JAV vizitas vertinamas įvairiai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas laidoje pabrėžė, jog šis vizitas JAV buvo vertinamas nevienareikšmiškai.

„Amerikiečiai gana rimtai kalba apie galimą ketvirtą Taivano sąsiaurio krizę. Ir galimybės, kad tai išvirs į rimtą karinį konfliktą, amerikiečiai neatmeta. Viena vertus, yra sveikinančių šį vizitą ir rodančių amerikiečių tvirtumą, kad jie gali būti pasiruošę ginti Taivaną, jei toks poreikis kiltų.

Yra ir nuomonė, kad papildomas Kinijos erzinimas nėra šiuo metu reikalingas, nes ir taip tos įtampos pasaulyje yra per daug. Ir dar vienas papildomas konfliktas JAV nėra reikalingas“, – požiūrius laidoje vardijo jis.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi atskrido į Taivaną

T. Janeliūnas teigė, jog JAV tikrai nenori nusileisti Kinijos grasinimams, bet kartu ir nenori per daug provokuoti Kinijos spartinti konfliktų, kuriems šalis kryptingai ruošiasi.

Kinija vis dėlto ruošiasi perimti Taivaną bet kokiomis priemonėmis, įskaitant ir karinėmis. Jie visą savo karinę jėgą projektuoja tam, kad būtų pasiruošta tokiam konfliktui. Ne kažkokiam abstrakčiam kariniam veiksmui, bet konkrečiai operacijai perimti Taivaną karinėmis priemonėmis.

Visa tai rodo, kad Kinija nėra linkusi atsitraukti. Ir kuo labiau kitos šalys bandys remti Taivano savarankiškumą, tuo labiau gali kilti nacionalistinis Kinijos užsidegimas, kad ne, jie nuo to neatsitrauks“, – laidoje sakė politologas T. Janeliūnas.

Politologas T. Janeliūnas teigė, jog šioje situacijoje raudonos linijos tampa mažai aiškios abiejuose konflikto pusėse. Tačiau šiuo metu nė viena iš didžiųjų šalių nenori, kad minimos linijos būtų peržengtos ir būtų pradėtas tiesioginis susidūrimas.

JAV signalai

Apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas savo ruožtu tikino, jog jo šis vizitas nenustebino. Jis sakė tikėjęsis, kad Vašingtonas nesudrebės.

„O manęs nė kiek nenustebino, tikėjausi, kad nesudrebės Vašingtonas. Manau, kad šiuo vizitu akivaizdžiai parodyta, kad amerikiečiai išmoko klaidas, kurias jie padarė bendraudami su Putinu. Ir kurias visi vakarai padarė, bendraudami su Putinu.

Kada tokiam diktatoriui nusileidi, vieną tikslą pasiekęs, siekia kito. Ir situacija eskaluojasi kol kaip Rusijos atveju pratrūko karu Ukrainoje. Šiuo atveju vizitas parodo, kad tamsta, rėk nerėkęs, bet mes darome, ką norime. Ir mes esame jėga“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi R. Bogdanas.

Foto: Shutterstock

Apžvalgininkas, kalbėdamas apie įtampas Kinijos viduje, užsiminė ir apie priekaištus valdžiai dėl bankų veiklos ir jos kontroliavimo. O tai, anot jo, kelia dar papildomas įtampas.

R. Bogdanas priminė ir artėjantį Kinijos Komunistų partijos suvažiavimą ir „didelę kovą po kilimu“, ar Xi Jinpingas bus perrinktas trečiai kadencijai.

„Visi buvę dvi kadencijas pasitraukdavo, o dabar jis pasitvarkęs yra taip, kad lyg ir galėtų likti. Bet ar tai pavyks padaryti, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis.

Itin įsiaudrinusi visuomenė

Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Raigirdas Boruta laidoje teigė, jog N. Pelosi vizitas į Taivaną jį kiek nustebino.

„Šiek tiek svarsčiau, ar tikrai ryšis N. Pelosi atvykti į Taivaną. Ir taip išgyvenau tą tviteryje laviną įvairių nuomonių, įvairių sekimų, susijusių su lėktuvais. Tikrai gana nustebino, sakyčiau šis vizitas“, – laidoje sakė jis.

R. Boruta Žinių radijo eteryje teigė, jog būtina dėmesį atkreipti ir į krizę Kinijos šalies viduje.

„Manau, kad bent jau šiuo metu dar viena krizė yra kilusi Kinijos viduje, tai susiję su Kinijos visuomene. Tikrai dirbu ir domiuosi Kinija daugiau nei dešimt metų, bet niekada nemačiau taip įaudrintos visuomenės. Būtent antradienį labai aktyviai sekiau viską, kas vyksta Kinijos viešojoje erdvėje, niekada turbūt nemačiau tiek nuotraukų, diskusijų su karo laivais, lėktuvais, visokiais žemėlapiais“, – kalbėjo jis.

Xi Jinpingas
Foto: Sipa / Scanpix

RESC ekspertas teigė, jog tai gali tapti didele bėda Kinijos Komunistų partijai.

„Tai turbūt net ir tampa didele problema pačiai Kinijos Komunistų partijai. Nes visuomenė yra tikrai labai įaudrinta. Antradienį viena iš dažniausių frazių (Kinijos viešojoje erdvėje, aut. p.) buvo tokia – neikite miegoti, nes šią naktį bus kuriama istorija – atsiimsime Taivaną. Visuomenė yra gana įaudrinta. Manau, kad tai taps gana dideliu iššūkiu Komunistų partijai. Nes nugesinti tas nuotaikas po N. Pelosi vizito buvo bandoma“, – pasakojo jis.

RESC ekspertas R. Boruta teigė, jog žymus, daug sekėjų turintys politikos analitikai po N. Pelosi nusileidimo Taivane situaciją bandė raminti.

„Jie pradėjo skelbti, kad jei Kinija ir JAV įsitrauktų į konfliktą dėl Taivano – tai būtų abipusė savižudybė. (…) Buvo bandoma šiek tiek situaciją nugesinti ir parodyti, kad šiuo metu Kinija nėra pasiruoši kovoti prieš JAV. Ir bent jau Kinija šiuo metu yra labai įaudrinta“, – teigė jis.

Vienas iš tokių pavyzdžių, bandant nuraminti įaudrintą Kinijos visuomenę – skaičiuojamos Kinijos ir JAV turimos branduolinės galvutės.

„Bet manau, kad tokių įrašų nebus pakankamai. Ir bent šiuo metu Kinija yra tikrai įaudrinta“, – kalbėjo RESC ekspertas R. Boruta.

Psichologiškai Kinija karui nepasiruošusi, bet teks atsižvelgti į visuomenės aistras

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas teigė, jog karinės galios Kinijai „ant popieriaus“ pakanka.

„Sakykime, ant popieriaus tos galios pakanka, kad būtų galima ne tik pradėti karą, bet ir gana sėkmingai jame dalyvauti. Amerikiečiai patys labai atidžiai seka Kinijos karinės pramonės ir karinių pajėgų plėtrą. Ir jie jau yra padarę išvadas, kad amerikiečiams jau būtų sunku apginti Taivaną.

Visų pirma dėl to, kad būtų sudėtinga ilgesniame konflikte aprūpinti logistiškai amerikiečių pajėgas. Ir dėl to, kad kinai labai smarkiai pažengę plėtodami savo priešlėktuvines, laivines pajėgas. Tai salą apginti kitai didžiai valstybei, esančiai už tūkstančių kilometrų, būtų tikrai sudėtinga“, – tikino politologas.

Foto: Shutterstock

Jis dar kartą pakartojo, jog Kinija ruošiasi kariniams veiksmas prieš Taivaną. Ir šalies karinėms pajėgoms plėtojamas būtent toks scenarijus. Bet patikrinti tikrųjų Kinijos kariuomenės pajėgumų negali niekas, nes šalies pajėgos kol kas nedalyvavo jokiame kariniame konflikte.

„Ir mes žinome, kad tik praktikoje yra patikrinami tie skaičiai, kurie buvo ant popieriaus, bet ir Rusijos pajėgos tai patvirtino Ukrainoje“, – teigė T. Janeliūnas.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas teigė, jog Kinija nėra psichologiškai pasiruošusi karui, nepaisant visuomenės, kuri reikalauja ryžtingų žingsnių.

„Ir tai gali būti net reikšmingesnis dalykas, nei faktinė karinė padėtis. Sutikčiau su R. Boruta, kad Kinijos Komunistų partija gali būti sukūrusi žvėrį, kurios pati jau nebekontroliuoja – visuomenės lūkesčiai. Visuomenė tampa pikta: dėl bankų sistemos, užtrukusio pandemijos valdymo, nepateisintų lūkesčių, kylančių iš nacionalizmo. Ir šį žvėrį reikia maitinti“, – pabrėžė jis.

T. Janeliūnas sakė neabejojantis, jog Kinijos valdžia tikrai laviruos „ant ribos“.

„Su karinėmis pratybomis, pasišaudymais, nelabai reikšmingų salų arčiausiai Kinijos apšaudymais ar operacijomis, kurios demonstruotų Kinijos galią. Nes tai yra to sukurto žvėries maitinimas, kažkokių lūkesčių patenkinimas. Kad bent jau iki rudens Kinijos Komunistų partija nesulauktų dar didesnės kritikos, kad niekas nevyksta“, – teigė jis.

RESC ekspertas R. Boruta prognozavo, kad triukšmo prie Taivano tikrai bus.

„Triukšmo tikrai bus, šaudymų sąsiauryje tikrai bus. Manau, kad pasirinktas laikas dėl ateinančių karinių pratybų dėl to, kad N. Pelosi jau bus išvykusi, jos prasidės ketvirtadienį. Manau, kad tai nebus paskutinės pratybos. Tai tikrai kels įtampą sąsiauryje labai reikšmingai.

Ir žvelgiant į pirminius planus dėl pratybų, tai matome, kad tos šešios zonos, kurios yra paskelbtos, jos apsupa visą Taivaną. Nereikia pamiršti, kad pratybų metų jokia laivyba, skraidymas per šias zonas tikrai negali vykti“, – sakė ekspertas.

Jis teigė, jog būtent tokio tipo pratybų daugės. Ir jų padarinius pajaus Taivanas, ir globali prekyba.

„Manau, kad ši įtampa neatslūgs ir šis sąsiauris taps tikrai gana dideliu iššūkiu visam pasauliui ir saugumui“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė R. Boruta.