Ministrui - kritikos banga
Delfi jau rašė, kad S. Gentvilas savo įsakymu gegužės 27 d. pakeitė aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.
Publikaciją galite rasti ČIA.
Vilniaus miesto tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas, urbanistas dr. Gintautas Tiškus dėl pakeitimų kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Jo nariams savo rašte architektas išdėstė tai, kas jam kelia didžiausią nerimą. O tokių punktų yra nemažai.
Aplinkos apsaugos komitetas jau kreipėsi į ministeriją prašydamas paaiškinimų. Juos gavęs komitetas imsis nagrinėti ministro įsakymo peripetijas.
Anot G. Tiškaus, ministro S. Gentvilo įsakymas yra palankus tik tam tikrų grupių verslo interesams tenkinti.
„Esmė ta, kad pirminiame variante želdynų normatyvas buvo 25 m2 gyventojui nuo bendro gyventojų skaičiaus. Ir tai buvo labai lengvai apskaičiuojama. Statistikos departamentas turi kiekvieno miesto gyventojų skaičių. Taip pat savivaldybės pagal seniūnijas žino gyventojų skaičių. Todėl ta norma yra labai lengvai ir akivaizdžiai paskaičiuojama. Dabar be to, kad ta norma sumažinta nuo 25 m2 m iki 12 m2, tai jos net nėra kaip apskaičiuoti. Jie parašė, kad minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale. Kvartalui dėl gyventojų skaičiaus statistinių duomenų iš viso nėra. Neįmanoma paskaičiuoti. Su tuo, kad tai yra nepaskaičiuojamas rodiklis, sutinku ne tik aš, bet sutinka ir Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. Jis sako lygiai tą patį. Tai yra akivaizdu.
Seimas pernai birželį patvirtino nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Vienas iš tikslų ir uždavinių yra didinti želdynų skaičių miestuose. Vietoje to, kad padidintų, tai jie sumažino daugiau nei dvigubai plius nepaskaičiuojamu būdu“, - dėstė G. Tiškus.
Dėl ministro S. Gentvilo įsakymu priimtų pakeitimų pastabų turi ir STT. Ji dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo parengė antikorupcinio vertinimo išvadą. Joje – kritinės pastabos.
Vienoje iš STT įvardintų kritinių pastabų nurodoma, kad naujoji tvarka galbūt prieštarauja viešajam interesui. Ji skamba taip: „Pramoninės ir kitų komercinio pobūdžio teritorijų steigėjai galimai nepagrįstai atleidžiami nuo su želdynų įrengimu susijusių prievolių, o želdynų įkūrimo našta perkeliama kitiems asmenims. Galimai neužtikrinamos Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymu (toliau – Želdynų įstatymas) saugomos vertybės ir su tuo susiję viešieji interesai.“
Tuo metu aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė nesutiko, kad ministro įsakymu miestuose sumažinamos želdynų normos. Anot jos, netgi priešingai: ministras savo įsakymu esą netgi didina želdynų plotus miestuose.
„Kabant apie želdynų normas ir jų pokyčius, yra skirtis tarp atskirųjų želdynų (kuriems turi būti suformuojamas atskiras sklypas) ir priklausomųjų želdynų (augančius statinių sklypuose). Šiuo teisės akto pakeitimu padidinta priklausomųjų želdynų, esančių gamtiniame karkase prie gyvenamųjų, visuomeninių pastatų, rekreacinėse ir bendrojo naudojimo teritorijose, plotų norma, taip pat naujai nustatyta priklausomųjų želdynų norma didelių miestų centro zonoje ir senamiesčiuose, t.y. ten, kur dažniausiai mažai galimybių suformuoti atskirus sklypus atskiriesiems želdynams. Kaip minėta, taip pat padidinta atskirųjų želdynų plotų norma, tenkanti vienam gyventojui iki 1000 metrų atstumu nuo gyvenamojo kvartalo.
Vertinant realų želdynų normų įvykdymą Želdynų įstatyme nustatyti ir įpareigojimai savivaldybėms tikrinti ir viešai skelbti duomenis apie želdynų normų įvykdymą. Tai leis operatyviau vertinti želdynų pokyčius klimato kaitos kontekste“, - teigė A. Žilinskienė.
Vilniaus miesto savivaldybė negaili kritikos
Vis dėlto didžiausia Lietuvoje Vilniaus miesto savivaldybė sutinka su ministro įsakymo kritikais, kurie sako, kad su S. Gentvilo įsakymu tikrai ne viskas gerai.
Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė, atsakydama į Delfi klausimus, nurodė, kad įsakyme palikta daug dviprasmybių. Anot jos, nustatyti reikalavimai yra nepamatuojami.
„Želdynų normas vertiname kaip nepakankamai tiksliai suformuluotas – normose nustatyti želdynų įrengimo reikalavimai nepamatuojami, negali būti apskaičiuojami ir patikrinami konkrečioje teritorijoje“, - teigė specialistė.
Taip pat ji nuogąstavimų turi ir dėl stogų, kurių apželdinimas svarbus žaliojo kurso kontekste.
