„Matysime, kalbėsimės, bet šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi mes rūpinamės savo užtvankomis. Mes kaip Aplinkos ministerija pinigus turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui. Mes dažniausiai griauname užtvankas, o ne atstatinėjame, remontuojame“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Gentvilas.
Anot jo, jei savivaldybė planuoja kapitalinį užtvankos remontą, lėšų turi kreiptis ne į aplinkosaugininkus, nes „aplinkosaugininkai į užtvankas žiūri kritiškai“.
Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje jau dešimtmetį negalima statyti užtvankų, o birželio 30 dieną priimtas Vandens įstatymas, kuris dar labiau sugriežtino reikalavimus ir įpareigoja kiekvieną užtvankos savininką padaryti žuvitakį iki 2026 metų, reguliuoti debitą, kad užtvanka nenusausintų vagos, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.
Išimtis dėl žuvitakio taikoma tik Kauno hidroelektrinės užtvankai, kur žuvitakis bus įrengtas vėliau.
„Techninę priežiūrą kiekvienas savininkas turi atlikti. Panevėžio savivaldybė tikrai ne tarp „biedniausių“ šalies savivaldybių, neatsilikęs kraštas, yra nuosavybė, rekreacinis objektas, turima rūpintis savo nuosavybe. Nelaimėje visada reikia padėti, bet pats principas, kad valstybė nusimačiusi kryptį, kaip griauti užtvankas“, – teigė S. Gentvilas.
Po „Ekrano“ užtvankos avarijos, kai vanduo ėmė nevaldomai veržtis į Nevėžį, Panevėžio miesto savivaldybė planuoja ją kapitaliai remontuoti, o finansinės pagalbos ketina kreiptis į Vyriausybę. Panevėžio savivaldybės vicemero Valdemaro Jakšto teigimu, tam prireiks milijonų eurų, tačiau tiksli sąmata paaiškės parengus projektą.
Antradienį apie 7.30 val. sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas ir, nevaldomai veržiantis vandeniui, patvino per miestą tekantis Nevėžis.
Tos pačios dienos popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.
„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone.