Vokietijos dienraščio „Die Welt“ biuro vadovas Vašingtone Clemensas Werginas paskelbė publikaciją, kuria pasisako už tai, kad Vokietija, kitos Europos valstybės, jų politikai ir parlamentai pasektų Lietuvos pavyzdžiu ir Rusiją įvardytų teroristine valstybe.
Lietuvos parlamentas dar gegužę priėmė rezoliuciją ir ja paskelbė, kad Rusija „yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.
Reaguodami į šį sprendimą, aukšti Rusijos pareigūnai pagrasino nutraukti su Lietuva visus ryšius, taip pat ir ekonominius.
Ar Vokietija, kitos Europos valstybės gali pasekti Lietuvos pavyzdžiu?
Mano, kad staigių judesių nebus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. Tomas Janeliūnas abejojo, ar Vokietija tam ryšis dabar, kai Rusija sumažino dujų tiekimą į Europą ir tą pačią Vokietiją, nors toks žingsnis, anot jo, būtų sveikintinas ir ne tik simbolinis.
„Vokietija labai atsargiai elgiasi aukščiausiu, formaliu lygiu kalbėdama apie Rusiją ir su dideliu nerimu žiūri, kaip Rusija reguliuoja dujų srautą į Vokietiją. Tai vokiečiams iš esmės yra energetinio išgyvenimo klausimas šį rudenį, šią žiemą, todėl Vokietijos politikai tikrai nedarys jokių staigių judesių, kurie galėtų išprovokuoti Rusiją galutinai nutraukti dujų srautą į Vokietiją“, – Delfi komentavo politologas.
Pats raginimas Rusiją paskelbti teroristine valstybe platesniu mastu, T. Janeliūno vertinimu, yra teisingas žingsnis. Tai, anot jo, atneštų daugiau aiškumo santykiuose su Rusija.
„Kuo daugiau valstybių pripažintų Rusiją teroriste, tuo būtų aiškiau ir paprasčiau su ja elgtis.
Formalia prasme tai nėra tik simbolinis žingsnis. Jeigu politikai ar valstybė pripažįsta kažkokį darinį – organizaciją, valstybę – teroristine, atitinkamai įsigalioja sąlygos, kaip elgtis su teroristiniais veikėjais. Reiškia, kad negalima su jais palaikyti ryšių, negalima jiems suteikti paslaugų, negalima jų remti finansiškai ir daugybė kitų dalykų“, – vardijo mokslininkas.
Lietuva pasiruošė
Bet būtent visam tam Vokietija, anot jo, nėra pasiruošusi, kitaip nei Lietuva. Rusija prieš mus esą nebeturi rimtų svertų.
„Mes realiai jau iki tos rezoliucijos nutraukėme bet kokius atsiskaitymus už energetiką, faktiškai nebeturime būtinų ar kritinių sąsajų, kurios, joms nutrūkus, galėtų sutrikdyti mūsų ekonomikos funkcionavimą. Mūsų padėtis leido tą daryti, nes mes gerokai anksčiau pasiruošėme tokiam atsiribojimui nuo Rusijos ekonomine prasme“, – dėstė T. Janeliūnas.
Tuo, kad Vokietija ar Prancūzija Rusiją paskelbs teroristine valstybe, abejojo ir VU TSPMI docentas dr. Kęstutis Girnius. Jis pažymėjo, kad to nepadarė net Amerika.
„Manoma, kad tai būtų nenaudingas žingsnis ir dar smarkiau padidintų įtemptus santykius, kai reikėtų užtikrinti, kad dar būtų galima kalbėtis, juo labiau, kai yra branduolinio karo pavojus“, – Delfi komentavo politologas.
Jei Vokietija ar Prancūzija Rusiją paskelbtų teroristine šalimi, tai, pasak K. Girniaus, būtų netikėtas žingsnis, nes esą užkirstų kelią galimam dialogui ateityje.
Galimai norės tarpininkauti derybose
„Manau, Europos šalys, Vokietija, [Prancūzijos prezidentas] Emmanuelis Macronas vis dėlto mano, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas turės būti sprendžiamas derybomis, reikės ir tarpininko, ir jie turbūt mano, kad galėtų neblogai tarpininkauti“, – svarstė K. Girnius.
Jei būtų daugiau valstybių, kurios patvirtintų rezoliucijas ar pareiškimus ir jais paskelbtų Rusiją teroristine valstybe, tai, politologo vertinimu, greičiausiai iššauktų piktą Rusijos reakciją, nors šie dokumentai esą nebūtų tokie reikšmingi kaip, pavyzdžiui, įstatymas.
Visgi, bent jau Europos Parlamentas panašią rezoliuciją, K. Girniaus teigimu, priimti tikrai galėtų.
„Europos Parlamentas, kuris faktiškai nesiima jokios atsakomybės už bet kokius veiksmus, gali priimti tokią rezoliuciją, gal ir yra priėmęs, aš to nežinau, bet tai irgi neturėtų kokio didesnio poveikio“, – pažymėjo VU TSPMI docentas.
Oficialių pareiškimą, kuriame Rusijos smurtas prieš civilius gyventojus Ukrainoje ir kitose šalyse įvardijamas kaip terorizmas, o Rusija – kaip terorizmą remianti valstybė, antradienį priėmė Latvijos parlamento Užsienio reikalų komitetas.
