Gelbėtojas nukentėjo Šventojoje, kai su kolegomis po vidurdienio tramdė vyrų kompaniją. Nors pliaže buvo iškelta geltona vėliava, leidžianti maudytis jūroje, į jūrą keturi vyrai lindo girti. Ir iš raginimų grįžti į krantą tik šaipėsi.

„Iš poilsiautojų gavome informaciją apie išgėrusius poilsiautojus ir patys gelbėtojai tai pastebėjo. Jie buvo ištraukti iš vandens. Ir įvyko incidentas, kur sulaužė gelbėtojui nosį“, – LNK pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Iš vandens ištrauktas ir gelbėtojui nosį sulaužęs 36 metų vyras į alkoholio tikrintuvą įpūtė 2,54 promiles. Policija dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėjo ikiteisminį tyrimą ir išsiblaivyti vyrui leido areštinėje.

„Neblaivus, galva durna. Negalima taip. Gelbėtojui dėkoti reikia, klausyti reikia“, – svarstė vienas poilsiautojas.

Kita teigė, jog gelbėtojui, kuris ištraukė iš jūros reikia „pulti į kojas ir dėkoti“.

„O tokie kai kurie piliečiai yra ir mes nieko nepadarysime“, – kalbėjo ji.

Gelbėtojai tokios „padėkos“ sako irgi niekada nebuvo gavę.

„Ir ačiū sako, ir gėlių būna atneša, saldainių, kavos atneša, net ir konjako gelbėtojai buvo gavę iš poilsiautojų. Visko būna, bet tokios padėkos... Pirmą kartą man tokia per 15 metų“, – kalbėjo J. Pirožnikas.

Palanga poilsiautojus įspėja apie nulinę toleranciją tiems, kas paplūdimiuose ignoruoja gelbėtojų įspėjimus. Policija ir dabar užsuka į pliažus, bet nuo trečiadienio ir Palangos, ir Šventosios paplūdimiuose ji budės nuolat.

Joninės pajūryje

Todėl, anot gelbėtojų, tramdyti ir bausti nepaklusnius bus lengviau. Kai poilsiautojai neklauso, policija prie jūros talkina ir Klaipėdos gelbėtojams.

„Klaipėdos policija irgi turi savo keturratį, kuris atvažiuoja pas mus ir patruliuoja paplūdimiuose. Jie mums labai gerai padeda“, – kalbėjo Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.

„Žmonės nesilaiko paplūdimio taisyklių, taip pat neseniai kvietėm pareigūnus dėl neblaivaus poilsiautojo, kuris apsimetė, kad skendo. Dažnai ir poilsiautojai patys į paplūdimį policiją išsikviečia, mes tik po to sužinom – dėl vagysčių ir panašiai“, – LNK pasakojo Klaipėdos gelbėtojų stoties vyriausiasis gelbėtojas Šarūnas Šimkus.

Šią vasarą į pliažus itin dažnai lėkė ir greitosios medikai, net per šimtą kartų. Ir dėl traumų ir dėl saulės smūgių. Bet daugiausiai kartų padėjo skendusiems.

„Yra tokių, kad jeigu labai greitai ištrauki (iš jūros, aut. p.) žmogų ir jis tik truputį prisigeria vandens, jie net atsisako važiuoti (į ligoninę, aut. p.). Bet dauguma išvežtų vėliau į reanimaciją patenka“, – pasakojo Bendrosios praktikos slaugytoja Valentina Bondareva.

Medikai ir gelbėtojai sako, kad ši vasara yra itin sunki – daug nelaimių.

„Šiemet tikrai labai daug. Bet dauguma – ne Lietuvos piliečiai. Vis tiek daug Ukrainos, Baltarusijos piliečių, Čekijos piliečių labai daug, skendimų turėjome irgi. Ne vietiniai nežino mūsų jūros“, – svarstė LNK pašnekovė.

Du Baltarusijos piliečiai nuskendo, vienas jų – Šventojoje. Į jūrą šis lindo, kai buvo iškelta raudona vėliava, kuri draudžia maudytis. Jis maudėsi net tada, kai buvo įspėtas gelbėtojų grįžti į krantą.

Gelbėtojai sako, kad panaši situacija buvo ir prieš penkerius metus.

„Kaip ir prieš penkerius metus, taip ir dabar, beveik kiekvieną dieną jūra banguoja, labai keičiasi vėjo kryptis. Ir vasara šaltesnė, todėl ir prasideda skendimai“, – teigė Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki.

Gelbėtojams tuomet iš vandens irgi teko traukti daug užsieniečių. Tarp nuskendusiųjų buvo du mažamečiai ir vienas jų bandęs gelbėti tėvas.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

„Prie jūros pamiršta saugumą“

Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki pasakojo, jog gelbėtojai stebi ne tik, kad poilsiautojai nepaskęstų, bet ir ant smėlio.

„Ant smėlio irgi daug veiksmo su poilsiautojais vyksta. Ir turime atlikti prevencinį darbą, patruliuoti, eiti ir su poilsiautojais pabendrauti dėl saugus elgesio prie vandens ir smėlio. Toks ir darbas – pastoviai būti budriems, nes niekada nežinome, kas gali atsitikti“, – pasakojo LNK pašnekovas.

Jis teigė, jog jei gelbėtojams nepavyksta suvaldyti didelio poilsiautojų srauto, kviečiama policija.

„Bet dažniausiai poilsiautojai geranoriškai atkreipia dėmesį į gelbėtojų perspėjimus, nurodymus, kur saugiau maudytis, kaip saugiau elgtis. Kol kas gelbėtojams pavyksta suvaldyti“, – aiškino A. Siakki.

LNK pašnekovas teigė, kad po šalto pavasario ir vėsios vasaros pradžios, jūros išsiilgę poilsiautojai, atšilus orams puolė prie jūros.

„Ir eidavo maudytis pamiršę apie saugų elgesį prie vandens, pamiršę apie savo saugumą. Šią vasarą ir jūra labai pavojinga, dažnai vėjuota, dažnai banguota, dažnai keičiasi ir vėjo kryptis, stipriai vyrauja povandeninės srovės. Jau šią vasarą buvo išgelbėti 22 poilsiautojai, kurie negalėjo grįžti į krantą, kurie skendo. Vienas poilsiautojas buvo dingęs jūroje“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadovas.

Joninės pajūryje

Praėjusių metų vasara, anot jo, buvo daug karštesnė.

„Mažiau vėjuota, mažiau banguota. Pernai teko mažiau žmonių gelbėtojų. Bet iš kitos pusės gelbėtojai stengiasi imtis prevencijos ir neleisti skendimo. Bet vietiniai žmonės sąmoningesni, nei tie, kurie atvyksta iš kitų šalių. Dažnas atvyksta prie jūros ir pamatęs raudoną vėliavą, draudžiančią maudytis, vis tiek maudosi. Banguojanti jūra poilsiautojams atrodo kaip pramoga, bet tuo pačiu tai didelis pavojus“, – kalbėjo LNK pašnekovas.

Dažniausiai, anot jo, skęsta turistai, prie jūros atvykstantis iš kitų miestų, šalių.

Visą LNK pokalbį su A. Siakki žiūrėkite čia: