Europoje registruota tik pora mirties atvejų, kai vakarų ir centrinėje Afrikoje apie 10 procentų žmonių miršta nuo beždžionių raupų. Dėl to, kad jų bendra sveikata ir imuninė sistema yra daug silpnesnė. Ir kol užsikrečia jauni ir sveiki vyrai, yra viena.
Bet kai pradės užsikrėsti ir sirgti vaikai, nėščios moterys, senjorai, tuomet viskas gali ir pasikeisti. Gali būti pažeisti įvairūs organai, net aklumas. Ne vien tik randai“, – pabrėžė LNK pašnekovas S. Čaplinskas.
Visą LNK pokalbį su S. Čaplinsku žiūrėkite čia:
