Po ilgos kovos laimėjo prieš greitųjų kreditų bendrovę: jeigu neėmiau paskolos, kodėl turiu mokėti?

Paskolos iš greitųjų kreditų bendrovės neėmė, tačiau privalo ne tik ją padengti, bet ir sumokėti prikapsėjusias palūkanas bei atlyginti vykdymo išlaidas išieškant įsiskolinimą. Tokių reikalavimų sulaukė vienas vyras, kurio vardu buvo paimta paskola.

Bet skolininku paverstam vyrui pinigų mokėti nereikės – aplinkybes išanalizavę teisėjai konstatavo, kad paskolos sutartis, sudaryta tarp kliento ir greitųjų kreditų bendrovės, yra negaliojanti. O tai pavyko pasiekti tik po ilgos kovos teismuose.

„Sudarant sutartį nebuvo išreikšta vienos iš sandorio šalių valia tą sutartį sudaryti“, – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime nurodė teisėjai.

Į šią situaciją buvo pakliuvęs iš Alytaus pataisos namų, kur atliko bausmę už įvykdytą nusikaltimą, į laisvę išėjęs nuteistasis Mindaugas Ž. – vyrą ėmė atakuoti skolų išieškoojai, pareiškę, kad jo vardu iš vienos greitųjų kreditų bendrovės buvo paimta paskola. Ir ją reikia sugrąžinti – kadangi jis kas mėnesį įmokų nemokėjo, vyrą pasivijo daugiau kaip 6 tūkstančių eurų skolos našta.

Šią sumą sudarė ne tik 4,9 tūkst. Eur paimta paskola, bet ir priskaičiuotos daugiau kaip 750 Eur sudarančios palūkanos, 225 Eur administravimo mokestis. Be to, skolų išieškotojai pareikalavo sumokėti net 28 procentų dydžio sutarties palūkanas už negrąžintą paskolą, taip pat 450 Eur viršijantį negrąžintą sutarties sudarymo mokestį. O kadangi skolų išieškotojai kreipėsi į teismą, dar paprašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Mindaugas Ž. su pareikštomis pretenzijomis nesutiko ir dėl to, kad jo vardu buvo paimta paskola, kreipėsi į teisėsaugą – Alytaus prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad paskolą buvusio kalinio vardu galėjo paimti kitas dėl sukčiavimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šiam pareigūnai nebegalėjo pareikšti įtarimų, nes jis jau buvo miręs, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Bet net ir paaiškėjus šioms aplinkybėms skolų išieškotojai Mindaugo Ž. nepaliko ramybėje – iškeltoje byloje reikalavo prisiimti jo vardu sudarytos sutarties įsipareigojimus.

Į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančius teisininkus kreipęsis Mindaugas Ž. sulaukė vienintelio pasiūlymo – taip pat reikia kreiptis į teismą ir bandyti užginčyti sudarytą sutartį. Ir ne tik – kadangi iš jo skolų išieškotojai jau buvo išsiieškoję daugiau kaip 560 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų, advokatai pasiūlė siekti, kad teismas taikytų restituciją ir skolų išieškojimo bendrovę priverstų sugrąžinti šiuos pinigus.

Mindaugo Ž. ieškinyje teismui buvo teigiama, kad jis jokios paskolos sutarties su greitųjų kreditų bendrove nebuvo sudaręs – tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis ir išmokėti pinigai, jis buvo įkalintas Alytaus pataisos namuose.

„Neturėjau galimybės fiziškai pasirašyti paskolos sutartį ir tokiu būdu išreikšti savo valią ją sudaryti“, – buvęs kalinys pažymėjo, kad įkalinti asmenys negali bet kada panorėję išeiti į laisvę, taip pat jie neturi galimybės naudotis internetu, todėl esą jis ir negalėjo prisijungti prie elektroninės bankininkystės.

Mindaugo Ž. ieškinyje buvo nurodyta ir daugiau aplinkybių, iš kurių aiškėja, kaip jo vardu galėjo būti sudaryta sutartis dėl paskolos suteikimo ir išmokėti pinigai.

Jis teigė, kad anksčiau bausmę atlikinėjo Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, kur kalinimo režimas yra gerokai lengvesnis ir nuteistieji turi galimybę naudotis internetu. Būtent tada jis kito nuteistojo paprašė paslaugos – sukurti elektroninį paštą ir galimybę jungtis elektronine bankininkyste prie viename banke esančios jo sąskaitos.

„Jis man pagelbėjo – tam reikėjo panaudoti mano paso duomenis, kurį jam daviau, bet supratęs, kad dėl kompiuterijos žinių trūkumo savarankiškai nemokėsiu naudotis elektronine bankininkyste, jau kitą dieną jo paprašiau visus duomenis ištrinti“, – sakė Mindaugas Ž.

Anot jo, taip pat Pusiaukelės namuose kalėjęs nuteistasis pažadėjo tai ir padaryti, bet, ko gero, apgavo.

„Pusiaukelės namuose praleidau beveik metus, bet dėl padaryto pažeidimo buvau sugrąžintas atgal į pataisos namus, todėl mano asmens dokumentai bei mobiliojo ryšio telefonas iš manęs buvo paimti, – teigė Mindaugas Ž. – Tada pataisos namuose paprašiau mano mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele perduoti Pusiaukelės namuose likusiam mano draugui – norėjau, kad jis telefoną parduotų, o už jį gautus pinigus įneštų į mano pataisos namų sąskaitą.“

Buvęs nuteistasis teigė, kad, ko gero, jo bičiulis pasinaudojo telefonu ir asmens duomenimis – beveik po 5 mėnesių su greitųjų kreditų bendrove buvo sudaryta paskolos sutartis.

„Aš neišreiškiau savo valios sudaryti sutartį, įgaliojimo kitam žmogui pasirašyti sutartį už mane neišdaviau, o piniginės lėšos man nebuvo perduotos“, – teismui įteiktame ieškinyje nurodė buvęs kalinys.

Tuo metu skolą išsiieškoti bandžiusios bendrovės teisininkai teigė, kad vartojimo kredito sutartis su Mindaugu Ž. buvo sudaryta nuotoliniu būdu – 4 960 Eur paskola buvo suteikta 47 mėnesių terminui su sutartyje nustatytomis palūkanomis. Pinigai buvo pervesti į Mindaugui Ž. priklausančią banko sąskaitą.

„Kadangi jis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, bendrovė vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl išieškojimo – paskolos sutartis buvo sudaryta tarpusavio skolinimo platformoje įvykus aukcionui ir Mindaugui Ž. akceptavus bendrovės siūlymą, – nurodoma atsiliepime. – Įvykus aukcionui bendrovė išsiuntė kliento pateiktu jo elektroninio pašto adresu paskolos sutartį, o šis, patvirtindamas savo tapatybę ir savo sąskaitos tapatumą, į ją pervedė 0,01 ct. Tada bendrovė, remdamasi paskolos sutarties sąlygomis, į kliento sąskaitą pervedė 4 960 Eur paskolos sumą.“

Anot greitųjų kreditų bendrovės teisininkų, Mindaugo nurodytos aplinkybės dėl jo duomenų atskleidimo trečiajam asmeniui nesudaro pagrindo laikyti paskolos sutartį negaliojančia.

Pinigus išmokėjusią greitųjų kreditų bendrovę palaikė pirmosios instancijos – Alytaus rajono apylinkės teismas, pažymėjęs, kad bendrovė klientą identifikavo kaip asmenį, jai pateikusį savo asmens duomenis jungiantis prie elektroninės bankininkystės.

„Šiuo atveju bendrovė nėra įpareigota jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis tikrinti kliento parašo“, – apylinkės teismo nuomone, Mindaugas Ž. objektyviai negalėjo paaiškinti, kodėl vieną dieną prašė sukurti jam elektroninės bankininkystės sąskaitą banke, o kitą dieną šiuos duomenis iš internetinės erdvės prašė pašalinti.

Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Mindaugas Ž. žinojo, kad nuteistasis, kurio pagalbos jis prašė, atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimus, bet vis tiek jam atskleidė savo asmens duomenis, reikalingus naudotis elektronine bankininkyste. Tokį elgesį teismas vertino kaip visiškai neatitinkantį net minimaliausių atsargaus asmens standartų.

„Reikšminga šiai bylai spręsti aplinkybė ir ta, jog Mindaugas Ž., pradedant nuo 2004 m., yra teistas 7 kartus už veikas, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu ir platinimu, vagystėmis, jis atliko ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose, todėl gyvenimo uždaroje kolonijoje ypatumai jam gerai žinomi“, – teismas nurodė, kad vertinant kalinimo laikotarpį, nuteistųjų tarpusavio santykių specifiką, jų bendravimo ypatumus ir ryšius sąlygojančias aplinkybes, galimus įsipareigojimus vienas kitam, galimybę užsiimti elektroninio sukčiavimo veiksmais net ir esant laisvės atėmimo įstaigoje ir pan., Mindaugo Ž. pozicija dėl galimų pasekmių atskleidžiant savo asmens duomenis kitiems nuteistiesiems nesupratimo yra visiškai neįtikinama.

