„Mes plėtosime šiltus ir jaukius ryšius su kaimynais!“ – tokius pažadus savo internetinėje svetainėje deklaruoja „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“.

Tačiau tinklalapio lankytojų prašo kantrybės – svetainė vis dar kuriama ir be kelių sakinių teksto, daugiau informacijos joje nėra.

Pirmadienį prokuratūra ėmėsi tirti asociacijos steigimo aplinkybes. Vasaros pradžioje ją įkūrė už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis.

Steigimo metu jis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje.

Prokuratūra vertins ne tik asociaciją – tiriami ir Paleckio bendražygių pasisakymai Maskvoje, apie kuriuos Delfi pranešė pirmadienį.

Lietuvos institucijos vieningai sutaria – tokie pavienių žmonių vizitai į rytus bei prokremliški pasisakymai propagandinėms medijoms kelia nerimą.

„Tokios veiklos būti neturėtų, neturėtume į tai žiūrėti atlaidžiai ir sakyti, kad vieni turi vienokią nuomonę, o kiti kitokią. Ne, taip nėra. Tai nėra nuomonė, tai yra prisidėjimas prie kitos valstybės, kuri galų gale Lietuvą laiko priešiška valstybe“, – Žinių radijui antradienį sakė vyriausias prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, jie gali būti panaudoti rusiškos, baltarusiškos propagandos tiek informaciniam fonui, tiek ir kitokioms veikloms, pavyzdžiui, siunčiant juos stebėti rinkimų kur nors, pavyzdžiui, Kryme.

„Ir tokiu būdu kompromituojant ir mus, ir bandant pateisinti Krymo aneksiją“, – pabrėžė jis.

NSGK narys Arvydas Pocius „Delfi TV“ teigė, kad bandoma įtraukti asmenis, kurie yra įtakos zonoje.

„Ir aš taip jau galiu manyti, kad tie žmonės turi tam tikrus įsipareigojimus Rusijai ir vykdo pagal jų užsakymus tokią veiklą. Taip kad čia tiesiog primena 1940-ųjų metų Stalino saulės išvykusios delegacijos į Maskvą veiklą“, – pabrėžė Seimo narys.

Ir nors ignoruoti tokių asmenų ar jų veiksmų negalima, NSGK pirmininkas sako, kad realios grėsmės šalies valstybingumo pagrindams A. Paleckio šalininkai nekelia.

„Tai yra marginalijos. Iš esmės, marginalijos, kurios, be jokios abejonės, didelio poveikio Lietuvos politiniam procesui nedaro. Negali daryt. Nesugeba net partijos įsteigti, nors bando steigti. Nesurenka žmonių, tai rodo realiai, kad jų įtaka yra labai ribota“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Tačiau tiek prokuratūrą, tiek Valstybės saugumo departamentą politikai ragina situaciją vertinti labai rimtai.

Buvęs kariuomenės vadas A. Pocius siūlo apsvarstyti ir galimybę atimti iš šių asmenų, veikiančių prieš Lietuvos valstybę, pilietybę.

„Aš netgi būčiau linkęs svarstyti iki tokio, na, griežto sakyčiau vertinimo kaip pilietybės atėmimo ir išsiuntimą jų į tą valstybę, kurią čia jie nori atstovauti ir kur važiuoja“, – teigė jis.

Teisininkai tokias idėjas vertina kritiškai – pagal Pilietybės įstatymą pilietybė negali būti atimama – asmuo gali jos netekti. Bet ir čia nubrėžtos aiškios taisyklės.

„Tarkime, jis įgijo pilietybę pagal suklastotus dokumentus, įgijo kitos valstybės pilietybę ir negali kartu būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Vienas iš pagrindų – jeigu įstoja į kitos valstybės tarnybą, neturėdamas Lietuvos vyriausybės leidimo. Už veikimą prieš Lietuvą, už kažkokių idėjų ir panašiai skleidimą pilietybės netekti negalima“, – „Delfi TV“ sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Tačiau tai nereiškia, kad tokių asmenų neįmanoma nubausti.

„Jeigu jie pateisina Rusijos pradėtą karą, žiaurų karą Ukrainoje, tai yra netiesioginis karo propagavimas. Už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ji numatyta ir už organizacijų, nukreiptų prieš Lietuvos teritorinį vientisumą, konstitucinę santvarką ir panašiai įsteigimą, už veikimą prieš Lietuvą“, – teigė V. Sinkevičius.

Prokuratūra skelbia pradėjusi tyrimą dar liepos 15 dieną – šiuo metu nagrinėjami asociacijos steigimo dokumentai. Išsiaiškinus, jog buvo pažeistas viešasis interesas, byla pasieks teismus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)