„Klausi, kodėl aš nelikau ten, kur man uždrausta dirbti, uždrausta mokytis, kur aš esu nelegalus migrantas? – Delfi paklaustas, kodėl paliko Lietuvą, atsakė užsienietis. – Kodėl nelikau ten, kur tiesiog deramasi, kaip mane priverstinai deportuoti? Kai man nesuteikė prieglobsčio, tapau nelegaliu migrantu, turėdamas tokį statusą tu turi už viską mokėti pats, nuomotis būstą, bet negali dirbti.“
Pašnekovas sutiko savo mintimis pasidalinti su anonimiškumo sąlyga, nes baiminasi, kad gali turėti nemalonumų, jeigu netyčia būtų deportuotas atgal į Lietuvą, nors priduria, kad toks scenarijus praktiškai neįmanomas. Delfi žino tikrąjį šio vyro vardą ir pavardę, bet šiame tekste jį vadinsime tiesiog Ali.
„Yra daug puikių lietuvių. Tačiau kai pažiūriu komentarus internete ir portaluose, matau, kad dauguma yra neapykantos kupini rasistai. Būtent dėl neapykantos tūkstančiai nuostabių lietuvių patys išvažiavo iš Lietuvos. Nematau jokio skirtumo tarp Lietuvos valdžios ir žmonių, jie kupini neapykantos“, – sakė jis.
Nematė kito pasirinkimo
Ali – vienas iš 1900 užsieniečių, kurie paspruko iš Lietuvos šią vasarą. Laisvę jaunas vyras atgavo dar pavasarį ir išties bandė likti Lietuvoje, į socialinius tinklus kėlė nuotraukas iš sostinės neslėpdamas susižavėjimo senamiesčio architektūra. Tačiau vieną dieną jis pradėjo dalintis vaizdais iš Vokietijos.
„Paskutinis lašas buvo tada, kai mano pasamdytas advokatas pasakė, kad pasieniečiai turi teisę vėl bet kada neteisėtą migrantą sulaikyti ir uždaryti į stovyklą, tai legalu pagal Lietuvos įstatymus, – kalbėjo jis ir pridūrė. – Tikrai labai norėjau pasilikti, gauti leidimą gyventi. Bet negalėdamas dirbti aš neturėjau jokio kito pasirinkimo.“
Ali priduria, kad kai kurie užsieniečiai išvis neturėjo kito pasirinkimo, jiems buvo liepta išeiti iš stovyklų ir niekada nebegrįžti.
„Taip buvo mano giminaičiams, vyresnio amžiaus vyrui ir jo dukrai. Juos tiesiog išvarė iš stovyklos. Kur jiems reikėjo eiti? Lietuva jų nenori, o Vokietija jais pasirūpina. Žinau žmonių, kurių stovykloje pareigūnai paprašė neišvažiuoti šiandien, o pradingti, kai bus ne jų pamaina“, – pasakojo irakietis.
Išvykti iš Lietuvos migrantams visiškai nesudėtinga, kai atgauna laisvę, jie gali laisvai judėti šalyje. Tiesa, dažnas turi kas 24 valandas grįžti į stovyklą, tačiau per tokį laiką tikrai įmanoma nukeliauti iki Berlyno.
„Kai kas paprasčiausiai išvažiuoja traukiniu“, – sako Ali.
Čia laikomas žmogumi
Paklaustas apie gyvenimą Vokietijoje, Ali sako, kad čia, priešingai nei Lietuvoje, jis laikomas žmogumi, o ne tiesiog nelegalu.
„Čia mums suteikia pagalbą, teisines konsultacijas, skiria pinigų pasisamdyti advokatą. Čia gauni vietą, kur gyventi, gali dirbti, mokytis. Čia tu nesi laikomas nelegalu, niekas apie tai net neužsimena“, – sako jis.
Tiesa, pagal Dublino reglamentą, vokiečiai, nustatę, kad Ali buvo atvykęs į Lietuvą, turėtų grąžinti jį mums. Tačiau pašnekovas tokio scenarijaus nesibaimina.
„Pirma Vokietija kreipsis į Lietuvos institucijas, kol ateis atsakymas, praeis kokie 2 mėnesiai. Tada Vokietija spręs, ar grąžinti tave atgal, bet tu visada sprendimą gali skųsti teismui. Tai užtruks dar pusmetį. Be to, net jei sprendimas tau nepalankus, prieglobstį tau gali suteikti bažnyčia, kol ji tave saugos, tavęs išsiųsti negali“, – koks procesas yra jo žiniomis, sakė užsienietis.
Pasak jo, bažnyčios globa trunka pusmetį, visgi jis priduria, kad dabar ją gauti kiek sudėtingiau, nes ji ir taip pilna prieglobsčio prašytojų, be to, žiūri kiek įtariau, nes kai kurie pabėgėliai anksčiau yra pasitelkę ir klastą.