„Į sklypo želdynų plotą neįskaičiuojami didelę reikšmę karščio ir kritulių kontrolei ir gyventojų rekreacijai turintys žali stogai (ypač ant žemesnių korpusų stogų), nebent stogai yra ant požeminių pastatų perdangos. Tuo tarpu estetinius klausimus labiau sprendžiantis vertikalusis apželdinimas įskaičiuotas, tiesa, juo kompensuoti galima tik dalį priklausomojo želdyno, ir tik santykiu 1:3, t.y. vienam priklausomojo želdyno kvadratiniam metrui prilyginami 3 kv. metrai vertikalaus želdinimo.
Manome, kad tikslinga ir siūlėme Aplinkos ministerijai į sklypo priklausomųjų želdynų normas įskaičiuoti ir apželdintus stogus, tik, jei jie ekstensyvūs, turi nedaug grunto, taip pat pritaikyti 1:2 ar tą patį 1:3 santykį“, - nurodė R. Baniulienė.
Be to, įgyvendinant ministro S. Gentvilo nustatytą tvarką jau dabar savivaldybei kilo nemažai keblumų.
„Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kaip teisės normas išleidusį teisėkūros subjektą, su paklausimu dėl „Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ taikymo konkrečioje situacijoje, kai žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą gamtinio karkaso dalį“, - nurodė savivaldybės atstovė.
Kas vykdys kontrolę?
Delfi ministerijos paklausė, kaip bus tikrinama ir kas konkrečiai tikrins fasadų apželdinimą pastačius pastatą? Ar tai reikš, kad jei fasadai nepaželdinti, statyba yra neteisėta? Ministro patarėja A. Žilinskienė atsakė, kad kontrolės funkciją turės vykdyti savivaldybės.
Savivaldybė neliko sužavėta tokiu ministro sumanymu ir teigė, kad kontrolę turėtų vykdyti ministerijai pavaldi Statybos inspekcija. Savivaldybė teigė, kad ji neturi įgaliojimų vykdyti kontrolės funkcijų.
„Vilniaus miesto savivaldybė pastaruosius porą metų taiko sugriežtintą sklypo priklausomųjų želdynų kokybės tikrinimą pačioje projektavimo proceso pradžioje, kada skiriamas didelis dėmesys lūkesčių projektuotojams suformavimui ir diskusijoms su projektuotojais, konsultacijoms, siekiant, kad būsimi sprendiniai būtų kokybiški ir darniai papildytų miesto aplinką bei atitiktų visuomenės poreikius. Šioje stadijoje ir tolimesnėse projektavimo stadijose tikrinama turinio kokybė ir visi kokybišką galutinį rezultatą apsprendžiantys veiksniai. Deleguoti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai dalyvauja priimant įgyvendintus projektus, jei čia randama neatitikimų lyginant su projektine informacija, ypač, jei prastinama kokybė, Statytojas turi tai ištaisyti. Tai galioja ir priklausomųjų želdynų daliai. Visgi, statybų pažeidimų fiksavimas yra Statybų inspekcijos atsakomybė ir savivaldybė tokių teisių neturi“, - teigė R. Baniulienė.
Savivaldybė laukia ministerijos išaiškinimo
Dabar grįžkime prie Vilniaus miesto savivaldybės kreipimosi į Aplinkos ministeriją. Savivaldybės vyr. architekto Mindaugo Pakalnio rašte teiraujamasi, kaip praktikoje įgyvendinti ministro numatytą tvarką.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo teisės normą išleidusio teisėkūros subjekto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, aiškinimo dėl „Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-151 redakcijos) taikymo situacijoje kai žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą gamtinio karkaso dalį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra nagrinėjama situacija, kai Kitos paskirties Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą turintis sklypas (toliau – Sklypas) patenka į gamtinio karkaso stipriai pažeistą vidinio stabilizavimo arealą, todėl vadovaujantis „Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-151 redakcijos) priedu „Priklausomųjų želdynų plotų normos“ Sklypui priskiriamas mažiausias želdynų plotas nuo viso žemės sklypo – 40 proc. Kartu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 11 punktu: „Stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis gali būti didesnis nei 50 procentų, tačiau tokiais atvejais atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos didinamos ne mažiau kaip 10 procentinių punktų“ Sklypo užstatymo tankis galėtų būti numatomas didesnis nei 50 proc., tačiau tokiu atveju privalomas priklausomųjų želdynų plotas turėtų būti ne mažesnis nei 50 proc.“, - dėstoma rašte ministerijai.
Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Aplinkos ministerijos, kaip teisės normas išleidusio teisėkūros subjekto, paaiškinti ar stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose, numatant žemės sklypo užstatymo tankį didesnį nei 50 proc., turi būti taikomas gamtinio karkaso nuostatų reikalavimas papildomai didinti priklausomųjų želdynų normą 10 proc., nepaisant to, kad priklausomųjų želdynų norma jau yra padidinta pagal Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo priedą?
„Pastebime, kad atveju taikant Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimą didinti priklausomųjų želdynų normos procentą 10 proc., priklausomųjų želdynų norma (50 proc.) tampa sunkiai įgyvendinama“, - savo rašte rašė M. Pakalnis.
