Nepaisant augančių užsikrėtimų skaičiaus, sudėtingų atvejų kur kas mažiau nei anksčiau.
„Visos aktyvaus gydymo COVID–19 lovos yra užimtos, jos yra šiuo metu 37. bet reanimacijoje mes neturime nei vieno paciento“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.
Lietuva šiuo metu yra augančioje sergamumo stadijoje. Tačiau, anot mokslininkų, realus užsikrėtimų skaičius kur kas didesnis nei oficiali statistika.
„Mes matome tik kalno viršūnę, kuri yra paslėpta debesų. O kas darosi toje kalno viršūnėje yra sunku nuspėti“, – LNK sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
Kritikos dėl nesekamų viruso mutacijų dar prieš gerą mėnesį sulaukusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad tai daryti ketinama tik nuo rudens. Be to testuotis ir toliau bus galima tik poliklinikose, testavimo apimtys nesikeis.
„Kad vėl būtų atidaromi savivaldybių mobilieji punktai kol kas tokio plano nėra. (…) Didesne apimtimi sekoskaitos vykdymas planuojamas rudens sezono laikotarpiu. Ir tą darys Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“, – kalbėjo SAM atstovė Ginreta Megelinskienė.
Karantinas Lietuvoje bus paskelbtas tik tada, jei bus pasiektas 240 užimtų reanimacijos lovų slenkstis. Antradienį Statistikos departamento duomenimis, buvo užimtos tik 9 tokios lovos. Tačiau net ir tokiu atveju apsaugos priemonės būtų rekomendacinio pobūdžio.
„Mes 2020–2021 metų sandūroje, kai tikrai turėjome labai sudėtingą situaciją, tai net tada niekada nebuvo pasiekta ta riba“, – LNK priminė profesorius M. Stankūnas.
„Pagal tai, kas šiuo metu yra planuojama, skelbiant epidemijas, bet kuriuo atveju didžioji dalis priemonių bus rekomenduojamos: kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, vėdinimas ir panašiai“, – vardijo SAM atstovė G. Megelinskienė.
Antradienį paskelbtais duomenimis, daugiau nei pusė tūkstančio žmonių COVID–19 susirgo pakartotinai.
„Jeigu ankstyvesnės atmainos atveju antriniais susirgimais susirgdavo šiek tiek daugiau nei 5 procentai, tai dabar tas skaičius priartėja prie 20 procentų“, – antradienį teigė Santaros klinikų vadovas.
Prognozuojama, kad tokių atvejų rudenį tik daugės, bet pastarieji neturėtų taip apkrauti sveikatos priežiūros sistemos kaip anksčiau.
„Kol kas viruso plitimui yra visos prielaidos, šiuo metu nėra sudaryta jokių priemonių virusui neplisti. Ir jis tą daro“, – teigė LSMU profesorius M. Stankūnas.
Stabilesnės situacijos tikimasi ir dėl atsparesnio medikų imuniteto.
„Praėjusią savaitę mes turėjome 16 atvejų. Šią savaitę panašus skaičius bus irgi“, – sakė Santaros klinikų vadovas.
Nors nėra atmetama, kad ketvirta vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti skiepijami ne tik vyresni nei 60 metų amžiaus, bei sunkių lėtinių ligų turintys gyventojai, bet ir medikai.
Tiek SAM, tiek medikai primygtinai rekomenduoja vietose, kuriose susirenka daugiau žmonių dėvėti apsaugos priemones.
„Didžiausi atvejų skaičiai yra stebimi mūsų kurortuose. Ką tai sako? Kad žmonės kurortuose yra tikrai atsipalaidavę ir galbūt mažiau naudoja apsaugos priemones“, – svarstė Santaros klinikų vadovo.
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio apsaugą nuo sudėtingų ligos formų sukuria ir senosios vakcinos. O naująsias Lietuva perka centralizuotai, tad jas gaus lapkričio mėnesį, kaip ir kitos ES šalys.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