Be to, teismas pabrėžė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai dar buvo spėję apklausti galimai Mindaugo Ž. vardu sutartį sudariusį nuteistąjį, tačiau esą šis parodymų nedavė, o kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai niekaip nepatvirtina versijos dėl esą jo duomenų panaudojimo nusikalstamu būdu ir jam nežinant.

„Netgi tuo atveju, jei Mindaugas Ž. ne savarankiškai atliko prisijungimo prie elektroninės skolinimosi platformos turint tikslą paimti paskolą veiksmus, tai leisdamas savo duomenimis naudotis kitam asmeniui sutiko, jog jo vardu būtų sudarytas kredito sandoris“, – Alytaus teismo teisėjų nuomone, tokiu atveju „žinojimas, suteikimas teisės naudotis savo asmens duomenis ir prisijungimais prilygintini valiai paimti paskolą.“

Tačiau su tokia pozicija buvęs kalinys nesutiko ir sprendimą apskundė apeliacine tvarka, o jo skundą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė Mindaugui Ž. palankų verdiktą.

Anot aukštesniojo teismo, nebuvo atsižvelgta į svarbias aplinkybes – kalinys, kuris galėjo Mindaugo Ž. vardu sudaryti paskolos sutartį, buvo apgavęs ir daugiau žmonių: jis nuteistiesiems žadėdavo, kad šiems padės įsidarbinti, todėl kalėjimo draugus nufotografuodavo jiems savo rankose laikant asmens tapatybės dokumentą, o paskui jų vardu atsidarydavo bankines sąskaitas ir lėšomis iš tų sąskaitų naudojosi savo reikmėms.

Pasak teisėjos Dianos Labokaitės pirmininkaujamos kolegijos, Mindaugo Ž. vardu banko sąskaita buvo atidaryta neįsitikinus jo parašo tikrumu ir neidentifikavus asmens, kuriam suteikiama prieiga prie elektroninės banko sąskaitos, todėl toks sąskaitos atidarymo būdas kitam nuteistajam leido užvaldyti Mindaugo Ž. vardu atidarytą sąskaitą, iš jos padaryti 1 cento pavedimą ir gauti paskolos pinigus.

„Priešingų įrodymų, kad banko sąskaitą atidarė pats Mindaugas Ž. ir kad jis naudojosi banko sąskaita, bendrovė byloje nepateikė“, – anot teismo, aplinkybė, jog dabar jau buvęs kalinys leido nufotografuoti jo asmens tapatybės kortelę ar jį patį, nors ir parodo šio neatsargumą, vis dėlto nereiškia, kad jis atidarė banke savo banko sąskaitą ir ja naudojosi.

„Sutartis yra dviejų asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, vadinasi, sutartis yra teisėta, kai pačios šalys išreiškia valią sudaryti sutartį, – įstatymus citavo teisėjai. – Sutartis, dėl kurios sudarymo nėra išreikšta vienos iš šalių valia, laikytina neatitinkančia imperatyvių įstatymo normų ir todėl negaliojanti. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad Mindaugas Ž. išreiškė savo valią sudaryti paskolos sutartį: gauti kreditą ir įsipareigoti grąžinti gautas sumas tam tikru terminu.“

Anot teisėjų, nors Mindaugas Ž. prašė pripažinti paskolos sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės, tačiau teismas konstatavo, kad sudarant sutartį nebuvo išreikšta vienos iš sandorio šalių valia tą sutartį sudaryti.

„Sutiktina, kad Mindaugas Ž. buvo neatsargus, aplaidus, nesaugojo savo asmens duomenų, leido fotografuoti jį patį ir jo asmens dokumentus, tačiau vis dėlto tokie veiksmai negali būti prilyginami sutikimui sudaryti sutartį paimti paskolą“, – teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog leisdamas naudoti savo duomenis, Mindaugas Ž. sutiko paimti paskolą, yra neteisinga, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams – ikiteisminio tyrimo išvadoms.

Pasak teismo, nors paskolą paėmęs kitas nuteistasis yra miręs ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tačiau tai nesudaro pagrindo paimtos paskolos grąžinimo prievolę perkelti Mindaugui Ž., kurio duomenimis buvo neteisėtai pasinaudota.

Buvusiam kaliniui palankų sprendimą priėmę teisėjai nutarė ne tik pripažinti negaliojančia sudarytą paskolos sutartį dėl 4 960 Eur paskolos suteikimo, bet ir taikė restituciją – greitųjų kreditų bendrovei nurodė šiam sugrąžinti išieškotas palūkanas ir vykdymo išlaidas. Be to, teismas nutarė, kad skolą išieškoti bandžiusi bendrovė taip pat privalės sumokėti daugiau kaip 500 Eur už Mindaugui Ž. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.