„Tačiau Vokietijoje, jei būsi atviras ir sakysi tiesa, tada viskas bus gerai“, – sakė jis.
Sėkmės galima tikėtis ir teismo proceso metu, pavyzdžiui, Hanoverio teismas dar metų pradžioje atsisakė grąžinti užsienietį į Lietuvą nusprendęs, kad sąlygos migrantams pas mus nežmoniškos. Toks sprendimas priimtas iš dalies remiantis Seimo kontrolierių ataskaita, nustačiusia, kad gyvenimas Kybartų užsieniečių registracijos centre prilygsta kankinimui. Tokių sprendimų gali būti ir daugiau, o kaip argumentus bus galima naudoti Lietuvą kritikuojančią „Amnesty International“ ataskaitą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.
„Kai kuriuos deportuoja, – paminėjo Ali, o paklaustas, ar pats nebijo tokio likimo, atsakė. – Viskas priklauso nuo žmonių, turi rasti gudrų būdą pasilikti, tačiau jų yra daug. Aš pats tikrai nebijau, manęs nedeportuos. Turiu draugų, pasisamdžiau advokatą, mane apsaugos ir bažnyčia, aš jau su ja kalbėjau.“
Nesupranta, kodėl reikėjo taip elgtis
Paprašytas keliais sakiniais apibūdinti savo patirtį Lietuvoje, Ali atsakė: „Beveik metus praleidau Sovietų Sąjungoje. Manau, supranti, ką noriu pasakyti.“
Jis pridūrė, kad iš Irako buvo priverstas bėgti, nes garsiai kalbėjo gindamas jazidų mažumos teises, tačiau nė nenutuokė, kad Europoje už tai bus pasodintas į kalėjimą.
„Po to, ką patyriau, nebebijau kalėjimo. Galiu vėl drąsiai keliauti už grotų. Ir tai yra baisu, nes žmonės, kurie savęs nekontroliuoja, gali daryti nusikaltimus. Lietuva išmokė juos pamilti kalėjimą“, – kalbėjo jis.
Ali priduria nesuprantantis, kodėl Lietuvą taip žiauriai pasielgė su pabėgėliais iš Rytų, negi čia neužtenka vietos, svarsto jis.
„Pažiūrėkite į Vokietijos politiką. Vokietija atvira visiems. Aišku, ir jie migracijos politikoje turi problemų ir yra padarę klaidų, ypač jazidų atžvilgiu. Dėl to kritikuoju Vokietiją, tačiau jie vis tiek gerbia žmones ir to užtenka.“
Dauguma pabėgo
Praėjusią savaitę VRM paskelbtame pranešime nurodoma, kad Lietuvoje liko vos 1400 neteisėtų migrantų, gavę laisvę jie masiškai bėga iš šalies.
„Tai rodo, kad galimybės likti, gyventi ir dirbti Lietuvoje užsieniečių, pernai neteisėtai kirtusių valstybės sieną, nedomina, o prieglobsčio procedūra tiesiog buvo piktnaudžiaujama“, – rašo VRM.
Nors Lietuvoje registruotiems migrantams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos ar prašyti prieglobsčio ir gyventi kitoje ES šalyje – dauguma išėjusių iš apgyvendinimo centrų neteisėtų migrantų vis dėlto bando pasiekti kitas ES šalis. Jeigu migrantai sulaikomi kurioje nors kitoje ES šalyje, jie vėliau grąžinami atgal į Lietuvą.
Pasak vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, tokia tendencija patvirtina jau anksčiau Lietuvos institucijų ir tarnybų įvardintas įžvalgas, jog neteisėtų migrantų pagrindinis kelionės tikslas – ne prieglobstis Lietuvoje, o turtingesnės Vakarų Europos šalys. Iš daugiau nei 4 tūkstančių nelegaliai į mūsų šalį patekusių migrantų suteiktas tik 138 užsieniečiams, jiems suteiktas prieglobstis ir pradėtas integracijos procesas, visi kiti turės būti grąžinti į kilmės šalis.
„Baltarusijos režimui, kaip šios neteisėtos migracijos krizės organizatoriui, migrantai tebuvo įrankis sukelti chaosą ne tik mūsų valstybėje, kaimyninėse šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Susivilioję Lukašenkos siūloma galimybe „lengvai“ pasiekti Vakarų Europą, jie tapo Baltarusijos režimo įkaitais ir buvo panaudoti hibridinei atakai. Spartus migrantų mažėjimas šalies apgyvendinimo centruose pastaraisiais mėnesiais tik patvirtina – dauguma neteisėtų migrantų prieglobsčio Lietuvoje realiai nesiekė, Lietuva jiems tik tarpinė stotelė ieškant geresnio gyvenimo Vakaruose. Tačiau mūsų žinia aiški ir lieka ta pati – Lietuva ir ES siena neteisėtai migracijai uždaryta“, – sako vidaus reikalų viceministras.
